Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Valdo Meidaus,

nukentėjusiesiems A. M. E. J., E. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Utenoje, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p. ir 284 str. 1 d., ir

D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Utenoje, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji D. M. ir N. Š. 2007 m. liepos 12 d. apie 23 val., ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptų, veikdami bendrai, triukšmaudami, vartodami necenzūrinius žodžius, įžūliais veiksmais- spardydami ir daužydami gyvenamojo namo lauko duris, be to, N. Š. nulaužus namo lauko durų rankeną, pargriovus pravėrusią namo duris nukentėjusiąją A. N. J., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Kaltinamasis N. Š. 2007 m. liepos 12 d. apie 23.30 val., to paties gyvenamojo namo svetainėje, dėl buvusių asmeninių nesutarimų ir kilus pykčiui, metaliniu vamzdžiu suduodamas septyniolika smūgių A. N. J. į galvą ir kitas kūno vielas, tuo padarydamas kūno sužalojimus, sukėlusius daugybines galvos muštines žaizdas su kaukolės skliauto ir pamato įspaustiniu lūžimu, galvos smegenų apardymą, kraujo išsiliejimus galvos smegenyse ir po galvos smegenų dangalais, skilveliuose, nuo kurių nukentėjusioji mirė, tyčia nužudė A. N. J., iš karto po to, laiptais užlipęs į antrajame aukšte esantį kambarį, metaliniu vamzdžiu suduodamas A. J. šešiolika smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas kūno sužalojimus, sukėlusius daugybines galvos muštines žaizdas, atvirus kaukolės skliauto ir pamato kaulų daugybinius lūžimus su galvos smegenų masyviu apardymu, kraujo išsiliejimus galvos smegenyse, po dangalais, nuo kurių nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė A. J..

Įrodymai, veikų kvalifikavimo motyvai .

Kaltinamasis N. Š. pagal abu kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog A. J. jautė pyktį, nes A. J. būdamas sesers (duomenys neskelbtini) sugyventiniu, ją nuolat skriausdavo, nesirūpino savo ir jo sesers vaikais, girtavo. Seseriai ir A. J. kartu nebegyvenant, A. J. ją užpuolė ir išžagino. Prieš pat įvykį su sesers draugu A. M. geriant alų kalbantis apie A. J. padarytas skriaudas, užvirė pyktis. D. M. užsiminė, kad nori pamatyti buvusį sesers draugą. Abu sugalvojo nueiti pas A. J. į namus ir jį primušti. Nuėję prie namo, abu šaukė A. J., jį koliojo necenzūriniais žodžiais, spardė namo duris, keikėsi. Bandydamas atidaryti duris, N. Š. nutraukė durų rankeną. Taip trankėsi kokias 2-3 minutes. Duris atidariusi A. J. motina reikalavo baigti triukšmą bei grasino iškviesti policiją. N. Š. pastūmė duris ir A. J. motina pargriuvo. Tuomet D. M. liepė liautis ir abu grįžo pas N. Š. namo. Grįžęs negalėjo užmigti, nes virė pyktis A. J.. Tuomet N. Š. nutarė vienas dar kartą nueiti pas A. J. ir jį primušti. Įvykio metu buvo basas. A. J. namų duris rado praviras, įėjęs į vidų jį šaukė. Kambario ir koridoriaus tarpduryje pamatė J.. Ji barėsi, ko N. Š. vaikšto po jos namus. A.N. J. užsimojo jam virš galvos vamzdžiu, gal ir šėrė. Jis sugriebė tą vamzdį, ištraukė iš A.N. J. rankos. Pasiėmęs vamzdį abiem rankom trenkė jai. Kur kliuvo pirmas smūgis, nepamena, bet jautė, kad J. pataikė. Maždaug po 3 smūgių J. nugriuvo nugara ant grindų. Virė pykčiu, buvo susinervinęs ir smūgiuoti nesiliovė. Tuomet jis jai gulinčiai, sudavė daug smūgių, daugiausiai taikydamas į galvą. Smūgių neskaičiavo. Smūgiuodamas J. prisiminė A. J. ir nuo J. pasitraukė. Ji tuo metu nejudėjo, nešaukė. A. J. nuėjo ieškoti į antrą namo aukštą, jį šaukė. Antrame aukšte A. J. kažką atsakė iš kambario, buvusio dešinėje pusėje. Įėjęs į tą kambarį matė, kad A. J. keliasi iš lovos ir priėjęs prie A. J. smogė jam vamzdžiu, tačiau pirmą kartą nepataikė, antru smūgiu A. J. kažkur pataikė. Tuomet A. J. pašoko iš lovos, ir jis vėl kelis kartus smogė A. J.. Po pirmų smūgių A. J. kažką šaukė, grasino. A. J. parkritus, smūgiavo jam toliau. Kai nustojo smūgiuoti, A. J. nebejudėjo ir nekalbėjo. Po to kaltinamasis parbėgo namo, kieme prie garažo numetė vamzdį. Suprasdamas, kad galėjo užmušti žmones, išsigando. Nuvažiavęs prie ežero, nunešė vamzdį prie ežero išmesti. Rankos ir rūbai kruvini, todėl nusivilkęs rūbus puolė į vandenį praustis. Per sekančias dienas sužinojo, kad A. J. ir A.N. J. negyvi. Juos nužudęs iš pradžių policijai neprisipažino, nes pats nenorėjo tuo patikėti. Alkoholio paprastai nevartoja. Prieš įvykį buvo išgėręs butelį alaus, tačiau girtas nesijautė. Labai pergyvena dėl to, ką padarė ir atsiprašo nukentėjusiųjų.

