Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus Pataisos namų teikimas dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2002-10-02 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 105 str. 5 p., 42 str. (1961 m.BK) 14 metų laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Lietuvos Aukščiausio teismo 2003-05-20 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2002-10-02 nuosprendis buvo pakeistas – nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 271 str. 2 d., 105 str. 5 d. (1961 m. BK) į 2000 m. BK 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., remiantis BK 63 str. 2 d., 5 d., 2 p. nustatyta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2001-10-19.

Bausmės pabaiga: 2015-10-19.

Nuteistasis atliko 1/2 bausmės. Likusi bausmės dalis – 4 metai 6 mėnesiai ir 5 dienos.

Nuteistasis A. M. 2006-01-06 buvo paskirtas į paprastąją grupę, 2007-10-26 perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. ½ bausmės atliko 2010-07-10.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi netenkino Vilniaus pataisos namų teikimo dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nors nuteistasis Administracijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis bei atliktos bausmės terminas nesudaro pagrindo jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – paleisti jį iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą. Nurodo, kad Pataisos namų administracijos jis charakterizuojamas teigiamai. Teigia, jog teismas, priimdamas nutartį netenkinti pataisos įstaigos teikimo, nepagrįstai įvertino vien tik tai, kad jis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Pažymi, jog nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, į tai, kad jis dalyvauja socialinėse programose, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, išėjus jam į laisvę yra garantuota darbo vieta, ketina dirbti. Pažymi, jog jam civilinių ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos nėra pareikšta, todėl teismo motyvai, kad lygtinis paleidimas jo atžvilgiu iš laisvės atėmimo vietų nepateisintų nukentėjusiųjų lūkesčių, nepagrįstas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatų. Minėtas straipsnis suponuoja teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali toliau būti taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas atsižvelgia ne tik į formalųjį pagrindą, ar atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, bet visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, faktiškai atliktą paskirtos bausmės laiką, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, sprendžia, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 7 skirsniu, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertintina ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis, anksčiau padarytų nusikaltimų skaičius ir kitos aplinkybės.

Nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus, dalyvauja teisinio švietimo bei socialinio orientavimo užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius. Kolegija nuteistojo pastangas keistis vertina pozityviai, tačiau pagrindinis apylinkės teismo sprendimo netenkinti teikimo motyvas, su kuriuo sutinka ir kolegija, yra tai, kad A. M. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog psichologo išvadoje konstatauota, kad pastarojo nuostatos yra susijusios su agresija, pokalbio metu ją naudoja, stokoja savikritiškumo.

Skundo teiginys, kad jis turi realią galimybę laisvėje įsidarbinti bei palaiko tvirtus socialinius ryšius su šeimos nariais, esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu BVK 157 str.

Kolegijos nuomone, pripažinti apylinkės teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta bei ją panaikinti skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. M. skundą atmesti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-14 nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.