Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), teismo teistas: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. areštu 30 parų; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 189 str. 6 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 45 paroms, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 3) Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 17 metų, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., taikant BK 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. kovo 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, 45 paras arešto prilyginant tokiam pat laisvės atėmimo laikui, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 metų; Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 p., subendrintos bausmės, paskirtos 2005 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo ir 2004 m. liepos 29 d. bei 2005 m. kovo 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 metų; 4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 metų 11 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 metų 10 mėnesių; 5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2010 m. balandžio 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų; 6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d., 9 p.; 302 str.1 d.

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ūkininkaujanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teismo neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 5 d. 129 str. 2 d. 9 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2003 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą dieną apie 10 val. prieš tai sukurstytas J. J. nužudyti jos sutuoktinį A. J., pažadėdama už A. J. nužudymą 15000 litų atlygį ir sumokėdama 10300 Lt, apleistų kareivinių statinyje - angare, esančiame (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių teritorijos miške, (duomenys neskelbtini) rajone, du kartus beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam A. J. į galvos sritį bei šiam nugriuvus, beisbolo lazda sudavė keturis smūgius į galvos sritį padarydamas jam dešinio momenkaulio įspaustinį lūžį, daugybinius pamato skliauto ir kaukolės kaulų lūžius, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl šių padarytų sužalojimų A. J. mirė. Tuoj po to, tęsdamas nusikalstamą veiką pagrobę svetimą, A. J. priklausantį, turtą automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 litų vertės, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą kiekį pinigų ir nenustatytos vertės piniginę. Tokiu būdu dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti atlygį ir užvaldyti svetimą turtą, tyčia nužudė A. J. Gimusį (duomenys neskelbtini);

Be to, D. R. 2003 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą dieną apie 10 val. apleistų kareivinių statinyje - angare, esančiame (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių teritorijos miške, (duomenys neskelbtini) rajone, iš A. J. pagrobė A. J. priklausančius dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytus dokumentus.

J. J. 2003 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą dieną bei valandą, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančiame name, dėl savanaudiškų paskatų, siekdama įgyti sutuoktiniui A. J. priklausančio turto dalį savo naudai, sukurstė D. R. nužudyti A. J., pažadėdama už A. J. nužudymą 15 000 litų atlygį ir sumokėdama 10300 litų, taip palenkdama D. R. padaryti nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis D. R. apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažindamas, parodė, kad 2003 m. vasaros pradžioje buvo pas krikšto mamą G. B.. Sutiko J. J., kurią pažinojo iš matymo. J. J. buvo sumušta, matė mėlynę po akimi. J. J. paprašė susidoroti su jos vyru – nužudyti, nes jie, skiriasi, ir ji negaus turto. J. J. pasakė, kad jos vyras dirba su metalu, važinėja autobusiuku. Pasiūlė iš pradžių 10000 litų, po to 15000 litų. Susigundė, sugalvojo I. J. vyrą A. J., įvilioti į kareivines ir jį nužudyti. A. J. pasakė, kad yra metalo, tik reikia transporto. Susitiko su A. J. prie autobusų žiedo. Pats atvažiavo savo automobiliu. Įsėdo į A. J. autobusiuką ir nuvažiavo į kareivines. Sakė, kad angare yra metalas. A. J. ėjo pirmas, o jis iš paskos. Sudavė A. J. iš nugaros 2 kartus su savadarbe beisbolo lazda. A. J. nukrito. Įtempė jį į duobę ir ją uždengė. A. J. autobusiuką nuvarė pas mamą. Apie tai, kad nužudė tą, ar kitą dieną pasakė J. J., ji pasakė, jei pateiks nuotraukas – patikės. Kitą dieną padarė dvi nuotraukas, išryškino ir parodė J. J., ji davė daugiau nei 2000 litų, kitus perduoti žadėjo kitą savaitę. Prie turgaus iš maišiuko padavė 8000 litų, kitus pažadėjo atiduoti, kai atgaus paskolintą skolą. Po to jį „uždarė“, liko ji neatidavusi likusių pinigų, o iki to nuo jo slapstėsi. Negali paaiškinti, kodėl tiek metų tylėjo, o dabar prisipažino. Telefonu savo tėvo prašė paimti pinigus iš J. J.. Per pasimatymą tėvui R. R. pasakė, kad susidorojo su J. J. vyru, bet tėvas nepatikėjo. Nurodo, kad nuotraukas sudegino, o juostelę (duomenys neskelbtini) kaime užkasė. Asmens pasą, autobusiuko dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, medžiotojo pažymėjimą paėmė iš autobusiuko, piniginėje buvo nedidelė pinigų suma. Autobusiuką laikė kieme, J. J. pasakė juo atsikratyti. Autobusiuką pardavė V. P., gavo daugiau nei 1000 litų. Nebuvo pokalbio su J. J., kad ji persigalvojo dėl vyro A. J. nužudymo. „Pamokymą“ kiekvienas gali savaip suprasti. Su J. J. kalbėjosi dviese „-akis į akį-„. Už gautus pinigus iš J. J. atostogavo (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį, pirkosi drabužių. Padaryti nusikaltimą susigundė dėl pinigų, jaunas buvo, o po šio nusikaltimo vykdė kitus nusikaltimus.

