- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 1-31-767/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00602-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Nukentėjusysis
- T. J.
- Kaltinamasis
- R. A.
- Advokatai
- Vigintas Strička
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nusikaltimo padarymo metu mokėsi, šiuo metu nesimoko nei dirba, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. 2014 m. birželio 28 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje- (duomenys neskelbtini), aikštelėje, esančioje tarp prekybos centro „M.“ ir degalinės „S.“, dėl chuliganiškų paskatų ir menkavertės dingsties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, matant pašaliniams asmenims, kumščiu sudavė nukentėjusiajam T. J. vieną smūgį į veidą ir tuo padarė nukentėjusiajam T. J. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis R. A. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-06-28 buvo truputį išgėręs, ėjo į „M.“ G. g., prie parduotuvės priėjo prie grupelės vaikinų, kurie aiškinosi, ir jam praeinant nukentėjusysis jį įžeidė žodžiu. Jis trenkė nukentėjusiajam T. J. vieną smūgį į veidą ir tuojau nuėjo į šalį. Kai nukentėjusį asmenį išleido iš ligoninės , jis buvo pas jį nuėjęs į namus, kalbėjosi. Sutinka iš viso atlyginti 1000 litų žalą. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius LR BPK 291 str. reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėjas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo 2014-07-02 matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas neišimta. / b.l.7-9/
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. J. padarytas sužalojimas: apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. T. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. / b.l. 24/
Iš nukentėjusiojo T. J. parodymų matyti, kad 2014-06-28 apie 20.00 val. jis kartu su draugais M. G., Ž. V. ir M. J. buvo aikštelėje, kuri yra R. m., aikštelėje tarp prekybos centro M. ir degalinės S. Jam būnant šioje aikštelėje, prie jo priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris be jokios priežasties vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Viso to jis gerai neatsimena, nes buvo girtas. Vaikino jis neatsimena, nes neprisimena to fakto, kai jam buvo suduotas smūgis į veidą. Įvykį matė šalia buvę draugai ir brolis, kurie vaikiną pažįsta. Taip pat matė, kaip jam buvo suduotas smūgis į veidą ir jos sesuo R., kuri tuo metu ėjo iš degalinės. Ji ir pažino tą vaikiną, kad tai yra R. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Draugai jam pasakojo, kad po gauto smūgio jis nuvirto ant žemės ir gulėjo. Jie ir sesuo R. jį pakėlė ir nuvedė į prekybos centrą „M.“ nusiprausti, nes jam iš burnos bėgo kraujas. Išėjęs iš prekybos centro jis grįžo į namus, tačiau to gerai nepamena. Namuose buvo apie 21.00 val. Taip sakė jo mama. Grįžęs į namus nuėjo miegoti. 2014-06-29 apie 10.00 val. kreipėsi į R. ligoninės priėmimo skyrių, nes jam buvo ištinęs kairės pusės skruostas, skaudėjo. Priėmimo skyriuje gydytojas jam diagnozavo- kairiojo skruosto žandikaulio lūžį. Dėl šio fakto kreipėsi į policiją, nes jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. / b.l. 28-29/.
Iš papildomų nukentėjusiojo T. J. parodymų matyti , kad šioje byloje buvo apklaustas liudytoju ir pripažintas nukentėjusiuoju, davė teisingus parodymus, juos palaiko. Papildomai paaiškino, kad apie konfliktą prie prekybos centro M. jis nieko neprisimena, kadangi buvo per daug girtas. Kartu su juo buvo jo brolis M. J., sesuo R. J., Ž. V. ir kiti, kurių dabar gerai nepamena. Ar jis pats tame žodiniame konflikte su kitais, jam nepažįstamais vaikinais dalyvavo ar ne, nežino. Tikslesnių konflikto aplinkybių nurodyti negali, nes neprisimena nei su kuo, nei dėl ko, kilo žodinis konfliktas. R. A. jis nepažinojo visiškai ir anksčiau su juo jokių reikalų nėra turėjęs. Tik po įvykio R. A. buvo atėjęs jo atsiprašyti ir klausė kiek turėtų susimokėti dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, tačiau jis jam sumos neįvardino, kadangi jis šiuo metu dar nežino. Nuo smūgio jam lūžo žandikaulis dėl ko buvo gydomas Š. ligoninėje. Buvo operuotas žandikaulis ir operuojant buvo pašalinti du dantys. / b.l. 30-31/ .