Kaltinamasis D. M. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino. Parodė, kad I. Š. iki įvykio pažinojo 3 savaites, su ja draugavo. 2007-07-12 atvažiavęs pas ją, gėrė alų su N. Š., kalbėjosi apie A. J. padarytas I. Š. skriaudas. Jis norėjo pamatyti A. J. ir pažiūrėti jam į akis, todėl abu su N. Š. nusprendė kartu nueiti pas A. J. į namus. Nuėję kelis kartus spyrė į namo, duris, kad A. J. išgirstų. Pats D. M. į duris įspyrė porą kartų, lygtai nesikeikė, šaukė A. J. vardu. Beldė koja, kad žmonės išgirstų, nes nebuvo skambučio, viešosios tvarkos nepažeidinėjo. Beldimasis truko gal 2-3 minutes. N. Š. nulaužė durų rankeną. Po įvykio kitą dieną I. Š. jam pasakė, kad nužudyti J. Ikiteisminio tyrimo metu dėl viešosios tvarkos pažeidimo prisipažindavo kaltu, nes jam grasino prokuroras ir jį paveikė psichologiškai.

Ekspertas E. Federavičius teisiamajame posėdyje paaiškino, kad terminas „neužilgo prieš mirtį“ reiškia, kad nuo sužalojimo iki mirties praėjo nuo keliolikos sekundžių iki 6 valandų. Po pirmųjų smūgių, kol nebuvo ištaškyti smegenys, nukentėjusysis dar galėjo atlikti aktyvius veiksmus. Didelės fizinės kančios ir skausmas nebuvo sukelti, nes nebuvo sužalotos žmogaus skausmingiausios vietos. Jei iš karto buvo traumuota galva, tai nukentėjusieji jokių kančių nepatyrė. Iki galvos sužalojimo nukentėjusioji gintis galėjo. Pomirtinių sužalojimų nebuvo nustatyta. Visi sužalojimai padaryti apytikriai tuo pačiu laiku. Paaiškino, kad A. J. padaryta kraujosruva, kurios vidurinė dalis yra blyški. Tai įrodo, kad trauminis poveikis buvo padarytas cilindro pavidalo pailgu metaliniu daiktu.