Kaltinamoji J. J. neigdama savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo nurodo, kad 2003 metų pavasarį ją sumušė vyras A. J., ėjo į telefono automatą skambinti policijai. Ją užkalbino G. B., kuriai pasakė, kad ją sumušė. Pokalbis vyko G. B. namo kieme, be G. B. buvo keturi vyriškiai. Kaltinamasis D. R. pamatė ją ir klausė apie jos vyro ūkį, sakė, kad jį seniai pažįsta. Sakė, kad „- primuš jos vyrą, jei duos pinigų- „ . Ji nedavė sakė, kad nieko vyrui ( A. J.) nedarytų, nes vis tiek skirsis. Nurodo, kad 2003 m. rugsėjo viduryje, apie 23.00 val., pas ją atėjo D. R. tėvas - R. R., jis sakė, kad su jos vyru kartu dirbo, klausė: „ - Kur tavo vaikai?“ Jis ištraukė nuotraukas, nuotraukose matėsi vyriškis, tamsu buvo. Ji paprašė: „duok jas, nuneš į policiją ištirti“. Jis nedavė. Nurodė, kad jos apklausos protokole užrašyti žodžiai, jog pateiktose R. R. nuotraukose matė sutuoktinį A. J., yra neteisingas. Taip pat neteisingas pasakymas „ mano vyras ant akmenų“. Kadangi D. R. neprašė jokių veiksmų atlikti, pinigų nedavė. R. R. pagrasino „pakišti ją po velėna“. Jis reikalavo pinigų. Galvojo, kad D. R. norėjo iš jos pasipelnyti ir atsiuntė tėvą R. R. su draugu. Policijai nepranešė, nes bijojo tų vyriškių keršto. Nežinojo, kad D. R. 2003 m. buvo nepilnametis, nes jai niekas to nesakė, jo dokumentų nerodė. Nesiekė užvaldyti A. J. turtą. Pripažino, kad vieną kartą buvo sutikusį D. R., kuris pasakė, kad tik primušė A. J., tačiau jam 3000 litų nedavė. Nurodė, kad savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pasirašė neskaičiusi. Tyrėjas diktavo, ji neturėjo gynėjo, kuris jai patartų.

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų D. R., J. J. parodymų jų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. R. J. parodė, kad su broliu A. J. kartu augo. Iki 1997 m. dažnai susitikdavo pas mamą. Iki jo santuokos, su broliu santykiai buvo geri. Po vedybų broliai buvo J. J. sukiršinti, ji parašė anoniminį laišką. Kitas brolis buvo nuteistas. Mama buvo parašiusi testamentą senai sodybai. Žemę padalijo į tris dalis. A. J. jai padėjo prie žemės darbų. A. J. nebuvo žiaurus, mamai buvo geriausias vaikas. Mama mirė (duomenys neskelbtini) metais, jie domėjosi ir gavo 6000 litų, buvo atiduotos santaupų 4 knygutes. Nurodo, kad nuo 2003 m. dukra I. J. išvažiavo, sūnus gyvena A. Buvo įsitikinusi, kad brolis A. J. yra (duomenys neskelbtini) ir todėl nerašo. Prašo priteisti iš J. J. 200000 litų neturtinės žalos, nes ji nusikaltimo užsakovė. Ji sugadino jos sveikatą. Kai parodė per televiziją apie brolį A. J., kaip jį ištraukė, jai prasidėjo priepuoliai, pakilo kraujo spaudimas. Jei teismas pripažins J. J. kalta, prašo bausmės „galva už galvą“, o „berniuką“ ( D. R.) ji sugundė pinigais.

