- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2-40-225/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01139-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- M. Š.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui M. Š. dėl žalos aplinkai atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2014-03-08, 12.30 val., iš Klaipėdos AVPK Plungės r. PK buvo gautas pranešimas, kad M. Š. iš savo nuosavo automobilio KIA SORENTO, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) išnešė negyvą stirnos jauniklį į nuosavą namą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungė. Apžiūrėjus, rūsyje buvo rastas stirnos jauniklis (patelė). Atsakovas paaiškino, jog važiuodamas prie kelio pastebėjo gulinčią stirną, ją įsidėjo į automobilį ir parsivežė namo. M. Š. neturėdamas nei teisės, nei leidimo pasisavino stirną nepranešęs medžioklės plotų naudotojui ar Plungės rajono agentūrai, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.36 p., draudžiantį pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ar atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar agentūrai ir negavus atitinkamo leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai, o jį paėmęs asmuo privalo atlyginti žalą gamtai. Atsakovui buvo surašyta protokolas ir skirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 5 d. padarymą. Pasisavindamas laukinį gyvūną, atsakovas padarė žalą gamtai, kurios dydis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-02 įsakymu Nr.D1-5 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintus tarifus, pritaikius indeksavimo koeficientą, padaryta žala laukinės gyvūnijos ištekliams sudaro 952,27 Eur (3288 Lt), kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, mano, jog nėra nurodytas priežastinis ryšys ir neigiamos pasekmės dėl jo veiksmų ir žalos aplinkai. Nurodo, jog neturėjo jokios įtakos stirnos žūčiai, žala yra padaryta kito asmens poveikiu, greičiausia ji žuvo partrenkus kelyje, atsakomybė turi tekti stirnai gyvybę atėmusiam asmeniui. Šiuo atveju tiesioginė žala yra atsiradusi dėl trečiojo asmens veiksmų, nes nenustatytas asmuo galimai partrenkė stirną ir tokiu būdu padarė žalą, jis, pasiimdamas žuvusią stirną jokios žalos gamtai papildomai nepadarė, o formalus reikalavimo nesilaikymas dėl pranešimo agentūrai, pasekmėms įtakos neturėjo, dėl jo veiksmų neatsirado žalos gyvajai gamtai.
Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti, nurodo, jog ieškovas neįrodė žalos padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančios administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog atsakovas M. Š. 2014-03-10 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 85 str. 5 d. už Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 58.36 p. (tuo metu galiojusi redakcija) reikalavimų pažeidimą. Nuobauda M. Š. paskirta už tai, kad jis 2014-03-08 pasisavino ir į savo namus, (duomenys neskelbtini), Plungėje, parsivežė negyvą stirną. Iš 2014-03-08 rašyto atsakovo paaiškinimo matyti, jog važiuodamas automobiliu pakelėje pastebėjo gulinčią negyvą stirną, kurią įsidėjo į automobilio bagažinę ir parsivežė namo. Plungės rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nutartimi konstatuota, jog ATPK 85 str. 5 d. numatytas pažeidimas yra padarytas ir M. Š. nubaustas pagrįstai, nutarimu skirta bauda sumažinta iki 50 Lt.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.36 p. draudžia pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ar atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar agentūrai ir negavus atitinkamo leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis, o jį paėmęs asmuo privalo atlyginti žalą gamtai.
Atsakovas teigia, jog jam negali atsirasti civilinė atsakomybė, nes jo veiksmais jokių neigiamų pasekmių gamtai nebuvo sukelta, už tai, kad pažeidė nustatytą tvarką, yra nubaustas administracine tvarka.
Lietuvos Respublikos Aplinkos įstatymas numato asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti. Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė.
Byloje nustatyta, jog atsakovas nesilaikė Medžioklės taisyklėse nustatytos tvarkos, draudžiančios pasisavinti žuvusius gyvūnus be atitinkamo leidimo, kaltės neginčijo. Pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti 2014-05-19 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, ir laikytini prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 p.). Taip pat pažymėtina, jog tokių faktų, kad stirna žuvo dėl atsakovo kaltės, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu, nei nagrinėjant civilinę bylą, nėra surinkta.
Konstatavus pažeidimo faktą, spręstinas klausimas ar padaryta žala aplinkai ir kokio dydžio.
Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų :1) neigiamą gamtos elementų pokytį, ar 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (LAT 2008-09-30 nutartis byloje Nr.3K-3-433/2008.). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomu teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei būklei; 3) žemei; 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Pagal CK 6.249 str.1 d. žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), tai pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246- 6.249 str.
Kasacinės instancijos teismas 2008-11-18 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-465/2008, konstatavo, jog siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį, žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka.
Ieškovas tiek ieškinyje, tiek papildomai teismui pateiktuose dokumentuose apie žalą, žalos faktą grindžia aplinkybe, jog konstatuotas Medžioklės taisyklių pažeidimas patvirtina žalos faktą, ir nepateikia jokio žalos laukinei gyvūnijai įvertinimo. Žalos dydis paskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 Įsakymu Nr.D1-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, kuri keista 2013-01-02 Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-5, ir numato, kad metodika taikoma skaičiuojant žalą, neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus laukinius gyvūnus ar jų buveines, padaryta žala laukinių gyvūnų rūšims pasireiškia gyvūnų, jų jauniklių sunaikinimu ar sužalojimu. ( 1, 2 p.).
Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas civilinės atsakomybės taikymas. Vien Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikoje 58.36 p. įtvirtintas reikalavimas atlyginti žalą gamtai pasisavinus žuvusią stirną nesilaikant nustatytos tvarkos informuoti ir gauti tam leidimą, savaime nesukuria pareigos atlyginti žalą, kadangi, kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog žalos faktas nepreziumuojamas, o yra įrodinėjimo dalykas, ir turi būti įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nustatyti administracinėje byloje neteisėti veiksmai negali būti pripažinti atsakovo civilinės atsakomybės, kurią reikalauja taikyti ieškovas, sąlyga, nesant įrodymų apie žalos faktą. Be to, byloje nėra jokių neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog dėl atsakovo veiksmų stirna buvo sužalota ar žuvo – kad jis sunaikino ar sužalojo gyvūną, už kurį ieškovas reikalauja atlyginti žalą.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.
Ieškovas įrodymų apie tai, kad gamtai atsirado žala dėl atsakovo padaryto Medžioklės taisyklių Lietuvos Respublikoje 58.36 p. pažeidimo - atsakovui pasisavinus žuvusią stirną, nepateikė (CPK 178 str.), bylos nagrinėjimo metu tokių aplinkybių nenustatyta.
Nesant pagrindo konstatuoti, jog atsakovo kaltais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.