Iš nepilnamečio liudytojo M. J. parodymų matyti, kad 204-06-28 apie 20.00 val. jis kartu su M. G., Ž. V. ir broliu T. J. buvo aikštelėje, kuri yra R., tarp prekybos centro „M.“ ir degalinės „S.“. Būnant šioje aikštelėje, prie brolio T. J., kuris buvo girtas, priėjo jam nepažįstamas vaikinas, matytas iš matymo, ir be jokios priežasties vieną kartą kumščiu sudavė broliui į veidą. Nuo suduoto smūgio brolis nukrito ant žemės, o vaikinas pabėgo. Šį įvykį matė ir jo sesuo R., kuri tuo metu išėjo iš degalinės „s.“ . Sesuo pažino vaikiną, tai buvo R. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Brolį pakėlė draugai ir sesuo ir nuvedė į „M.“ tualetą nusiprausti T. išėjęs iš M. nuėjo į namus, o kitą dieną kreipėsi į R. ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo diagnozuotas kairės pusės žandikaulio lūžimas. / b.l. 44-45/.
Iš liudytojo D. D. parodymų matyti, kad 2014 m. birželio 28 d., vakare, valandos tiksliai nepamena, gal apie 19-20 val. jis buvau blaivus ir su savo draugu R. A. ėjo į prekybos centrą M. Ar buvo išgėręs R. A. nežino, tačiau vizualiai nesimatė, kad jis būtų vartojęs alkoholį. Atėjo nuo miesto parko link parduotuvės M. Aikštelėje tarp degalinės S. ir prekybos centro M. stovėjo būrys jaunuolių apie 15 vaikinų. Buvo dvi kompanijos, kurios tarpusavyje konfliktavo. Dalis vaikinų buvo pažįstami iš matymo, kiti nepažįstami visiškai, tačiau tame būryje jo draugų nebuvo, jų vardų ir pavardžių nurodyti negali, nes nežino. Abiejų kompanijų vaikinai tarpusavyje agresyviai aiškinosi, kažką kalbėjosi. Kažkas jiems pamojo, tačiau kas konkrečiai nežino, nes jis to vaikino nepažįsta. Jie su R. A. priėjo artyn. Jis paklausė, ką jie čia veikia, kas yra. Iš jų tarpusavio ginčo buvo galima suprasti, kad jie vieni kitiems nepatiko. Jis pasakė, kad reikia baigti ginčą ir išsiskirstyti. Tada visi paspaudė rankas, lyg ir susitaikė. Viena vaikinų kompanija, tų, kurie buvo agresyvūs, paėjo šiek tiek toliau link elektrinės skydinės. Jie su R. A. dar liko stovėti, kalbėjosi su likusiais vaikinais. Jų buvo gal 10. Tada iš agresyvios kampanijos link jų pradėjo šūkauti, vadinti „gaidžiais“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Juos vadino „gaidžiais“ vaikinas, kurio pravardė S., kuriam po to R. A. ir sudavė smūgį į veidą. Dabar žino, kad jis yra T. J.. Anksčiau su juo jokių reikalų nėra turėjęs. Iš tos kompanijos necenzūrinius žodžius šūkavo ir juos įžeidinėjo ir kiti vaikinai, kurių jis nepažįsta. Tada jie su R. A. nuėjo link tų vaikinų. Kažkuris iš tų vaikinų jį pastūmė, jis paklausė kas jam yra. Ir tada S., kaip dabar žino T. J., vėl pavadino juos gaidžiais ir kitais necenzūriniais žodžiais ir tuomet R. A. vieną kartą ranka trenkė jam į veidą. Kraujas nebėgo. Jie su R. A. išėjo į parduotuvę. Nematė, kad aplink būtų susirinkę kitų žmonių, išskyrus tuos, kurie dalyvavo žodiniame konflikte. Jis ir R. A. iš parduotuvės išėjo į miesto šventę, kuri vyko parke. Jis pats niekam jokių smūgių nesudavė. Vienintelis suduotas smūgis konflikto metu buvo R. A. suduotas T. J.. / b.l. 46-47/ .