Liudytoja I. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad N. Š. yra jos brolis. Ji įvykio nematė. Su A. J. gyveno 4,5 metų, turi dvi dukras. A. J. vaikais nesirūpino, gerdavo. Jis buvo ją išžaginęs. Brolis viską žinojo ir pergyveno. Dėl jos išžaginimo N. Š. A. J. buvo sumušęs. Dėl išžaginimo ji rašė pareiškimą policijai, tačiau vėliau kaltinimus A. J. atsiėmė, nes su juo susitarė, kad šis atsiims kaltinimus prieš jos brolį. Parodė, kad D. M. yra jos draugas, iki įvykio jį pažinojo mėnesį laiko. Įvykio dieną su D. M. grįžo namo 20 val. 15 min. M. norėjo pasikalbėti su jos broliu N., turėjo nusipirkęs 4 butelius alaus. Ji pakvietė į kiemą brolį, o pati nuėjo vidun. D. M. su A. J. abu kalbėjosi mašinoje, gėrė alų. Jis vis išeidavo pasižiūrėti, tačiau nesimatė, kad jie būtų apsvaigę. Po to abu grįžo namo. M. jai pasakė, kad jie abu buvo nuėję pas J., kad beldėsi, trankė duris, triukšmavo, tačiau jų neįleido, sakė, kad kojomis duris abu paspardė, kiek suprato, trumpai.

Liudytojas K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad N. Š. pažįsta, jie nesipyko, N. yra ramus, jo išgėrusio nėra matęs. 2007-07-12 22 val. 45 min. buvo kieme ir girdėjo, kad pas kaimynus J. beldė į duris, garsiai daužė. Jis pats durų nematė, girdėjo tik garsus. Triukšmas tęsėsi kokias 3-5 minutes. Ten dažnai būdavo triukšmas, todėl ir šį kartą nekreipė dėmesio. Jam tas beldimas ramybės nesutrukdė. Balsas buvo panašus į A. J. ir prašė įleisti vidun. Bet nėra visiškai tikras, kad ten buvo A. J..

Liudytoja V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad N. Š. dirba jos ūkyje, moka visus darbus, visur padėdavo, niekada negėrė, nerūkė, neturėjo net draugės. Praeitą pavasarį jis pasikeitė. Tapo uždaresnis, skubėdavo namo. N. Š. labai mylėjo savo seserį ir sesers vaikus. Jis pergyveno, kai jo sesuo penkiolikos metų tapo nėščia, nelabai sutarė su sesers sugyventiniu. N. Š. yra “karšto” būdo.

Liudytoja S. L. parodė analogiškai, kaip ir V. V..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme pievoje rasta šio namo įėjimo durų nulaužtos rankenos dalis. Namo viduje, svetainėje, rastas gulintis ant grindų A. N. J. lavonas. Veide ir galvos srityje- daugybinės muštinės žaizdos, ant dešinės kojos- kraujosruvos. Ant šalia lavono galvos stovinčio fotelio medinės kojos- 13 cm. plote kirstinės žymės. Namo koridoriuje ant grindų, svetainės sienų ir lubų bei svetainėje stovinčių baldu-kraujo dėmės. Šalia lavono galvos- didelė kraujo dėmė. Namo antrame aukšte- mansardoje įrengtame kambaryje šalia lovos ant grindų -pusiau klūpantis A. J. lavonas. Lavono kaukolė suknežinta, ant grindų didelė kraujo dėmė ir galvos smegenų dalys. Nugaroje ant kairės menties- muštinės žaizdos. Ant lovos patalynės, lango užuolaidų, baldų- kraujo dėmės. Ant pagalvės užvalkalo- 40 cm. Ilgio kraujo dėmė. Toje vietoje užvalkalas įplyšęs. Ant grindų- du basų kojų kruvini pėdsakai (t. 1 b.l. 62-104).

