Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje, išnagrinėjo kaltinamojo X. X. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam X. X, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Apygardos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apygardos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo X. X. skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo skundo argumentus ir įvertinusi Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai paliko galioti kaltinamajam X. X,. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatydamas 3 (trijų) mėnesių jos taikymo terminą. Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino visas suėmimo skyrimui (pratęsimui) reikšmingas aplinkybes, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė ir nuosekliai laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

5. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nors šios suėmimo taikymo sąlygos skundžiamoje nutartyje apygardos teismas neaptarė, tačiau duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumu, tiek kiek tai būtina sprendžiant klausimą dėl suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija neabejoja. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo X. X., liudytojų E. E., K. K., Y. Y., O. O., S. S., P. P., B. B., N. N., A. A ir kitų bei liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas apklausų, daiktų apžiūros, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje, be kita ko, sudariusioje teisinį ir faktinį pagrindą baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perduoti teismui (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis skunde pateikia byloje esančių duomenų (susirašinėjimo su K. K. bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pažymų) vertinimą, nurodydamas, kad jam inkriminuoti veiksmai neatitinka BK 119 straipsnio 2 dalyje, numatyto nusikaltimo sudėties. Vis tik, atkreiptinas kaltinamojo dėmesys, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Tai, ar nurodyti duomenys yra patikimi ir ar jų pakanka kaltinamojo kaltei konstatuoti bei veiksmus kvalifikuoti pagal atitinkamą baudžiamąjį įstatymą, bus įvertinta tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir pirmosios instancijos teismui priėmus teismo baigiamąjį aktą.

6. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi paliko galioti kaltinamajam X. X, paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė jos taikymo terminą konstatavęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. X. X. kaltinamas padaręs du nesunkius (BK 233 straipsnio 1 dalis) ir vieną labai sunkų (BK 119 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą.

7. Nors X. X. tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nenurodė, kuo vadovaudamasis sprendžia, kad jis, būdamas laisvėje, gali vykdyti žvalgybą prieš Baltarusijos opoziciją, tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys, jog konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto egzistavimą, nebūtina nustatyti jokių konkrečių naujų nusikalstamų veikų parengiamųjų ar planuojamų veiksmų. Naujų nusikalstamų veiksmų riziką gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

8. Sprendžiant dėl kaltinamojo X. X. suėmimo ir galimų naujų jo nusikalstamų veiksmų, itin svarbus kaltinamojo asmenybės pavojingumas, įžvelgiamas tiek nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, tiek ir praeityje pasireiškusiame X. X. elgesyje. Kaip matyti iš X. X, pareikšto kaltinimo, jam inkriminuoti veiksmai galimai tęsėsi ilgą laiką. Jis yra kaltinamas užmezgęs ryšius ir rinkęs informaciją apie asmenis, kurią perduodavo su BR KGB bendradarbiaujančiai L. L., tokiu būdu keldamas pavojų Baltarusijos valdžios opoziciją palaikantiems asmenims. X. X. praeityje yra ne kartą teistas. Jam ne kartą buvo taikomos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas, tačiau X. X, parodytas pasitikėjimas jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikydavo. X. X. teistumų kontekste vertinant ir nagrinėjamoje byloje inkriminuojamas nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltinamojo asmenybės pavojingumas visuomenei yra akivaizdus. Tam neprieštarauja aplinkybė, kad X. X, ikiteisminio tyrimo metu taikant švelnesnes kardomąsias priemones, jis galimai darė naujus nusikaltimus - siekė paveikti Y. Y. ir K. K.. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 8 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti matyti, kad X. X,, be kitų įpareigojimų, buvo nustatytas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių taip pat ir su Baltarusijos Respublikos pilietėmis L. L., Y. Y., K. K. (t. 16, b. l. 46–51). Tačiau jis šio įpareigojimo nevykdė ir 2023 m. vasario 17 d. telekomunikacinėmis priemonėmis Y. Y., o 2023 m. vasario 19 d. ir K. K. nusiuntė informaciją, kurią šios liudytojos vertino kaip grasinimą joms bei siekį jas paveikti dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Byloje taip pat yra duomenų ir apie tai, kad kaltinamasis, jam taikant švelnesnes kardomąsias priemones, telekomunikacinėmis priemonėmis užmezgė ryšį su L. L. ir su ja bendravo, taip pažeisdamas prokuroro nutarimu nustatytus įpareigojimus. Aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir patvirtina, kad jis yra linkęs veikti priešingai teisės normoms. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog konkrečiu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus) nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.

9. BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad procesiniame sprendime, kuriuo skiriamas suėmimas, būtina nurodyti ne tik suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas, tačiau ir faktines aplinkybes bei motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Pirmiau išdėstytos aplinkybės dėl X. X, jau taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių pažeidimo, jo asmenybės leidžia pagrįstai spręsti, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo. Be to, 2024 m. kovo 20 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. E. nurodė, kad jis baiminasi, jog būdamas laisvėje X. X. gali perduoti nukentėjusiojo duomenis Baltarusijos valdžios atstovams, todėl gali kilti grėsmė jo šeimai (t. 22, b. l. 15). Ši aplinkybė taip pat neprieštarauja tam, kad griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymas X. X, yra vis dar tikslingas.

10. X. X. šiuo metu laikomas suimtas 14 mėnesių, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo X. X. teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių.

11. Kaltinamojo teigimu, po 2024 m. birželio 3 d. teisiamojo posėdžio dėl bylą nagrinėjančios teisėjos atostogų bus skelbiama pertrauka iki rudens, todėl jis bus suimtas nepagrįstai ilgai, tam nesant būtinybės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad šiuo metu byloje yra numatytos trys posėdžių datos: 2024 m. balandžio 30 d. 13:15 val., 2024 m. gegužės 15 d. 13:15 val., 2024 m. birželio 3 d. 13:15 val. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas Vilniaus apygardos teisme vyksta pakankamai intensyviai. 2024 m. kovo 20 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pradėta tirti rašytinę bylos medžiagą (t. 22, b. l. 13–15). Baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų skelbimas buvo tęsiamas ir 2024 m. balandžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu, tenkinus kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą, pastariesiems pateikiant apžiūrėti atskirus byloje esančius dokumentus (t. 22, b. l. 16–21). Teismas pranešė, kad kito posėdžio metu bus tiriama likusi bylos medžiaga ir planuojama spręsti prašymus dėl tolesnės įrodymų tyrimo eigos. Toks baudžiamosios bylos nagrinėjimas, įrodymų tyrimo stadijai einant į pabaigą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo šiuo metu patiriami suvaržymai netruks pernelyg ilgą laiką. Nors kaltinamasis X. X. skunde akcentuoja, kad dėl bylą nagrinėjančios teisėjos atostogų bylos nagrinėjime bus skelbiama pertrauka iki rudens, tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys, jog teismas, matydamas, kad numatytų teisiamųjų posėdžių bylos išnagrinėjimui nepakaks, derins kitų teisiamųjų posėdžių datas, atsižvelgdamas į visų proceso dalyvių užimtumą ir suplanuotas atostogas. Jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad bylos nagrinėjimo procesas yra vilkinamas ar teisiamieji posėdžiai organizuojami nepakankamai efektyviai, byloje nėra. Taigi tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas, siekiant apsaugoti visuomenę, įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų yra pateisinamas, proporcingas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar BPK reikalavimų nepažeidžia.

12. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl ja pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas be pakeitimų paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi kaltinamajam X. X, pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 5 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.