Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo prokuratūros prašymą dėl Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio Ž. M. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2018 m. lieps 27 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųstas Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo prokuratūros prašymas dėl Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio Ž. M. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo posėdžio metu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Gintaras Jakštas prašė pripažinti 2017 m. vasario 10 d. Potsdamo apygardos teismo nuosprendį, suderinti juo paskirtas bausmes su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, skiriant 1 metų laisvės atėmimą, 300 straipsnio 1 dalimi, skiriant 4 mėnesių laisvės atėmimą, 180 straipsnio 2 dalimi, skiriant 5 metų laisvės atėmimą, 300 straipsnio 1 dalimi, skiriant 6 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėti ir nustatyti Ž. M. galutinę subendrintą 6 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo Ž. M. gynėjas advokatas Raimundas Gargasas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja Potsdamo apygardos teismo nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR, Vokietijos Federacinė Respublika, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti), Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį bei liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui.

Ž. M. Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nuteistas dėl penkių nusikalstamų veikų padarymo pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 pastraipą (vagystė), 276 straipsnio 1 pastraipą (suklastoto asmens pažymėjimo įsigijimas), 244 straipsnio 1 pastraipą (vagystė su įsilaužimu į butą), 249 straipsnio 1 pastraipą, 250 straipsnio 1 pastraipos 1b) punktą (bendrininkavimas vykdant apiplėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis), 267 straipsnio 1 pastraipą (dokumentų klastojimas). Nuteistajam paskirta 1 metų ir 4 mėnesių bei 5 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis Ž. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendis, priimtas Ž. M. atžvilgiu, įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 15 d. Jis asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas nuosprendis. Be to, 2018 m. balandžio 24 d. nuteistasis Ž. M. nurodė, jog sutinka bausmę pagal Potsdamo apygardos teismo nuosprendį atlikti Lietuvoje.

Remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad Ž. M. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė), 300 straipsnio 2 dalyje (suklastoto dokumento (vairuotojo pažymėjimo, paso laikymas), 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibrovus į patalpą), 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje (bendrininkavimas vykdant ginkluotą didelės vertės turto plėšimą), už kurių padarymą gali būti skiriama maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Nors Ž. M. pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 pastraipą nubaustas ir už automobilio vairavimą su suklastotais valstybiniais numeriais ir techninės apžiūros žyma, tačiau tokia veika nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu Lietuvos Respublikoje, už tai numatyta tik administracinė atsakomybė, todėl vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šioje dalyje Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį atsisakoma pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visos Įstatymo 3 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, todėl vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendis (išskyrus dalį dėl automobilio vairavimo su suklastotais valstybiniais numeriais) pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir bausmės atlikimo vieta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius (Įstatymo 9 straipsnis).

Atsižvelgęs į tai, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (Įstatymo 9 straipsnio 1-4 dalys), teismas Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu Ž. M. paskirtą 1 metų ir 4 mėnesių bei 5 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi (vagystė iš prekybos centro), nustatant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalimi (suklastoto dokumento (vairuotojo pažymėjimo, paso) laikymas), nustatant 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalimi (plėšimas įsibrovus į patalpą – F. B. butą), nustatant 3 metų laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalimi ir 180 straipsnio 3 dalimi (bendrininkavimas vykdant ginkluotą didelės vertės turto plėšimą iš L. K. juvelyrinių dirbinių parduotuvės), nustatant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, suderintos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 8 mėnesiams.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Ž. M. yra nuteistas už apysunkių bei sunkių nusikaltimų padarymą Vokietijoje, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, nustato, jog nuteistasis bausmę atliks pataisos namuose.

Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 15 d., todėl ir bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios datos. Nuteistasis Ž. M. nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo suimtas Vokietijoje, todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuotinas nuteistojo kardomojo kalinimo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7, 9 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 63 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364, 365⁵ straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Atsisakyti pripažinti ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, priimtą Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Vokietijos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 pastraipoje (dėl automobilio vairavimo su suklastotais valstybiniais numeriais), padarymo.

Pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį, priimtą Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (išskyrus dėl automobilio vairavimo su suklastotais valstybiniais numeriais) ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti nuteistajam Ž. M. Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 pastraipą (vagystė), 276 straipsnio 1 pastraipą (suklastoto asmens pažymėjimo įsigijimas), 244 straipsnio 1 pastraipą (vagystė su įsilaužimu į butą), 249 straipsnio 1 pastraipą, 250 straipsnio 1 pastraipos 1b) punktą (bendrininkavimas vykdant apiplėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis) paskirtą 1 metų ir 4 mėnesių bei 5 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, nustatant 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalimi, nustatant 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalimi, nustatant 3 metų laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalimi ir 180 straipsnio 3 dalimi, nustatant 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, suderintas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio 15 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuoti Ž. M. kardomojo kalinimo laiką nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam Ž. M. ir jo gynėjui.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.