Iš specialisto išvados matyti, kad A. N. J. mirties priežastis yra galvos trauma- daugybinės galvos muštinės žaizdos su kaukolės įspaustiniu skliauto ir pamato lūžimais, galvos smegenų apardymu. kraujo išsiliejimais galvos smegenyse, po galvos smegenų dangalais, skilveliuose. Be šių sužalojimų, kurie padaryti ne mažiau kaip vienuolioka trauminių poveikių, A. N. J. lavone rasta viena kraujosruva kairio smilkinio- viršugalvio srityje ir penkios kraujosruvos galūnėse: viena kairio riešo, dvi dešinio dilbio, viena dešinės blauzdos ir viena kairio kelio sąnario srityje. Visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniolikos trauminių poveikių pasėkoje. Visi šie sužalojimai padaryti neužilgo prieš mirtį, bukais, kietais, bukabriauniais, buko riboto paviršiaus daiktais, turinčiais atsikišusius siaurus pailgus paviršius, paliekančiais metalizacijos geležimi pėdsakus. Sužalojimai galvoje su skliauto ir pamato lūžimais galėjo būti padaryti didele jėga. A. N. J. lavono kraujyje rasta 3,17, o šlapime - 4,32 promilių etilo alkoholio. ( L 2, b.l. 24-44).

Iš specialisto išvados matyti, kad A. J. mirties priežastis yra galvos trauma: daugybinės galvos muštinės žaizdos, atviri kaukolės skliauto ir pamato kaulų daugybiniai lūžimai su galvos smegenų masyviu apardymu ( galvos smegenų detrito likutis 680 gramų daugumoje kairio pusrutulio srityje), kraujo išsiliejimai galvos smegenyse, po dangalais. Be šių sužalojimų, kurie padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais, A. J. lavone rasta dešinio nykščio muštinė žaizda, dešinio antro delnakaulio- pirštikaulio sąnario srities trys muštinės žaizdos su aplinkine kraujosruva, dešinio trečio piršto, kairės menties srities nubrozdinimai, nugaros dešinės pusės kraujosruva. Visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Visi šie sužalojimai padaryti neužilgo prieš mirtį, bukais kietais bukabriauniais daiktais, paliekančiais metalizacijos geležimi pėdsakus žaizdose. Kaukolės kaulų lūžimai galėjo būti padaryti didele jėga. A. J. lavono kraujyje rasta 2,30, o šlapime- 2,71 promilių etilo alkoholio. (t.2, b.l. 2-22).

Iš specialisto išvados matyti, kad du kojų pėdų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateiktų dviejų medžio pluošto plokščių grindų išpjovų, surastų ir paimtų 2007-07-13 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tinkami asmeniui identifikuoti (t. l,b.l. 136-139). Jie yra palikti N. Š. kairės bei dešinės kojų pėdomis (t.l, b.l. 148-152).

Iš specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktos šviesiai ir tamsiai žalios ir geltonos spalvų pagalvės užvalkalo iškarpos yra žmogaus kraujas, kurio genotipas sutampa su A. N. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištisų lokusų genotipą yra ne didesnė nei 0,000000000002 % ( U, b.l. 160-065).

Iš specialisto išvados matyti, jog D. M. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikia (t.2, b.l. 127).

Iš teismo psichiatrinės stacionarinės kompleksinės ekspertizės akto nustatyta, kad N. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo fiziologinio afekto, patologinio girtumo ar kito trumpalaikio psichikos sutrikimo būklėje, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam nustatytas mišraus tipo asmenybės sutrikimas bei situacinė depresinė reakcija, kas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.3, b.l. 97-99).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymais – kaltinamųjų N. Š. bei D. M. parodymais, jų parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apie įvykio vietą ir nulaužtos durų rankenos suradimą, įrodyta, jog bendrai veikdami kaltinamieji D. M. ir N. Š. 2007 m. liepos 12 d. apie 23 val. ant prie namo, kuriame gyveno J. ir J. kieme bei ant laiptų, triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, spardė ir daužė gyvenamojo namo lauko duris, N. Š. nulaužė namo lauko durų rankeną bei stumdamas duris pargriovė A.N. J..

Ši veika atitinka BK 284 str. 1d. numatytą nusikaltimą, nes kaltinamieji viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką.

