Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2017-07-13 nutarimo administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Artūro Košiko 2017-07-13 nutarimu už ANK 422 str. 5 d. nusižengimą R. B. nubaustas 300 eurų bauda ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad 2017-06-15, 9 val., vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1.41 promilės) neblaivumo laipsnis.

Skunde ir teisme R. B. paaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo jis gailisi, sutinka, kad dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog nusižengimą padarė būdamas neblaivus, negali būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė yra 422 straipsnio 5 dalies dispozijoje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. R. B. paaiškino, kad jis yra doras pilietis, augina nepilnametę dukterį, gim. 2008-12-11, dirba UAB “Vigatas” vairuotojo statybininko pareigose, jis neteistas, tokio pobūdio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Jo vairavimo stažas 24 metai. Su banku turi sudaręs kredito sutartį 34 200 Eur sumai, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, todėl prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl skirtos administracinio poveikio priemonės arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, arba paskirti trumpesnį specialios teisės vairuoti transport priemones atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš R. B. skundo matyti, jog ginčo dėl paties pažeidimo padarymo fakto nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Skundu prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o paskirti administracinio poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje arba sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą. Būtent dėl taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, pagrįstumo ir jos pakeitimo kita – teismas ir pasisako.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Artūro Košiko 2017-07-13 nutarimu pažeidėjui paskirta nuobauda už padarytą nusižengimą.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

R. B. taikyta administracinė atsakomybė už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą. Už šį nusižengimą įstatymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas pažeidėjui skyrė minimalią nuobaudą, numatytą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą. Pareiškėjas neginčija paskirtos piniginės baudos, tačiau mano, kad teismas, neįvertinęs visų jo pateiktų įrodymų, patvirtinančių jo šeiminę padėtį, nepagrįstai jam taikė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą. Mano, kad jo šeimynės ir darbinės aplinkybės sudarė pagrindą paskirti kitą administracinio poveikio priemonę ar paskirti trumpesnį jos atėmimo terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 30¹ str. (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) taikymo formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudą R. B. nutarime institucija nurodė, kad jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus, tačiau nagrinėjamuoju atveju R. B. neblaivumas yra administracinį nusižengimą kvalifikuojantis požymis, todėl jis nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ANK 36 str. 1 d. 8 p.

Pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad paskirtos nuobaudos dydis menkina jo gyvenimo kokybę, o dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis gali prarasti darbą negali suteikti jam privilegijų prieš kitus asmenis, sprendžiant dėl jų administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviems. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad sankcijose numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas prieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Taigi nei byloje nustatytos atskiros aplinkybės, nei šių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo spręsti, kad paskirtoji nuobauda būtų neproporcingai griežta ir todėl neteisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su R. B., jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę.

Pažymėtina ir tai, kad neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas pažeidimo pavojingumas. Pažeidėjui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,41 prom.), kuris yra artimas vidutiniam, už kurį, nuo 2017-01-01 įsigaliojus ANK, asmuo jau būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl vien šios aplinkybės buvimas nesudaro pagrindo pažeidėjui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje.

Svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytos galimybės skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta atitinkamoje ANK straipsnio sankcijoje, svarbi yra ir pažeidėjo asmenybė, kuri, pažymėtina, turi būti išskirtinai teigiama. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. turi 24 metų vairavimo stažą iš viso administracine tvarka baustas 4 kartus, jis neteistas, dirbantis. Tokie duomenys leistų pažeidėją vertinti kaip teigiamą asmenybę, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka taikyti ABK 34 straipsnio 5 dalį.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, teismas, nustatydamas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo, vertina ne pavienius įrodymus, o jų visumą.

Teismui R. B. pateikė duomenis apie šeiminę padėtį (turi nepilnametę dukrą) (b. l. 11), duomenis apie sutuoktinę (b. l. 10) bei jų darbo vietą, gaunamas pajamas (b. l. 13-14, 15-16, 17, 27), taip pat apie turimą kreditą (b. l. 24-26) bei medicininius išrašus, patvirtinančius jo šeimos narių sveikatos būklę 28-33). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje taip pat išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Taip pat pažymėtina, kad R. B., prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes. Tai, kad nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog visos šios aplinkybės (pažeidėjo darbo pobūdis, šeimos narių sveikatos būklė ir kt.) egzistavo iki pažeidimo padarymo ir jos nesukliudė padaryti pažeidimą. Nurodytos aplinkybės nėra itin išskirtinės.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Artūras Košikas 2017-07-13 nutarimu už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskyrė minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Esant išdėstytiems motyvams, teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei aplinkybes, būtinas įvertinti norint skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta atitinkamo ANK straipsnio sankcijoje, nemato pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtą nuobaudą. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra ypač jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Dėl nurodytų aplinkybių sumažinti minimalią paskirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad jis sutinka, jog jam vietoje taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – būtų taikytas dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje. Tačiau ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už 422 straipsnio 5 dalyje padarytą pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę gali atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais.

Esant išdėstytiems motyvams, teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei aplinkybes, būtinas įvertinti norint skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta atitinkamo ANK straipsnio sankcijoje, nemato pagrindo naikinti ar keisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Artūro Košiko 2017-07-13 nutarimu paskirtą nuobaudą. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra ypač jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Dėl nurodytų aplinkybių sumažinti minimalią paskirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2017-07-13 nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo, o pareiškėjo R. B. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Artūro Košiko 2017-07-13 nutarimą palikti nepakeistą ir R. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.