Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietei Garbaliauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, atsakovui S. S. L., jo atstovui advokatui Justui Viliui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovui S. S. L. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad: (duomenys neskelbtini) mirė A. T. (a.k(duomenys neskelbtini) o jos palikimą pagal testamentą priėmė testamentinis įpėdinis atsakovas S.S. L. (b.l.5,6); 2013-07-24 A. T. ir ieškovas sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (b.l.7-11); 2013-04-04 Kauno advokatų kontoros advokatės Janinos Argustaitės pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje (žalsvos spalvos) nurodyta, jog sumokėta 2.000,-Lt suma, o grafoje po žodžio „sumokėjau“ senyvo žmogaus rankraštiniu kalkiniu įrašu įrašyta A. ir galimai parašas, virš jo eilutėje aukščiau, kurioje žodine išraiška rašoma sumokėta suma, rašikliu įrašyta V., toliau neaiški pavardė ir parašas (b.l.12, vokas su originalu bylos gale); Šiaulių banko išrašuose nurodytos šio banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 A. T. turėtos lėšos bei 2013-08-20 ir 2014-05-25 išimtos sumos (b.l.37-43); 2015-11-20 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui V. L. dėl 2013-07-24 sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo bei perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo ir ieškovo P. L. ieškinį atsakovui S.S. L. dėl 24.617,70 Eur skolos ir palūkanų priteisimo (b.l.44-46); 2015-11-12 atsakovas S.S. L. surašė pareiškimą Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo P. L. dėl galimo sukčiavimo (b.l.47-51); 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr.2-20202-192/2015 iš S.S. L. priteista V. L. A. T. laidojimo išlaidos, o iš LITEKO programos nustatyta, jog šis sprendimas yra įsiteisėjęs (b.l.59,60); 2013-06-13 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-8924-454/2013 dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo buvo patvirtinta ieškovės A. T., kurios atstove buvo advokatė J.Argustaitė, ir atsakovės R. R.-P. taikos sutartis (b.l.72,73). Pažymėtina, kad byloje liudytoja apklausta advokatė J.Argustaitė yra atstovavusi ieškovą V. L. byloje su atsakovu S.S. L., todėl jos parodymai, kuriais netikėti iš esmės teismas neturi pagrindo, vertintini kaip dalinai subjektyvūs (CPK 185 str.).

Kaip matyti, šioje byloje ieškovas nurodo savo reikalavimą kildinantis iš kreditoriaus teisių perėjimo, įvykdžius prievolę už skolininkę, nes jis sumokėjo advokatei J.Argustaitei už teisines paslaugas, kurias ši teikė A. T., kurios teisių ir pareigų perėmėju yra atsakovas. Šio pobūdžio bylose teismas neturi teisės rinkti įrodymų, todėl vadovaujasi byloje pateiktais įrodymais (CPK 177, 179 str.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese yra grindžiamas tikėtinumo taisykle, leidžiančia teismui padaryti išvadą net ir tada, kai yra tam tikrų abejonių dėl fakto tikrumo, tačiau pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr.51 punktas 3). Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra A. T. palikimą priėmęs įpėdinis ir jis yra atsakingas už palikėjos turtines pareigas, o A. T. 2013 m. Kauno apylinkės teisme buvo užvedusi civilinę bylą, kurioje teisines paslaugas jai teikė advokatė J.Argustaitė, taigi, turėjo prievolę sumokėti už advokatės teikiamas paslaugas, o šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai (b.l.5,6,72,73). Esminis šalių ginčas yra dėl ieškovo nurodomų teisinių santykių tarp ieškovo ir A. T. egzistavimo ir tų santykių kvalifikavimo, nes šalys aplinkybes dėl A. T. finansinės padėties aiškina priešingai.