Veika padaryta viešoje vietoje, nes įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas patvirtina, jog J. gyvenamasis namas yra prie gatvės, kiemas neaptvertas, įėjimas į namą su laiptais orientuoti į gatvę šonu ir iš gatvės gali būti matomi. Teismų praktikoje veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (kasacinės nutartys Nr. 2K-820/2005, 2K–210/2008 ).

Kaltinamųjų D. M. ir N. Š. veiksmai pripažintini įžūliais, nes kaltinamieji viešoje vietoje, ne tik vartojo necenzūrinius žodžius, bet vėlų vakarą, poilsio metu prie gyvenamojo namo sukėlė didelį triukšmą, gadino svetimą turtą, buvo panaudotas fizinis smurtas prieš žmogų. Šiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka - sutrukdytas poilsis ir ramybė tame pačiame name, kaip ir R. J., gyvenusiai A.N. J., ketinusiai kviesti policijos darbuotojus. Pastarąją aplinkybę patvirtina pačių kaltinamųjų D. M. ir N. Š. parodymai.

Šie veiksmai, sutrikdę viešąją tvarką, padaryti bendrininkų grupėje ir bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais, esant D. M. ir N. Š. susitarimui ir norui elgtis tokiu būdu. N. Š. parodymai patvirtina, jog D. M. ir N. Š. susitarę ėjo primušti A. J., o nepavykus jį iš namų išsikviesti į kiemą, toliau siekė tą padaryti veiksmais, aiškiai pažeidžiančiais viešąją tvarką. Šie veiksmai nutrūko tik tada, kai D. M. pamanė, jog lūžusi A.N. J. koja, t.y., tik tuomet nebesiekė tolesnių pasekmių, pasiūlydamas N. Š. eiti namo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog atsižvelgus į turėtas paskatas, viešąją tvarką pažeidžiantys veiksmai gali būti padaromi ir bendrininkų grupės ( kasacinė byla Nr. 2K–210/2008).

Iš dalies sutiktina, jog kaltinamieji nuėjo ir veržėsi į J. namus vedini neigiamų nuostatų A. J. atžvilgiu, tačiau atmestini D. M. teiginiai, jog tikslas tebuvo pamatyti A. J.. Tokie paaiškinimai nelogiški bei prieštaraujantys bylos aplinkybėms, nes kaltinamieji į J. namus ėjo vėlyvu paros metu, prie namo garsiai keikėsi, agresyviai reikalavo A. J. išeiti, spardė užrakintas namo duris. Besibraunant į J. namus, N. Š. nulaužė namo lauko durų rankeną, agresyviai stumdamas duris pargriovė A.N. J.. Toks kaltinamųjų elgesys atitinka N. Š. parodymus, kad jie ėjo primušti A. J., o bendri abiejų kaltinamųjų veiksmai prie J. namų aiškiai peržengė asmeninio pobūdžio N. Š. konflikto su A. J. ribas bei atitinka viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį.

N. Š. parodytas kaltinamųjų veiksmų J. kieme vystymasis ir seka patvirtina, jog abu kaltinamieji aiškiai suvokė, jog pažeidžia viešąją tvarką ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tai paneigia D. M. parodymus, jog jis viešosios tvarkos nepažeidinėjo, o tik koja pabeldė į duris, kad išgirstų A. J..

Visuma byloje surinktų įrodymų įrodyta, jog N. Š. nužudė A. J. ir A.N. J..

Nužudymo motyvą paaiškina tai, kad tarp N. Š. ir A. J. buvo nesantaika. Kaip buvo žinoma N. Š., A. J. - buvęs kaltinamojo N. Š. sesers I. Š. sugyventinis. Jis nesirūpino vaikais, skriaudė I. Š. seserį, o po to, kai ji paliko J. namus, maždaug prieš pusę metų iki įvykio, ją buvo išžaginęs. Pokalbis su D. M. geriant alų N. Š. paskatino keršyti. N. Š. panoro sumušti A. J., tačiau pirmu kartu tai padaryti nepavyko, nes A. J. iš savo namų neišėjo bei tą padaryti sutrukdė A.N. J., grasindama iškviesti policiją. N. Š. paaiškinimu, jis nuo to dar labiau įpyko ir dar kartą nuėjo į J. namus, kur iš keršto bei pykčio atimtu iš A.N. J. metaliniu vamzdžiu sudavė jai daug smūgių į galvą, po to A. J..

