- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-181-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-2-00003-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- E. J., ir A
- Kategorijos
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 272 str. 2 d. ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 310 str. jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas. Remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį iki 2013 m. birželio 1 d. atlyginti padarytą turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. J., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., 2011 m. kovo 7 d. apie 7 val., (duomenys neskelbtini) sen., miške netoli (duomenys neskelbtini), draudžiamu būdu ir priemonėmis – pasigaminta savadarbe kilpa, neteisėtai sugavo draudžiamą medžioti, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą, žvėrį – lūšį, tuo padarydami gyvajai gamtai 15270 Lt žalą, bei tuo pačiu žiauriai elgėsi su lūšimi, nes kilpai užsinėrus ant kaklo, žvėris buvo kankinamas, patyrė skausmą ir žuvo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. J. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 str. 2 d. ir BK 310 str., panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodo, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Jį apkalba kitas nuteistasis A. J., nes pastarajam už jam nepalankių parodymų davimą buvo pažadėta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Apelianto teigimu, A. J. 2011-03-08, nors ir buvo sulaikytas su negyva lūšimi, tačiau dėl neaiškių priežasčių apklaustas tik kaip liudytojas ir paleistas, o jis nesant jokių jo kaltės įrodymų buvo sulaikytas. Tvirtina, kad būtent gamtos apsaugos inspektoriaus A. P. elgesys - A. J. aptikęs su negyva lūšimi ragino skambinti apeliantui - turėtų būti vertintinas kaip provokuojantis pareigūno elgesys, be to, pareigūnai negalėjo nurodyti tikslių A. J. paaiškinimų dėl lūšies sumedžiojimo, kas kelia pagrįstų abejonių jų parodymų patikimumu.
Apelianto teigimu, policijos pareigūnų veiksmai - paskubomis surašytas ir nepilnai užpildytas 2011-03-08 apžiūros protokolas, kuriame ne tik nenurodomas apžiūros pabaigimo laikas, bet ir neužfiksuota, kad apžiūros metu buvo išimta lūšis ir kilpa rodo aplinkybes, kad buvo siekiama paskubomis jį apkaltinti, o teismo išvada, kad tai tik aplaidus pareigūno protokolo pildymas yra neteisinga ir neteisėta, nes iš ne teisės teisė atsirasti negali, o būtent, nesant nusikaltimo objekto, nėra ir nusikaltimo.
Mano, kad neatitikimai troselių, iš kurių pagamintos kilpos, cheminėje sudėtyje ir 2011 04 27 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodo, kad iš kratos metu pas jį rastų troselių buvo pagaminta kilpa, kuria sugauta lūšis. Specialisto išvadoje teigiama, kad kilpų cheminė sudėtis yra vienoda, nors, jo nuomone, ir taip aišku, kad visos kilpos gaminamos iš metalo ir iš tokių išvadų nėra aišku, kokia kilpa rasta ant lūšies kaklo. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) J. B. apskritai nesant nusikaltimo objekto (nes nei lūšis, nei kilpa pagal protokolą nebuvo išimta įvykio vietoje) negalėjo pavesti specialistui atlikti užduoties atlikti objektų tyrimą, todėl ir byloje esanti specialisto išvada yra niekinė.
E. J. tvirtinimu, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai - klastota bylos medžiaga, susipažinimui pateikta ne visa bylos medžiaga, tuo pažeista teisė į gynybą. Aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, kad baudžiamoji byla prieš jį buvo iš anksto sufabrikuota siekiant gamtos apsaugos inspektoriaus A. P. keršto dėl pastarojo neteisėtų veiksmų apskundimo. Mano, kad nesant jo veikoje (neveikime) kaltės taip pat nelogiškas ir nepagrįstas jam priteistas civilinis ieškinys.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
E. J. apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurie tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius šiuos nusikaltimus yra įrodyta.
BK 272 str. numatyta atsakomybė už neteisėtą medžiojimą. Skundžiamu nuosprendžiu E. J. pagal šį straipsnį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. J. neteisėtai, sugaudamas savadarbe kilpa, sumedžiojo lūšį.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2011-03-07 A. J. iš miško parsinešė negyvą lūšį su kilpa ant kaklo (nuteistojo A. J., liudytojos J. D. parodymai). Sekančią dieną šią lūšį A. J. rogutėmis iš savo namų atvežė prie automobilio, kuriuo buvo atvažiavęs E. J. kartu su G. M. (abiejų nuteistųjų, liudytojų A. P., J. T., iš dalies liudytojo A. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas).
Nors nuteistasis A. J. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad kilpa, kuria buvo sugauta lūšis, priklausė E. J. ir kad ją miške paspendęs buvo pastarasis, o A. J. tik E. J. paprašytas kilpas tikrino ir radęs lūšį, apie tai jį informavo, tačiau šių A. J. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir liudytojos J. D. parodymai, kuri tik patvirtino, kad A. J. jai sakė tą patį, ką ir duodamas parodymus byloje.