Iš liudytojos R. J. parodymų matyti, kad T. J. yra jos brolis. 2014 m. birželio 28 d. R. mieste buvo miesto šventė. Vakare apie 20 val. ji su savo draugais nuėjo į M. prekybos centrą. M. viduje matė, kad jos brolis T. J. aiškinasi su kažkokiu jai nepažįstamu vaikinu. Tuo metu su jos broliu buvo M. G., Ž. V. ir kiti. Jai pasirodė, kad vyksta konfliktinis ginčas, todėl priėjo artyn ir paklausė ar kas blogai. M. G. jai pasakė, kad nieko blogo nėra. Jos brolis T. buvo girtas. Ji priėjusi paklausė ir nuėjo į prekybos salę, o jos brolis su kitais išėjo į lauką. Tarp M. parduotuvės ir S. degalinės stovėjo brolis T. J. su savo draugais ir tas pats vaikinas, su kuriuo prieš tai aiškinosi jos brolis, o prie jo buvo atėjęs R. A.. R. A. ji pažįsta, kadangi mokėsi vienoje mokykloje, bendraudavo su juo normaliai, nesipyko, tačiau artimi taip pat nebuvo. Tada ji priėjo dar kartą, paklausė ar nieko blogo nevyksta. R. A. pasakė, kad nieko blogo nevyksta, tuomet ji nuėjo į S. degalinę. Jie tarpusavyje akivaizdžiai nesipyko, nešūkavo ir jai neatrodė, kad galėtų įvykti muštynės. Degalinėje pabuvo apie 5 minutes ir išėjo. Išėjusi pamatė, kad jos brolį T. J. už parankių laiko M. J. ir Ž. V.. Brolis buvo suglebęs, be sąmonės, o nuo jo nueina R. A. su D. K.. Ji priėjo artyn ir M. su Ž. jai pasakė, kad smūgį kumščiu sudavė T., R. A.. Broliui T. iš nosies ir iš burnos bėgo kraujas. Po kokios 1 minutės jis atsigavo ir ji jį nuvedė į M. nusiprausti. T. jai nieko nepaaiškino, nes pats nelabai suprato kas įvyko. Jis nepažinojo R. A., todėl ji mano, kad R. A. jam sudavė smūgį todėl, kad jo gal būt paprašė tas vaikinas su kuriuo jis anksčiau aiškinosi, tačiau kaip viskas buvo iš tiesų ji nematė. Nematė, kaip jos broliui buvo suduotas smūgis į veidą. Tą dieną ji išėjo, o broliai pasiliko. Vėliau jai skambino draugai ir sakė, kad metė, kad broliui ištinęs veidas. Į namus T. grįžo apie 22 val. ir mama apžiūrėjusi jį ir pamačiusi, kad jam sutinęs veidas, liepė eiti pas gydytojus. Sekančią dieną jis kreipėsi pas gydytojus ir sužinojo, kad jam lūžęs žandikaulis dėl ko jis keletą dienų buvo gydomas Š. ligoninėje. Tada ji sužinojo R. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam parašė SMS, paklausė dėl ko jis sumušė brolį. Jis jai atsakė, kad sumušė dėl to, kad juos išvadino durniais ir panašiai. Dar jai R. A. paaiškino, kad jis nežinojo, kad čia yra jos brolis, kad jei būtų žinojęs, tai būtų jo nelietęs, t.y. jis neišsisukinėjo, prisipažino, kad sumušė jos brolį. Kiek žino, tai R. A. vėliau kalbėjosi ir su jos mama ir su jos broliu, tačiau ji nežino apie ką jie kalbėjosi. /b.l. 49-51/ .
Iš nepilnamečio liudytojo Ž. V. parodymų matyti, kad jis draugauja su M. J., kurio brolis yra T. J.. 2014 m. birželio 28 d. , vakare, valandos tiksliai nepamena jis su M. J. dviračiais buvo prie M. Prie prekybos centro, nuo S. degalinės pusės, buvo daug jaunimo, tarp kurių buvo ir T. J., kuris su kitais, jam nepažįstamais vaikinais, ginčijosi. Viso jų buvo apie 15 asmenų, kurių jis nepažįsta. Kokia buvo konkreti konflikto priežastis, jis nežino, nesuprato, tačiau niekas nesimušė tik ginčijosi žodžiais, pykosi tarpusavyje. T. J. žodiniame konflikte taip pat dalyvavo. Jie su M. J. konflikte nedalyvavo, dviračiais išvažiavo į namus, paliko dviračius ir pėsčiomis grįžo prie parduotuvės. Praėjo maždaug pusvalandis. Kai grįžo prie parduotuvės pamatė, kaip R., kurio jis nepažįsta, tačiau jam kažkas pasakė jo vardą, vieną kartą kumščiu trenkė T. J. į veidą. Su R. buvo dar vienas vaikinas, tačiau jis jo nepažįsta, jis nesimušė. Sudavęs vieną smūgį T. J. į veidą R. nuėjo. Nuo gauto smūgio T. J. nuvirto. Jie su M. pakėlė T. J.. Jiems padėjo pro šalį ėjusi R. J.. T. J. iš nosies bėgo kraujas. Nuvedė jį į prekybos centrą M. nusiprausti. Nusiprausęs T. J. išėjo į miesto parką, o jie išėjo su M. J. / b.l. 58-59/.