Teismui nekyla abejonių, jog sužalojimus, kurių pasekmėje mirė A. N. J. ir A. J., padarė kaltinamasis N. Š.. N. Š. parodymus, kur ir kaip jis tą jis tą padarė, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys apie A. J. bei A.N. J. lavonų radimo vietą, teismo medicinos specialistų išvados apie nustatytą galimą jų mirties laiką, priežastį bei sužalojimų padarymo mechanizmą. Iš specialisto išvados taip pat matyti, jog panašūs į kraujo dėmes pėdsakai, kurie rasti įvykio vietoje, palikti N. Š. kojomis.

Ši N. Š. veika atitinka BK 129 str. 2 d. 5p. numatytą nusikaltimą, nes jis nužudė du žmones. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nes nusikaltimo padarymo būdas ir priemonė - kaltinamasis, smūgiuodamas daugelį smūgių metaliniu vamzdžiu A.N. J., o po to A. J. į galvas, būdamas pakaltinamas, aiškiai suprato, jog taip gali atimti jiems gyvybę ir to siekė. Pagal BK 3 str. taikoma veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija, numačiusi švelnesnę atsakomybę.

Iš kaltinimo šalintina, jog nužudymas padarytas bejėgiškos būklės žmogui. Šiai aplinkybei patvirtinti byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų. Nors buvo rasti smūgio pėdsakai ant pagalvės, tačiau tai nepaneigia nuoseklių kaltinamojo N. Š. parodymų, jog smūgius A. J. jis sudavė šiam jau atsibudus, keliantis bei atsikėlus iš lovos, todėl ne bejėgiškos būklės. Tą patvirtina ir ta aplinkybė, jog A. J. lavonas rastas ne lovoje, bet šalia lovos.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusieji A. M., E. J. ir E. J. prašo priteisti po 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nužudytosios A.N. J. dukra ir nužudytojo A. J. sesuo. Paties įvykio nematė. Patyrė šoką. Turtinę žalą atlygino N. Š. motina, todėl ieškinio turtinei žalai atlyginti nereiškia. Prašo priteisti neturtinę žalą, kurią atlyginti turėtų dėl nužudymų kaltas asmuo.

Nukentėjusysis E. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad nužudyta jo mama ir brolis. Jis pats tuo metu buvo užsienyje. Dėl šių įvykių patyrė didelius išgyvenimus. Su mama ir broliu ryšius palaikė. Laidotuvėmis rūpinosi visi trys nukentėjusieji bendrai Turtinę žalą atlygino N. Š. motina. Neturtinę žalą prašė priteisti iš kalto asmens.

Nukentėjusysis E. J., parodė, kad nužudyta jo mama ir brolis. Apie įvykį nieko nežino. Turtinę žala jau atlyginta, neturtinės prašė priteisti iš kalto asmens.

Kadangi įrodyta, jog N. Š. nužudė A. J. ir A.N. J., jis turi nukentėjusiesiems atlyginti neturinę žalą. Turtinę nukentėjusiesiems A. M., E. J. ir E. J. padarytą žalą kaltinamasis N. Š. atlygino. Nukentėjusieji dėl N. Š. veiksmų neteko dviejų artimų žmonių - motinos ir brolio, dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgus į pasekmes, kad žala padaryta labai sunkiu tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusieji neteko dviejų artimų žmonių, taip pat ir tai, kad bylos duomenimis ryšiai tarp nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų buvo, tačiau ne ypatingai glaudūs, kaltinamojo N. Š. turtinę padėtį ir realiais galimybes atlyginti neturtinę žalą trims nukentėjusiesiems - iš bylos medžiagos matyti, jog teisių į registruotiną nekilnojamąjį turtą N. Š. neturi, dirbo pas ūkininką. Pagal turimą profesiją ir darbo pobūdį, jo darbas nėra labai gerai atlyginamas. Be to, jam skiriamas atlikti gana ilgas laikas laisvės atėmimo vietose, kai galimybės užsidirbti ir atlyginti žalą yra menkos. Todėl bendra prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma neproporcingai viršija nuteistojo N. Š. galimybes, tuo pačiu sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus. Prašomos priteisti neturinės žalos atlyginimo sumos mažintinos.