E. J. neneigia, kad žinodamas, jog A. J. turi sumedžiotą lūšį, kartu su G. M. vyko pas A. J., ketindamas šią lūšį įsigyti. A. J. taip pat parodė, kad apie sumedžiotą lūšį su E. J. bendravo telefonu, todėl byloje esantys įrodymai apie tokį abiejų nuteistųjų bendravimą prieš sulaikymą niekaip neįrodo, kad E. J. lūšį sumedžiojo kartu su A. J.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T.1, b.l. 52-53) matyti, kad ant A. J. prie automobilio, kuriuo buvo atvykęs E. J., atvežtos lūšies kaklo buvo vielos kilpa, kuri nei šiame protokole, nei jokiuose kituose bylos dokumentuose detaliau nėra aprašyta.
Iš kratos bei pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, kad E. J. namuose buvo rasta vielos ir trosų, iš vieno kurių buvo suformuota ir kilpa, kurie buvo supakuoti į 6 sunumeruotus daiktinių įrodymų paketus (T.1, b.l. 88-89). Taip pat kratos A. J. namuose metu buvo rastas polietileninis maišelis su 7 kilpomis, apie kurias daugiau visiškai jokios informacijos byloje nėra (T.1, b.l.112-113). Taigi, nėra žinoma iš ko šios kilpos pagamintos, kaip buvo supakuotos ir pan.
Iš užduoties atlikti objektų tyrimą, bei specialisto išvados (T.1, b.l. 90, 93-94) matyti, kad specialistui tirti tikrai buvo pateikti objektai, paimti kratos metu E. J. namuose ir supakuoti į kratos protokole nurodytus 6 paketus bei, kaip nurodyta užduotyje, A. J. namuose rastos 7 kilpos taip pat kilpa, nuimta nuo lūšies. Kadangi specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui buvo pateikti iš viso 7 paketai, iš kurių viename, Nr. 0109780, kuris nėra įrašytas kratos E. J. namuose protokole, buvo 8 metalinės kilpos, kurios visos sudarytos iš metalinio troso ir vielos, tačiau 7 iš jų sudarytos iš 14 gyslų troso, o vienos trosas - iš 14 gyslų ir šerdies, galima daryti prielaidą, kad specialistui tirti buvo pateiktos kilpos, paimtos A. J. namuose bei nuo lūšies, tačiau kuri kilpa buvo paimta nuo lūšies (jei tokia iš tikrųjų buvo pateikta tirti, nes vien iš vielos, kaip nurodyta įvykio vietos apžiūros protokole, pagaminta kilpa tyrimui nebuvo pateikta), nustatyti neįmanoma. Taip pat iš specialisto išvados matyti, kad 5 (iš 8) kilpų, pagamintos iš vienarūšių pagal cheminę sudėtį metalų, kaip ir vienas iš trosų bei viela, paimti kratos metu E. J. namuose. Vadinasi, tirti pateiktos 3 kilpos pagal metalų cheminę sudėtį nėra vienarūšės gaminiams, paimtiems pas E. J.
Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms nėra jokių įrodymų, kad kilpa, kuri buvo ant lūšies, ne tik kad buvo paspęsta, bet ir kad buvo pagaminta E. J. ar iš pas jį rastų medžiagų.
Apkaltinamasis nuosprendis privalo būti pagrįstas tik neginčytinais įrodymais, o ne prielaidomis. Šioje byloje be jau minėtų kito nuteistojo A. J. parodymų, kurių nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys, jokių E. J. kaltės įrodymų nėra, tokie įrodymai, jei jie ir buvo, buvo negrįžtamai prarasti itin nekvalifikuotai atlikto ikiteisminio tyrimo metu.
E. J. kaltės jam šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymu taip pat niekaip neįrodo jį charakterizuojančios aplinkybės, t.y. tai, kad jis anksčiau buvo įtariamas analogiškų veikų padarymu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant jokių duomenų, kad A. J., duodamas parodymus nebūdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tikrai E. J. neapkalba, bei nesant jokių kitų neginčytinų E. J. kaltės įrodymų, E. J. pagal BK 272 str. 2 d. išteisintinas.
Kadangi E. J. pagal BK 272 str. 2 d. išteisintinas dėl to, kad neįrodyta, jog jis aplamai dalyvavo neteisėtai sumedžiojant lūšį, tuo pačiu pagrindu jis išteisintinas ir pagal BK 310 str. dėl žiauraus elgesio su lūšimi.
Taigi, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, šioje byloje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. J. atžvilgiu, savo išvados nepagrindė E. J. kaltę neginčijamai patvirtinančiais įrodymais, todėl nuosprendis E. J. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas - išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.)
Dėl to, kad E. J. šioje byloje išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotus nusikaltimus, jo atžvilgiu civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.)
Kadangi apelianto skundas tenkinamas ir jis išteisinamas aukščiau nurodytais motyvais, kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. ,
nusprendė:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį dalyje dėl E. J. nuteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
E. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 str. 2 d. ir 310 str. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - E. J. panaikinti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nusikaltimais padaryta žala iš E. J. priteista solidariai ir civilinį ieškinį E. J. atžvilgiu atmesti.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.