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad nuo 1990 m. iki dabar negyveno su tėvais (duomenys neskelbtini). Studijavo (duomenys neskelbtini). Į namus grįždavo labai retai. Kol studijavo, tėvai rėmė materialai. Santykiai tarp mamos ir tėvo gana įvairūs, ne kartą mama gelbėjo tėtį iš mirties. Brolis gyvena A. Mama ją mokė nežudyti, nedaryti bloga. Mama jai yra sakiusi: „Niekada nežudyk, nedaryk aborto“. Netiki tuo, kuo mamą J. J. kaltina. Nemano, kad mamai reikėjo ką nors samdyti. Be to, nurodė, kad jos tėvas A. J. buvo stiprus žmogus, galėjo apsiginti.

Liudytoja G. B. parodė, kad kaltinamasis D. R. yra jos brolio sūnus. Su D. R. nėra piktuoju. 2003 metais gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. D. R. dažnai pas juos lankydavosi. J. J. buvo kaimynė. J. J. užkalbindavo D. R.. Po to klausdavo, kada jis atvažiuos. Jie yra susitikę, negirdėjo, ką kalbėjosi lauke. Tik J. J. yra dejavusi, kad ją vyras skriaudžia, triukšmauja, panas parsiveda. Sužalotos jos nematė. J. J. ieškojo D., yra atsinešusi spirito, prašė jį pakviesti. Nurodė, kad nesuprato dėl „pamokymo“. Suprato, kad J. J. prašys D. R. „pamokyti“, nes ji jo ieškojo. Gal „pamokyti“ fiziškai? „ Pamokyti vyrą“ – tuos jos žodžius girdėjo. Nurodė, kad D. R. sakė, kad jį J. J. „užkniso“. Pasakė D., kad jį „užkniso jos ieškojimas“.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad kaltinamoji J. J. yra jo kaimynė, su ja nepiktuoju. O kaltinamąjį vaikinuką (D. R.), gal yra matęs. Su J. J. kaimynai nuo 1975 metų. Su ja tik sveikinasi, pas ją nesilankė. Jų kiemus skiria tvora. Nėra girdėjęs pykčių, rėkavimų, nematė mušimosi faktų. Nuo 2003 metų nebematė kaimyno, J. J. vyro. Atsimena, kad buvo 2003 m., šilta, jau vakarop J. anūkė S. viena bėgiojo po kiemą. Parsivedė vaiką pas save. Grįžo J. J., dar ją apibarė dėl anūkės. Ji atsakė, kad „A. buvo anūkę palikusi“ ir greitai anūkę išsivedė. Po to įvykio jis kaimyno nebematė.

Liudytojas R. R. patvirtino, kad sūnus D. R. šiuo metu atlieka bausmę, su juo bendrauja. 2003 metais gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, sūnus gyveno pas jį. J. J. su jo mama kartu dirbo, pažinojo ją seniai. Kviesdavo jo sūnų, sakė, kad dėl mašinos. Sūnus D. „sėdo“ į kalėjimą 2004 metais. Iš kalėjimo jis jam skambino ir sakė, kad J. J. jam skolinga už mašiną. Nuvažiavo pas J. J. vienas, ji jam pasakė: „ Neturiu dabar, jau kažkiek daviau“. Po 2004 metų į pasimatymus pas sūnų daug kartų važiavo, daugiau jo niekas nelankė. 2003 metais sūnus dar nebuvo teistas, jaunam vaikiui davė pinigų ir „susisuko protelis“. Sūnus D. taip niekada nedarydavo, nelinkęs buvo į žiaurumus, net su broliais nesimušdavo. J. J. sau ir jaunam žmogui sugadino gyvenimą. Sūnus papasakojo, kad yra nužudęs A. J., bet jis nepatikėjo.

