Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VTPSIP-57739658-16, kuriuo ji įtariama padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159² straipsnio 11 dalyje numatytą pažeidimą. Pagal byloje esančius duomenis, įtariama, kad pažeidimas buvo padarytas galimai tokiomis aplinkybėmis:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos 2016-01-27 aktu nustatyta, kad J. G., vykdydama kapitalinio remonto darbus (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius projekto sprendimus, iš gatvės pusės vietoje dviejų atidengiamų langų su sekliomis prieduobėmis ir vienų įrengiamų durų įrengė dvejas duris neprojektinėje vietoje, pastatė gelžbetoninę atraminę sienutę 1,10 m x 8,00 m, gylis apie 2,70 m, suformavus įėjimo aikštelės plotą valstybinėje žemėje, iš kiemo pusės rūsio laikančioje sienoje padarė dvi langų angas (0,85 m x 0,80 m) su dviem išbetonuotomis prieduobėmis (0,65 m x 1,10 m, gylis apie 1,20 m).

Teismo posėdžio metu J. G. atstovas advokato padėjėjas Artūras Melisiakas paaiškino, kad buvo daromas pastato remontas, buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota gauti leidimus ir parengti projektus. Projektą parengė, pasirašytą sutartį paėmė iš J. G. ir negrąžino. Pateikė kopijas J. G. taip ją įtikindamas, kad visi leidimai gauti, ir pradėjo darbus. Vėliau paaiškėjo, kad darbai buvo atlikti nesilaikant leidimų ir tvarkos. Klaidas turėjo ištaisyti rangovas. Pažeidėjas yra ne J. G., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu ten nėra gyvenama, J. G. ten lankosi retai, rangovas, padaręs klaidas, pasislėpė. Rangos sutartis yra pasirašyta, bet ji pas rangovą. J. G. savavališkos statybos akto nėra mačiusi.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. paaiškino, kad, kiek prisimena, tuo metu, kai registravo protokolą, J. G. sirgo. Atrodo, protokolą buvo paėmęs įgaliotas fizinis asmuo ir nuvežė jai pasirašyti. Protokolas yra individualaus taikymo administracinis aktas, jeigu adresatas tuo metu negalėjo pasiimti ir buvo galimybė įteikti kitu būdu, tai buvo įteikta tinkamai.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos 2016-01-27 akte nurodyta, kad Šv. Stepono g. 25-7, Vilniuje, iš gatvės pusės ne pagal projektą įrengta atraminė sienutė 1,10 m x 8,00 m, gylis apie 2,70 m, statinio pamatų sienoje įrengtos dvi durų angos vietoje vienos angos kitoje vietoje, iš kiemo pusės padarytos dvi langų angos 0,85 m x 0,80 m pamatų sienoje ir dvi prieduobės 0,65 m x 1,10 m, gylis apie 1,20 m (b. l. 4-5).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos 2016-01-27 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyta statytojai J. G. ne vėliau kaip 2016-07-27 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2016-01-27 surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, iš Šv. Stepono pusės demontuoti atraminę sienutę, vietoje dviejų neprojektinių durų angų įrengti angą kitoje projektinėje vietoje, iš kiemo pusės pašalinti dvi langų angas ir dvi prieduobes prie jų (b. l. 6-7).

Schemoje užfiksuoti esminiai projekto pažeidimai – įrengtos dvejos durų angos (0,85 m x 2,10 m), pastatyta atraminė siena (1,1 x 8,0 m, gylis 2,7 m), iškirstos dvi langų angos (0,85 x 0,80 m), išmontuotos dvi prieduobes (0,65 x 1,10 m, gylis 1,2 m) (b. l. 8-9).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2014‑11-07 rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-07 įsakymu Nr. 30-1776, neprieštaraujama šviesduobių ir įėjimo laiptų prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui (atkūrimui) Šv. Stepono gatvės šaligatvio zonoje, paliekant ne mažesnį kaip 1,20 m pločio praėjimą pėstiesiems. Užtikrinant saugų pėsčiųjų judėjimą, šviesduobės turi būti uždengtos grotomis ir įrengtos esamo šaligatvio lygyje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2016‑11-23 rašte nurodyta, kad 2015-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas leidimas Nr. AK‑2185/42/2015 šviesduobių ir įėjimo laiptų įrengimui (duomenys neskelbtini), užsakovė – J. G.. Informacijos, ar buvo sudaryta rangos sutartis tarp J. G. ir darbus atlikusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, departamentas neturi.

Vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje iš esmės nekyla abejonių dėl nustatyto pažeidimo fakto (kuris užfiksuotas aptartuose rašytiniuose įrodymuose – savavališkos statybos akte, schemoje ir kt.) ir jo kvalifikacijos pagal ATPK 159² straipsnio 11 dalį, kurioje pasakyta, kad ypatingo statinio savavališkas kapitalinis remontas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, pajūrio juostoje arba kultūros paveldo statinio savavališkas kapitalinis remontas užtraukia administracinę atsakomybę ir, kartu, atitinkamą nuobaudą.

Byloje svarbiausią teisinę reikšmę šiuo atveju turi teisingas administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto nustatymas – pagal minėtą straipsnį (kuris yra blanketinė norma), sutinkamai su Statybos įstatymu, atsakomybės subjektas yra statytojas. Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas vertina, kad jų visuma neteikia pagrindo J. G. laikyti tinkamu inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo subjektu.

Visų pirma, nagrinėdamas šią bylą (kuri, panaikinus ankstesnį pirmosios instancijos teismo nutarimą nagrinėjama iš naujo), teismas privalo atsižvelgti į aukštesniojo teismo nurodytas ištirti aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartyje nurodė, be kita ko, ištirti aplinkybes, kad dėl padaryto pažeidimo atsakinga ne J. G., o rangovas.

Nagrinėjant bylą buvo pateikti rašytiniai dokumentai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ir ūkio departamento Infrastruktūros skyriaus Leidimas Kasti Nr. AK-2185/42/2015, iš kurio matyti, kad jis išduotas užsakovui –J. G. atlikti darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini); darbai – daugiabučio gyvenamojo namo slėptuvės paskirties keitimas, paslaugų kapitalinis remontas. Šiame leidime nurodyta, kad darbus atliks rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas V. M., vykdytojas V. I.. Pažymėtina, kad visi kiti byloje pateikti ir ištirti dokumentai – tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 12 d. Rašytinis pritarimas statinio projektui, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderintas projektas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus l. e. p. Projektavimo poskyrio vedėja M. J. (2014 m. lapkričio 7 d.), tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2014 m. lapkričio 7 d. raštas, įrodo, jog užsakovas J. G. atliko visus parengiamuosius darbų pradžiai reikalingus veiksmus, paruošė projektinę dokumentaciją, kuri buvo nustatyta tvarka suderinta su atitinkamomis savivaldybės institucijomis. Ir nors betarpiškai pačios rangos sutarties tarp J. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasti, netgi padarius atitinkamus užklausimus, nepavyko, akivaizdu, kad ne pati J. G. atliko kapitalinio remonto darbus objekte (duomenys neskelbtini), o tai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukrypdama nuo projekto sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad šio pažeidimo subjektu turi būti laikoma ne J. G., o atsakingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmenys. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Dėl šių argumentų teismas konstatuoja, kad administracinės bylos teisena J. G. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kartu teismas pažymi, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentais, kad byloje yra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai. Remiantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas ankstesnis pirmosios instancijos teismo nutarimas, buvo priimtas 2016 m. liepos 12 d., todėl būtent nuo šios dienos skaičiuojamas šešių mėnesių terminas (numatytas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje) skirti administracinę nuobaudą, kuris nėra suėjęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.