Iš liudytojo D. K. parodymų matyti, kad 2014 m. birželio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, buvo R. miesto šventė. Vakare su draugais nuėjo į M. parduotuvę su G. P., N., kurį galėjo kiti pavadinti N. ir G. Buvo išgėręs dvi skardines alaus 5,3 laipsnių. Girtas nesijautė. Parduotuvėje buvo iš matymo pažįstamas T. J. su savo draugais, kurių jis nepažįsta. Jie buvo gal penkiese. T. J. žino, nes pažįsta jo seserį R. J.. T. J. buvo labai girtas. T. J. užsikabino, pradėjo juos vadinti necenzūriniais žodžiais: „gaidžiais“, „piderais“ ir kitaip. Jis pasakė, kad visi eitų į lauką ir aiškintųsis, kad netriukšmautų parduotuvėje ir nedarytų gėdos. Tada visi nuėjo už M. parduotuvės nuo degalinės pusės ir prasidėjo tarp jų visų žodinis konfliktas. T. J. pradėjo kabinėtis prie N. M., tempė jį už marškinėlių, suplėšė juos. Kibo ir prie G. S. ir šiaip girtas kabinėjosi prie visų dėl aprangų ir šiaip dėl visko. Jis nenorėjo dalyvauti konflikte, nes jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl pamatęs pažįstamą R. A. pasikvietė, kad ateitų padėti išsiaiškinti. Muštis jo nekvietė, muštynių nenorėjo, tik norėjo, kad baigtųsi konfliktas. Prie jų atėjo R. A. su savo draugu. Jis pradėjo aiškintis su T. J., ir tada R. A. vieną kartą trenkė kumščiu į veidą T. J.. Nuo gauto smūgio T. J. nuvirto. Jie išėjo. Visas konfliktas prasidėjo dėl to, kad T. J. buvo išgėręs ir kabinėjosi prie visų./ b.l. 61-62/ .
Iš liudytojo M. G. parodymų matyti, kad R. mieste buvo miesto šventė, galėjo būti birželio 28 d. Vakare susitiko prie darbo biržos T. J. ir nuėjo prie M. prekybos centro. Buvo daug jaunimo. T. buvo išgėręs, o po to išgėrė dar ir buvo labai girtas. Jis pats pirmas pradėjo ginčą ir pradėjo aiškinti su vaikinu, kurio vardas N. dėl kažkokių senų reikalų. Tarp jaunimo prasidėjo ginčai, žodinis konfliktas. D. K. susiginčijo su T. J. užstodamas N., todėl ir tarp jų kilo konfliktas. Ten pat buvo jam iš matymo pažįstami D. D. ir R. A.. Tarp R. A. ir T. J. taip pat prasidėjo ginčas, nes D. K. pasikvietė R. A.. Visi kalbėjosi necenzūriniais žodžiais, aiškinosi. Tada R. A. priėjo prie T. J. ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą. T. J. nuvirto. Pašalinių asmenų nesusirinko. Tuo metu pravažiavo policijos automobilis, tačiau nieko nesiaiškino. R. A. su draugais išėjo. T. J. iš burnos bėgo kraujas. Jie kartu su T. J. dar nuėjo į miesto šventę, tačiau T. skundėsi, kad jam skauda, sutino veidas, todėl jį parvedė į namus. Konflikto pradžia buvo T. J. pradėtas ginčas ir aiškinimasis su N. dėl kažkokių senų reikalų. Viskas vyko už parduotuvės M. iš šoninės pusės nuo degalinės/ b.l. 64-65/.