Liudytojas V. P. parodė, kad D. R. pažįsta seniai. 2003 m. rugsėjo pradžioje, tikslesnio laiko nepamena, D. R. jam pasiūlė pirkti automobilį ,, Ford Transit“, valstybinių numerių neatsimena. D. R. sakė, kad šį automobilį pigiai nusipirko iš kažkokio senuko, tačiau dokumentų neįformino. Tą automobilį iš D. R. nupirko už 600 litų, dokumentų neįformino, savo vardu neužsiregistravo, nes to automobilio techninis būklė buvo bloga, ir nesitikėjo ilgai šiuo automobiliu važinėti. 2003m. lapkričio mėn. pabaigoje sugedo šio automobilio važiuoklė, ir tą automobilį pardavė.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Smurtinių nusikaltimų skyriuje tyrėju. Tyrė D. R. ir J. J. bylą. Apklausė įtariamąją J. J., jos parodymus užrašė pažodžiui ir davė juos perskaityti. Jokios psichologinės prievartos nebuvo. Užrašyti jos pačios duoti parodymai, dar prieš D. R. apklausą. Iš jos žodžių užrašytos aplinkybės, kurių jis nežinojo. Pavyzdžiui, apie pinigų davimą prie turgaus. Nurodė, kad į parodymų patikrinimo vietą vyko: jis, J. J. ir pareigūnas, gynėjas. J. J. rodė, kur sustoti, kur turgus, kur jos namas. J. J. atsisakydavo tik kai kurių teiginių apklausos protokoluose, juos pataisydavo. Savo duotų parodymų neatsisakė, tik keisdavo juos. Visose J. J. apklausose dalyvavo advokatai, tik skirtingi, nes ji prašydavo keisti advokatą. J. J. akistatos metu ir paskutinės apklausos metu savo parodymų kardinaliai atsisakė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti dviejų asmenų, kurie buvo su D. R. pas jo tetą, ir jie neapklausti. D. R. parodymų patikrinimo vietoje buvo filmuojama, o J. J. – ne. D. R. parodymai buvo esminiai, nes buvo tikimybė rasti A. J. palaikus, o J. J. nurodė tik vietą, kur buvo perduoti pinigai. D. R. parodymų patikrinimas buvo atliekamas du kartus, antrą kartą buvo tik fotografuojama. J. J. parodymų patikrinimo vietoje advokatas dalyvavo.

Iš įvykių vietos apžiūros 2010-02-20 ir 2010-02-23 protokolų (1t.,130 b. l.) matyti, kad įvykio vieta yra apleistų kareivinių statinys - angaras, (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginių teritorija, (duomenys neskelbtini) rajonas. Šulinyje rastos lavono dalys .

Iš kaltinamojo D. R. 2010-02-20 parodymų patikrinimo vietoje 2010-02-20 protokolo (1t., 130 b. l.) matyti, kad jis parodė, nusikalstamos veikos padarymo vietą, mechanizmą.

Iš D. R. parodymų patikrinimas vietoje 2010-03-03 protokolo (1t., 137 b. l.), matyti, kad jis parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) miesto turgavietės, kur 2003m. J. J. jam padavė 8300 litų už A. J. nužudymą ir vietą, kur slėpė įkalčius.

Iš J. J. parodymų patikrinimo vietoje 2010-02-25 protokolo (1 t., 177 b. l.) matyti, kad ji parodė vietą, kur 2003m. pavasarį D. R. prašė, kad šis užmuštų A. J., ir vietą prie (duomenys neskelbtini) miesto turgavietės, kur D. R. davė 3000 Lt, kad šis primuštų A. J.. Parodymų patikrinime dalyvavo gynėjas, pretenzijų dėl neteisingų įrašų nei J. J., nei jos gynėjas nepateikė.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2010-02-23 protokolo (1 t.,173 b. l.) matyti, kad J. J. atpažino D. R., kuris 2003 m. pavasarį pasisiūlė sudrausminti jos vyrą A. J. ir kuriam davė 3000 Lt, nes šis jai grasino.