Dėl bausmių paskyrimo.

Skiriant kaltinamiesiems N. Š. ir D. M. bausmes dėl viešosios tvarkos pažeidimo atsižvelgiama, jog nusikaltimas nesunkus, tyčinis, sunkesnių pasekmių šia veika nesukelta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė N. Š., jog prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamieji anksčiau neteisti, iš byloje pateiktų darboviečių charakteristikų (t.2, b.l.137, 138) matyti, jog charakterizuojami teigiamai. Aktyvesnis bendrininkas darant šią veiką buvo N. Š.. Abiems kaltinamiesiems pagal BK 284 str. 1d. skirtinos laisvės apribojimo bausmės, D. M. artima sankcijos vidurkiui, N. Š. – kiek griežtesnė.

Skiriant kaltinamajam N. Š. bausmę pagal BK 129 str. 2d. 5p., atsižvelgiama, jog N. Š. neteistas, dirbo, pagal pateiktas darbovietės charakteristikas buvo charakterizuojamas labai gerai. Nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neįrodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstant. Iš N. Š. nuoseklių parodymų, taip pat D. M. bei I. Š. parodymų, matyti, jog su D. M. dviese per vakarą išgėrė ne daugiau nei 4 butelius nestipraus alaus, o nužudymą padarė praėjus dar kuriam laikui po to. Nesant kitokių įrodymų, nėra pagrindo manyti, kad toks suvartotas alkoholio kiekis būtų turėjęs įtakos padarant nužudymą. Tačiau N. Š. padarytas nusikaltimas labai sunkus, jo pasekmės nepataisomos - nužudyti du žmones, be to, veikiant tiesiogine tyčia. N. Š. sudavė žmonėms į galvas geležiniu vamzdžiu daug smūgių, tai padarė kerštaudamas. Tokia veika yra itin pavojinga, į ką pirmiausia ir atsižvelgiama. Skirtina laisvė atėmimo bausmė griežtesnė už sankcijos vidurkį.

Kadangi padaryti nusikaltimai labai skiriasi pavojingumu bei kategorija pagal BK 11 str., bausmės už juos bendrintinos taikant BK 63 str. 5d. 2p. ir griežtesne apimant švelnesnę.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

N. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., BK 129 str. 2d. 5 p. ( Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei nubausti:

pagal BK 284 str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams;

pagal BK 129 str. 2d. 5p. laisvės atėmimu penkiolikai metų.

Taikyti BK 63 str. 5d. 2p. ir bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę bei nubausti laisvės atėmimu penkiolikai metų atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. Į bausmės laiką įskaityti laikinąjį sulaikymą bei suėmimo laiką: laikotarpius nuo 2007-07-15 -2007-07-17 ir nuo 2007-07-25 iki 2008-09-15.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. Š. palikti suėmimą.

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir nubausti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant dirbti. Į bausmės laiką įskaityti laikinąjį sulaikymą bei suėmimo laiką: laikotarpius nuo 2007-07-15 -2007-07-17 ir nuo 2007-07-25 iki 2007-08-22. Kardomąsias priemones D. M. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

A. M., E. J. ir E. J. priteisti iš N. Š. po 60000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus – 2 grindų išpjovas, fotelio išpjovą, pagalvės ir užkloto iškarpas, lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuorašo įteikimo, per šį teismą paduodant apeliacinį skundą gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.