Konstatuojant sutartinių santykių egzistavimo faktą, būtina nustatyti jų pobūdį – tikrąjį susitarimo turinį. Ieškovas ir A. T. jokio rašytinio tarpusavio dokumento, kuriame būtų nurodę sutarties dalyką, nustatę tarpusavio teises, pareigas ir kitas sąlygas, nesudarė, tačiau asmens valia sudaryti sandorį gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, o atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes, ji netgi gali būti numanoma (CK 1.64 str. 1,2d.). Šiuo atveju viena sutartinių santykių šalis – A. T. yra mirusi, todėl jos valia ir susitarimų su ieškovu pobūdis nėra žinomi. Ieškovas ir jo atstovas nurodo, kad minėti santykiai patenka į CK 6.50 str. 3d. normos reguliavimo sritį, o minėta norma reglamentuoja, jog trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, tai yra faktiškai susiformuoja skolos perkėlimo teisinis santykis. Šioje byloje liudytoja apklausta advokatė J.Argustaitė paliudijo, jog pagal byloje esantį pačios liudytojos išrašytą pinigų priėmimo kvitą pinigus jai padavė ieškovas, tačiau be liudytojos nuomonės, kad tai buvo ieškovo pinigai, ir paties ieškovo paaiškinimų, jokių objektyvių įrodymų byloje nėra (CPK 177, 178 str.). Šiuo atveju byloje pateiktas advokatės J.Argustaitės išduotas pinigų priėmimo kvitas ir liudytojos J.A. parodymai patvirtina tik pinigų sumokėjimo advokatei faktą, bet ne tų pinigų priklausymą ieškovui ir kad ieškovas įvykdė prievolę už A. T. (CPK 177, 178, 185 str.). Be to, jau minėta, kad ant pinigų priėmimo kvito mokėtoja yra nurodyta A. T., o dėl kokių priežasčių kvite esantis ieškovo parašas yra parašytas netapačiu būdu kaip A. T. parašas (A. T. – kalkiniu įrašu, ieškovo – rašikliu), kas leidžia manyti, jog ieškovas šį kvitą pasirašė ne kvito išdavimo metu, bet vėliau, liudytoja advokatė J.Argustaitė negalėjo paaiškinti, minėto kvito originalo (baltos spalvos) egzemplioriaus dėl gaisro jos kontoroje teismui nepateikė. Iš byloje pateiktų Šiaulių banko išrašų matyti, jog A. T. turėjo pakankamai lėšų apmokėti kvite nurodytą sumą už advokatės paslaugas, o ieškovas, kuris nuolat bendravo ar turėjo bendrauti su A. T., nes buvo sudaręs jos išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nurodė nereikalavęs šioje byloje reikalaujamų 2.000,-Lt sumokėjimo iš A. T., kol ši pati buvo gyva. Pažymėtina, kad šią sumą ieškovas laiko didele, todėl jo paaiškinimai dėl nesitarimo su A. T. dėl pinigų grąžinimo termino leidžia manyti tarp A. T. bei ieškovo buvus kitokį susitarimą dėl atsiskaitymo, jei advokatei J.Argustaitei buvo sumokėta ieškovo pinigais, nors tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Liudytoja advokatė J.A. parodė iš A. T. ir ieškovo V. L. kalbų bei užuominų supratusi, o ir pats ieškovas nurodė, jog už pinigų (2.000,-Lt) sumokėjimą ieškovui bus atsilyginta kitaip – jo naudai bus sudaryta sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos, perduodant jam vertingą A. T. nekilnojamąjį turtą, kurį ši atgaus, nutraukdama teisminiu būdu išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su R. R.-P.. Iš bylos dokumentų matyti, kad A. T. vėliau su ieškovu ir sudarė sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos bei perdavė už tai nekilnojamąjį turtą, kurį atgavo iš R. R.-P., o tai reiškia, jog su ieškovu buvo atsiskaityta sutartu būdu (CPK 185 str., b.l.7-11). Be to, pagal ieškovo ir A. T. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ieškovas A. T. kas mėnesį turėjo teikti 1.000,-Lt vertės išlaikymą, o iš paties ieškovo paaiškinimų matyti, jog jis visus savo veiksmus, net savo ar kitų jo šeimos atvykimą pas A. T., maisto atvežimą, žolės pjovimą ir kt., įvertindavo bei įskaičiuodavo į A. T. teikiamo išlaikymo sumą, todėl mažai tikėtina, kad per beveik 2 metus iki A. T. mirties jis neišskaičiavo šios sumos iš jai turimo teikti išlaikymo sumos, jei pagal ginčo kvitą jis buvo sumokėjęs savo pinigais (CPK 177, 178, 185 str.).

Pinigų mokėjimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, o piniginę prievolę už skolininką įvykdžiusiam asmeniui, pereina visos kreditoriaus teisės ir tas asmuo turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę, tačiau šiuo atveju, įvertinus visus rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, liudytojos parodymus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jis savo lėšomis už A. T. įvykdė prievolę advokatei J.Argustaitei, o jam nebuvo atsilyginta sutartu būdu ir jis turi teisinį pagrindą reikalauti iš A. T. (šiuo atveju jos įpėdinio) 2.000,-Lt, todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CK 1.5, 6.2 str., 6.50 str. 3d., 6.112 str. 1p., CPK 3 str. 1,7d., 177, 178, 185 str.). Atsakovo atstovo argumentai dėl ieškovo ir A. T. santykių vertinimo kaip paskolos santykių, atmestini, nes ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių dėl pinigų perdavimo A. T. nuosavybėn bei jos įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą (CPK 185 str.).

Netenkinus patikslinto ieškinio, iš ieškovo priteistinos tik bylinėjimosi išlaidos valstybei – 3,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes atsakovas nėra pateikęs įrodymų dėl šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d., 96 str., 98 str. 1d., b.l.3).

Ieškovui grąžintinas šioje jo sumokėtas 100,-Eur avansas už liudytojos iškvietimą, nes ji išlaidų atlyginimo nereikalavo (CPK 89, 90 str., b.l.75).

Atsakovo reikalavimas dėl baudos skyrimo netenkintinas, atsižvelgiant į teisminės gynybos prieinamumo principą, įstatymo suteiktą teisę asmenims kreiptis į teismą, kad būtų apginta jų pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, o nesąžiningumo, aiškaus nepagrįstumo, proceso vilkinimo ar kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų teismas nenustatė, todėl atsakovo argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atmestini kaip nepagrįsti (CPK 3 str. 1,7d., 95, 185 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3,94 Eur (trijų eurų 94 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovui V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) jo sumokėtą į Kauno apylinkės teismo sąskaitą 100,-Eur (vieno šimto eurų) avansą už liudytojos iškvietimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.