Iš J. J. ir D. R. akistatos 2009-02-25 protokolų (1 t.,182,184 b. l.) matyti, kad R. R. duotus parodymus patvirtino, o J. J. keitė savo duotus parodymus, nurodydama, kad nematė nuotraukose nužudytą A. J. o D. R. matė tik vieną kartą ir su juo daugiau nebendravo.

Iš daiktų apžiūros 2010-04-26 protokolo (1t.,96 b. l.) matyti, kad D. R. dienoraščio 14-ame lape yra įrašas: „ J. J. B. g. (duomenys neskelbtini)“.

Iš AB (duomenys neskelbtini) pažymos (1t., 85 b. l.) matyti, kad J. J. 2003m. rugpjūčio 23d. bankas (duomenys neskelbtini) iš savo sąskaitos nuėmė 5880 litų.

Iš VĮ (duomenys neskelbtini) pažymos (1 t.,104 b. l.) matyti, kad A. J. 2003-07-17 savo vardu įregistravo automobilį ,, Ford Transt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (1t.,48 b. l.) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nenustatytos tapatybės lavonas, kurio kūno dalys rastos 2010-03-20 ir 2010-03-23 Šiaulių nuotekų valymo teritorijoje, šulinyje, yra nukentėjusiosios I. J. tėvas A. J. su 99,94% tikimybe.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (1 t.,41-44 b. l.) Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. J. mirtis įvyko nuo dešinio momenkaulio įspaustinio lūžio, daugybinių kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių. A. J. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 5-10 metų, gal būt 2003m. Tikėtina, kad galvoje rasti sužalojimai galėjo būti padaryti beisbolo lazda. Gyvam asmeniui dešinio momenkaulio įspaustinis lūžis, daugybiniai kaukolės skliauto ir pamato kalų lūžiai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą. A. J. galvos sužalojimai padaryti prieš mirtį. Tai rodo kaukolės lūžių aplinkoje ir dešinio smegenų pusrutulio paviršiuje rastas kraujosruvas panašus apnašas. Esant dešinio momenkaulio įspaustiniam lūžiui, daugybiniams kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiams A. J. turėjo netekti sąmonės ir būdamas tokios būklės negalėjo atlikti kokius nors savarankiškų veiksmų ( pvz.: judėti, gintis, šaukti). A. J. kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

Teisėjų kolegija remiasi kaltinamųjų D. R., J. J., nukentėjusiųjų I. J., M. R. J., liudytojų G. B., R. R., V. P., V. Ž., A. B. parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, gretina jų įrodomąją reikšmę, liečiamumą, leistinumą ir tarpusavio ryšį su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamųjų D. R., J. J. kaltė, padarius inkriminuojamus nusikaltimus, patikimai įrodyta visetu išdėstytų duomenų, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta įrodymais.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. J. sukurstė D. R. nužudyti jos sutuoktinį A. J. ir už jo nužudymą pažadėjo 15000 litų atlygį, sumokėjo 10300 litų.