Iš nepilnamečio liudytojo N. M. parodymų matyti, kad 2014 m. birželio 28 d., buvo miesto šventė. Vakare, valandos tiksliai nepamena, jis su savo draugais nuėjo į M. parduotuvę. Buvo blaivus. Pirko šokaloduką. Nusipirkęs atsisėdo ant suoliuko ir laukė draugų. Prie jų priėjo visiškai girtas T. J. su kažkokiu draugu ir pradėjo kabinėtis. Jis T. J. žinojo iš matymo, žinojo, kad jis girtas būna priekabus, mušasi. T. J. priėjęs prie jo be jokios priežasties pradėjo kibti. Kvietė jį muštis, sakė: “Einam už kampo“, vadino jį necenzūriniais žodžiais, tačiau n pamenu tiksliai kokiais. Prie jo priėjo jo draugai ir jie visi išėjo iš M. parduotuvės. Iš jų paskos ėjo T. J. ir kibo prie jo be jokios priežasties, nes buvo labai girtas. Jie, išėję iš M. parduotuvės ruošėsi eiti į miesto šventę per miesto parką, tačiau iš paskos ėjo T. J. ir vis kibo. Nuėjus už M. parduotuvės, prie elektros skydinės, T. J. priėjo prie jo ir lindo vis arčiau, stumdydamas jį -pastumdydamas jį ranka į krūtinę- petį ir sakydamas :“Pradedam, pradedam“. Taip sakydamas jis kvietė muštis be jokios priežasties. Jis nesiruošė nei konfliktuoti nei muštis, atsitraukinėjo, pastumdavau jo rankas, kad jis prie jo nelįstų ir neprasidėtų muštynės. T. J. jį taip pastūmė gal du tris kartus ir vieną kartą neskaudžiai rankos delnu sudavė į veidą. Fizinio skausmo nesukėlė, sužalojimo nepadarė. Stumdydamas sugriebė jam už marškinėlių, kuriuos vilkėjo ir juos perplėšė. Konfliktą iš tiesų be jokios priežasties pradėjo T. J., tačiau jis jam jokių pretenzijų neturi. Į policiją dėl T. J. veiksmų nesikreipė. Tuo metu, kai T. J. kibo prie jo, su juo kartu buvęs D. K. priėjo jį apginti ir patraukė T. J. nuo jo, sakydamas jam, kad prie jo nebelįstų. Nuo parko pusės atėjo pažįstamas R. A.. Jis šiek tiek buvo nuėjęs toliau nuo T. J.. Tada prasidėjo ginčas tarp R. A. ir T. J.. Jis nepastebėjo, ar kas nors pakvietė R. A., ar jis priėjo pats. Jis pats stovėjo šiek tiek toliau, maždaug 25-30 metrų atstumu, jau arčiau degalinės įvažiavimo, tačiau matė, kad jie tarpusavyje ginčijasi, kalbasi ir tuomet R. A. vieną kartą kumščiu trenkė T. J. į veidą. Nuo gauto smūgio T. J. nugriuvo. Jis su draugais išėjo, R. A. taip pat išėjo, o kas toliau vyko prie M. parduotuvės jis nebežino. Kai vyko konfliktas prie M. parduotuvės su T. J., viso buvo gal apie 10 žmonių. Konflikto metu jokių pašalinių asmenų nesusirinko. Konfliktas lauke tęsėsi apie 10 minučių./ b.l. 68-69/.
Iš nepilnamečio liudytojo G. S. parodymų matyti, kad 2014 m. birželio 28 d. , buvo miesto šventė. Vakare, valandos tiksliai nepamenu, jis su savo draugais nuėjo į M. parduotuvę. Buvo blaivus. Kartu buvo N., D. Nusipirko šokoladukų ir atsisėdo ant suoliukų. T. J. girtas priėjo prie N. M., kurį vadina N. ir pradėjo kabinėtis be jokios priežasties. T. J. klausė N.: “Ar tu mane sudaužytum?“ N. tylėjo, nenorėjo įsivelti į konfliktą. D. K. paskaė T. J. eiti į lauką aiškintis. N. atsitojo eiti iš parduotuvės, o kartu su juo ėjo T. J.. T. J. žino iš matymo, buvo girdėjęs, kad jis anksčiau buvo susimušęs su jo klasioku ir dėl to jį išmetė iš mokyklos. Jis pats su T. J. anksčiau bendravęs nebuvo. Kai iš parduotuvės išėjo N. su T. J., jis ėjo iš paskos. Iš paskos ėjo ir jų draugai ir T. J. draugai, tačiau niekas kitas į tą konfliktą nesivėlė. Nuėjo už M. parduotuvės ir T. J. pradėjo lįsti N., tampė jį už maikės, suplėšė ją, sudavė jam į veidą delnu. N. nesimušė, tik mėgino nustumti nuo savęs T. J.. Susirinko aplink daugiau T. J. pažįstamų. D. K. pasakė T. J., kad baigtų muštynes, o N., kad eitų iš čia. Jie pradėjo eiti nuo M. link parko. T. J. su draugais kažką rėkavo. Tada prie parduotuvės atėjo R. A. su draugu D. T. J. atėjo prie jų, šūkavo, aiškinosi. D. pasakė, kad visi išsiskirstytų. Jie buvo nuėję nuo elektros skydinės apie 25-30 metrų ir atsisukę žiūrėjo kas vyksta. Kai D. pasakė, kad visi išsiskirstytų, R. A. su Deividu nuėjo link M. parduotuvės, tačiau T. J. pradėjo jiems šūkauti, vadinti gaidžiais ir kažką panašiai. Tada R. A. grįžo atgal prie T. J. ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą. Nuo gauto smūgio T. J. nuvirto, draugai jį pakėlė, o jie išėjo link miesto centro. Visą konfliktą pradėjo T. J., kuris pats ir pradėjo kabinėtis. / b.l. 71-73/.