Kaltinamoji J. J. „užsakė“ savo sutuoktinio A. J. nužudymą, taigi ji veikė kaip kurstytoja. Kaltinamoji J. J. neigė prašiusi D. R., kad jis nužudytų sutuoktinį A. J.. J. J. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prašė D. R. nieko vyrui (A. J.) nedaryti, nes vis tiek skirsis. Tokie kaltinamosios J. J. parodymai paneigiami byloje surinktais įrodymais. Nustatyta, kad liudytoja G. B. iš pokalbio su J. J. suprato, kad J. J. prašė D. R. „pamokyti “vyrą, nes ji D. R. ieškojo. „Pamokyti vyrą“ – tuos jos žodžius girdėjo. Liudytojas R. R. nurodė, kad 2003 metais sūnus (D. R.) dar nebuvo teistas, jaunam vaikiui davė pinigų ir „susisuko jam protelis“. Jis taip niekada nedarydavo, nebuvo linkęs į žiaurumus, net su broliais nesimušdavo. J. J. sau ir jaunam žmogui sugadino gyvenimą. Kaltinamoji J. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vaikinui, t. y. (D. R.) reikalaujant, prie (duomenys neskelbtini) miesto turgavietės jam padavė 3000 litų. Dalį tų pinigų turėjo namuose, o apie 2000 litų paėmė iš (duomenys neskelbtini) banko. Jam pinigus davė, nes šis grasino, kad ją pakas, o ne dėl to, kad sužalojo ar nužudė jos vyrą. Į policiją nesikreipė, nes jo bijojo. Tų pačių metų gruodžio mėnesį jai paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris reikalavo pinigų. Ji sakė neturinti. Atvykęs parodė nuotraukas ir pasakė, kad, jei neduos pinigų, tai tas nuotraukas nuneš į policiją. Nuotraukose buvo jos vyras, gulinčioje pozoje ant kažkokių akmenų. Ji pagalvojo, kad vyras miega (1 t.,172 b. l.). Papildomos 2010-02-25 apklausos metu parodė, kad 2003 m. pavasarį, A. J. namuose ją sumušė ir išvijo iš namų, pasakęs, kad ją užmuš, pasiims visą turtą ir nusipirkęs „fūrą“ išvažiuos. Ji buvo streso, šoko būsenos, nes bijojo, kad vyras neįgyvendintų savo ketinimų, todėl atėjusi pas R. dukrą G. (B.) į kiemą, ten esantiems asmenims, tarp jų ir D. R., pasakė, kad nori atsikratyti savo vyru A. ir nori, kad jį kas nors užmuštų, bet neturi pinigų už tai sumokėti. 2010-09-06 parodė, kad D. R. neprašė nužudyti A. J., pinigų nežadėjo ir nedavė, nesiekė užvaldyti A. J. turtą (1 t.,187 b. l.). Liudytojas A. B. nurodė, kad apklausė įtariamąją J. J., jos parodymus užrašė pažodžiui ir davė jai perskaityti. Jokios psichologinės prievartos nebuvo. Užrašyti jos pačios parodymai, dar prieš D. R. apklausą. Iš jos žodžių užrašytos aplinkybės. Pavyzdžiui, apie pinigų davimą prie turgaus. Nurodė, kad į parodymų patikrinimo vietoje J. J. rodė, kur sustoti, kur turgus, kur jos namas. J. J. atsisakydavo tik kai kurių teiginių apklausos protokoluose, juos pataisydavo. Ji parodymų neatsisakė, tik keisdavo juos. J. J. apklausose dalyvavo advokatai, tik skirtingi, nes ji prašydavo keisti advokatą. Teisėjų kolegija, vertindama kaltinamojo D. R. parodymus, neturi jokio pagrindo jais netikėti, nes J. J. ir D. R. anksčiau buvo pažįstami, nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių D. R. galėtų ją apkalbėti. Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamojo D. R. parodymai nuoseklūs. Teisminio nagrinėjimo metu, aiškindamas dėl parodymų neatitikimo ikiteisminio tyrimo metu 3 apklausose, D. R. nurodė, kad tik patikslindavo nusikaltimo padarymo aplinkybes, neneigdamas paties užsakymo nužudyti nukentėjusįjį A. J. fakto bei nužudymo kurstytojos J. J.. Iš D. R. parodymų matyti, kad jo ir J. J. susitarimas apėmė bet kokias pasekmes, taip pat ir A. J. mirtį. Nustatyta, kad J. J. veikos motyvas buvo savanaudiškos paskatos. Be to, kai nusikaltimo vykdytojo paskatos yra būtinas nusikaltimo sudėties požymis, aplinkybė, kad nusikaltimo kurstytoja pati tokių paskatų neturėjo, kaip teigė teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji J. J. (priešingai, turėjo išlaidas, samdydama vykdytoją), įtakos jos veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės. Remdamasi visais ištirtais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp J. J. veiksmų ir kilusių pasekmių-sutuoktinio A. J. mirties-nustatytas priežastinis ryšis. Esant šioms aplinkybėms J. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. 129 str. 2 d. 9 p.,

Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad organizatorius yra asmuo: 1) subūręs organizuotą grupę, 2) jai vadovavęs, 3) koordinavęs jos narių veiklą, 4) subūręs nusikalstamą susivienijimą, 5) jam vadovavęs, 6) koordinavęs jo narių veiklą, 7) parengęs nusikalstamą veiką, 8) vadovavęs nusikalstamai veikai. Organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai – kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo būdus ir kt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. J. veiksmuose nei vieno iš aukščiau minėtų alternatyvių organizatoriaus veiklą apibūdinančių objektyviųjų požymių nenustatyta, jos veika nekvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 129 str. 2 d. 9 p.

Kaltinamasis D. R. suduodamas savadarbe beisbolo lazda į gyvybei pavojingą vietą – galvą, suvokė nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, suprato, kad savo veika kelia pavojų ne tik A. J. sveikatai, bet ir gyvybei, numatė, kad tokie padariniai gali atsirasti, ir yra atsakingas už A. J. mirtį. Nustatyta, kad D. R. tyčia buvo nukreipta į A. J. nužudymą siekiant turėti iš to sau turtinę naudą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-06-18 nutarime Nr. 46 „ Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 p. 2 d. nurodyta, kad pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. D. R. savanaudiškas paskatas turėjo iki nusikaltimo padarymo, ir tai nustatyta visais byloje ištirtais įrodymais. Kaltinamojo D. R. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p.

Nustatyta, kad kaltinamasis D. R., nužudęs A. J., pagrobė pastarajam priklausančius dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytus dokumentus, tokiais savo veiksmais padarė įstatymo draudžiamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 dalyje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2010-10-12 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 nurodyta, kad D. R. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes nėra duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu (1t., 165 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2010-10-12 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 nurodyta, kad J. J. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes nėra duomenų, kad ji sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu (2t.,58 b. l.).

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ( BK 60 str.).

Kaltinamosios J. J. atsakomybę lengvinančių (BK 59 str.) ir sunkinančių (BK 60 str.) aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmes kaltinamiesiems D. R., J. J., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., t. y. atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujasi. Bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 str., taip pat į BK 41 str. 2 d., kur nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis D. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Viena iš jų – nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), kita padaryta nusikalstama veika įstatymo yra priskiriama prie labai sunkių veikų (BK 11 str. 6 d.), turinti vieną kvalifikuojantį požymį ir sukėlusią negrąžinamus padarinius – žmonių mirtį, ir ypatingą žalą visuomenei, nusikalto būdamas nepilnametis, iki nusikaltimo padarymo teismo neteistas, nebaustas administracine tvarka. Aptartos aplinkybės, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus kaltinamojo D. R. asmenybę, atsižvelgiant į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 str., kur nurodoma, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo D. R. atžvilgiu bus pasiekti jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamajam D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl jos bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamajam D. R. paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (2t.,96-113 b. l.), kadangi D. R. nusikalstamas veikas, už kurias dabar teisiamas, padarė iki minėto nuosprendžio priėmimo (BK 63 str. 9 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą nuo 2003-09-26 iki 2003-10-02 ir nuo 2004-03-27 iki 2005-05-23, atliktą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-07-29 nuosprendį (2t., 91-92b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendį.

Kaltinamoji J. J. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). Faktiškai ji buvo nusikaltimo iniciatorė ir tik dėl jos įgeidžių kaltinamasis D. R. padarė nusikaltimą, turinti vieną kvalifikuojantį požymį, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Bylos duomenys liudija, kad kaltinamoji J. J. neteista (2t.,60 b. l.), administracine tvarka nebausta (2t.,62 b. l.), pagyvenusio amžiaus (60 m.), charakterizuojama kaip keista moteris, grasinusi sutuoktiniui A. J. susidoroti, tačiau kaimynai dėl jos elgesio nusiskundimų neturi (2t.,63 b. l.). Skiriant bausmę J. J. atsižvelgiama į tai, kad už nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d., įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija įvertina šias ir kitas bylas aplinkybes, kurios leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamosios J. J. atžvilgiu bus pasiekti jai skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, artimą bausmės vidurkiui. Kaltinamajai J. J. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str., 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.

Kaltinamajai J. J. teismo 2010-02-24 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2t.,5-6 b. l.), šią kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į kaltinamosios J. J. paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Valstybinio kaltintojo pateiktame kaltinamajame akte nėra nurodyta LR BK 129 str. 2 d. redakcija, o tai yra būtina, nes 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 10 str. buvo pakeistas LR BK 129 str. (pakeitimas įsigaliojo 2007-07-21) ir už LR BK 129 str. 2 d. numatytą nusikaltimą buvo numatytas didesnis laisvės atėmimo bausmės minimumas. Nusikalstamas veikas kaltinamieji D. R., J. J. įvykdė 2003 m. gegužės - liepos mėnesiais, o LR BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. O LR BK 3 str. 3 d. pažymėta, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Taigi kaltinamųjų D. R., J. J. nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotos pagal veikos padarymo metu galiojusio LR BK 129 str. 2 d. ( 2000-09-26 redakcija).

Dėl A. J. mirties padarytai neturtinei žalai atlyginti M. R. J. (sesuo) prašo priteisti 200000 litų. Teigia, kad dėl brolio mirties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, neigiamas emocijas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju tragiškos pasekmės kilo dėl kaltinamųjų D. R., J. J. veiksmų, tačiau nusikalstamos veikos kurstytoja ir iniciatorė buvo kaltinamoji J. J., iš kurios ir prašo nukentėjusioji M. R. J. priteisti padarytą jai neturtinę žalą, nes tik šį asmenį nukentėjusioji traukia kaip civilinį atsakovą (2t.,182 b. l.). Šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 1.5 str., CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias bylai reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji M. R. J. nepateikė reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo. Būdama nužudytojo A. J. sesuo, kaip ir pati pripažino, nukentėjusioji po santuokos su kaltinamąją J. J., santykiai su broliu nebuvo artimi, nebendravo, negyveno kartu. Brolio A. J. nuo 2003 m. neieškojo, nerodė pastangų sužinoti jo buvimo vietos. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, nukentėjusiosios M. R. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies priteisiant 5000 litų iš kaltinamosios J. J..

Nukentėjusiajai M. R. J. priteistinos išlaidos, turėtos advokato, paslaugoms apmokėti 200 litų, šios išlaidos priteisiamos iš kaltinamosios J. J., nes išlaidos pateiktos dėl civilinio ieškinio paruošimo (2t.,183 b. l.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: D. R., J. J. nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Byloje esantys duomenys rodo, kad D. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, o J. J. (2t.,69-70 b. l.) nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis daiktas. Kadangi proceso dalyviai prašymo dėl laikino nuosavybės teisų apribojimą į turtą nepateikė, kaltinamajai J. J. nuosavybės teisės neapribotos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. D. R. dienoraštis grąžintinas jam.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 302-305 str., 307 str., 308 str.2 d.

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p. (2000-09-26 redakcija) ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą (7) septyneriems metams ir (6) šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. (2000-09-26 redakcija) ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą (1 ) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskirti terminuotą laisvės atėmimą (7) septyneriems metams ir (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 d. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi iš dalies sudedant, prie didesnės bausmės pridedant mažesnę bausmės dalį ir paskirti galutinę bausmę terminuotą laisvės atėmimą (17) septyniolikai metų ir (6) šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą nuo 2003-09-26 iki 2003-10-02 ir nuo 2004-03-27 iki 2005-05-23, atliktą bausmę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-07-29 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-11-18 nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendį.

J. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. 129 str. 2 d. 9 p. (2000-09-26 redakcija) ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą (11) vienuolikai metų ir (6) šešiems mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2011 m. kovo 17 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiosios M. R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistosios J. J. nukentėjusiajai M. R. J. (5000) penkis tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistosios J. J. nukentėjusiajai M. R. J. 200 (du šimtus) litų už patirtas išlaidas dėl civilinio ieškinio pateikimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti D. R. dienoraštis grąžintinas jam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.