Nukentėjusysis T. J. pareiškė civilinį ieškinį - , 2078, 07 eurų (7520,45 Lt) turtinės žalos ir padaryta 2896,20 eurų (10 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. / b.l. 36-42/.
Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo R. A. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 straipsnio 2dalies 8 punktą ir pagal 284 straipsnio 1dalį. Kaltinamasis viešoje vietoje , prie parduotuvės, pašalinių žmonių akivaizdoje, aktyviu veiksmu, esant menkavertei priežasčiai sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam buvo sulaužytas apatinis žandikaulis. Tuo kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė viešąją rimtį dėl chuliganiškų paskatų. Ta aplinkybė, jog nukentėjusysis pasakė įžeidžiamą žodį kaltinamojo atžvilgiu, nėra laikoma aplinkybe, šalinančia atsakomybę už šį kaltinamojo veiksmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.
Neturtinė žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, dvasinis sukrėtimas, įvertinti pinigais. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio bei dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, juos lydintys nepatogumai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. (LR CK 6.250 str.), taip pat nustatant priteistino neturtinės žalos dydį turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusios asmens teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-12 nutartyje Nr. 2K-669/2006 yra konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kaltinamasis nėra dirbantis, neturi savarankiškų lėšų, todėl jo materialinė padėtis yra sunki. Teismas laiko, jog 290 eurų suma yra reali patirta neturtinė žala, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir patirtus nukentėjusiojo nepatogumus ir išgyvenimus.
Nukentėjusiojo T. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, įvertinant pateiktus nukentėjusiojo objektyvius duomenis dėl kelionės, gydymo išlaidų, minusuojant išlaidas už 2 dantų implantą 3000 litų, kaulo atstatymo procedūros 2000 litų, nes nėra tiksliai žinoma ar tai bus turėtos tokio dydžio išlaidos, todėl toje dalyje pripažintina nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. (LR BPK 115 str.2d).
Kaltinamasis R. A. neteistas / b.l. 95/, administracine tvarka praeityje baustas / b.l. 96/, iš R. rajono PSPC psichikos sveikatos centro pažymos 2014-07-07, Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. stebimų ligonių grupei nepriklauso, / b.l.98/, iš R. rajono savivaldybės administracijos R. miesto seniūnijos charakteristikos matyti, kad R. A. elgesiu nusiskundimų nėra gauta / b.l. 100/. Kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas laiko, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmė .(LR BK 54 str.). Teismas laiko, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, todėl tikslinga atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. (LR BK 75 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297-299 straipsniais., 303-308 straipsniais.,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą 5(penkiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti 1(vienerių) metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,2d., 5 d.1p. bausmes subendrinti apimant skirti subendrintą bausmę 1(vienerių ) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę 8(aštuonerius) mėnesius laisvės atėmimo. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 d.8p. 67 str.2d.4p. ir atidėti bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono)ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo T. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš kaltinamojo R. A. 290 (dviejų šimtų devyniasdešimties) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 35 (trisdešimt penkis) eurus turtinės žalos atlyginimo. (LR BPK 115 str.).
Pripažinti nukentėjusiajam T. J. teisę dalyje į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. (LR BPK 115 str.2d).
Patvirtinti 2014-09-10 Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią kaltinamasis R. A. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą iš kaltinamojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.