Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) T. Z. (T. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir T. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teismo nutarties kopija siųsta pareiškėjos atstovei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, įteikta – 2020 m. gruodžio 28 d., pareiškėjui – neįteikta (grįžo vokas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“). Terminas trūkumams pašalinti pratęstas rezoliucijomis iki 2021 m. vasario 19 d. Teisme pateiktas prašymas kartu su priedais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams, pagrįstumo įvertinimas.

11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

12. Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, o priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų teisinėmis procesinės gynybos priemonėmis, pateikdama atsikirtimus ir įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą ir teisėtą spendimą. Ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, pašalinti teismas turi nustatyti terminą (CPK 115, 138 straipsniai). Tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų pateiktam prašymui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė dvidešimties dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: 1) pateikti teismui santuokos liudijimo originalą; 2) šalinti iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatą dėl asmeninio turto padalijimo; 3) pateikti teismui prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių originalus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog pareiškėjai nepašalino nustatytų trūkumų, skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad pareiškėjai nepašalino kitų, teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų, laikydamas, jog vienintelis nepašalintas trūkumas yra nepateiktas santuokos liudijimo originalas.

14. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, jog santuokos liudijimo originalas prarastas, santuokos liudijimo dublikatas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo neišduodamas, o išduotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus įrašas apie santuokos sudarymą prilyginamas iki 2017 m. sausio 1 d. buvusiam santuokos liudijimui.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliantės atskirajame skunde nurodomais argumentais. Iš tiesų, CPK 382 straipsnio 8 punkte nurodoma, jog vieną iš ieškinio priedų sudaro santuokos liudijimo originalas ir jo pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatydamas prašymo trūkumus pareikalavo (kartu nurodydamas ir kitus trūkumus). Tačiau peržiūrėjus pirmosios instancijos teisme kartu su prašymu pateikiamų priedų sąrašą matyti, jog teismui pateiktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos įrašas, liudijantis apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjų sudarytą santuoką.

16. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu (Nr. XII-2111, paskelbtas TAR, 2015-12-14, Nr. 19697) įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 dieną (su vėlesniais pakeitimais). Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Įstatymo 6 straipsnyje reglamentuojami civilinės būklės aktų įrašai, jo 4 dalyje numatant, jog civilinės būklės aktų įrašai yra civilinės būklės aktų įrodymai. Apeliantė nurodo, jog santuokos liudijimo originalas prarastas (nurodo, jog originalo neturi nei ji, nei pareiškėjas), todėl, įvertinus pasikeitusį teisinį reglamentavimą dėl civilinės būklės aktų įrašo išdavimo, vertintina, jog CPK 382 straipsnio 8 punkte numatytas reikalavimas pateikti santuokos liudijimo originalą įgyvendintas, kadangi išduotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus įrašas apie santuokos sudarymą ir jis pateiktas pirmosios instancijos teismui.

17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavęs tik vienintelį trūkumą – nepateiktą santuokos liudijimo originalą, kai tuo tarpu pateiktas įrašas apie santuokos sudarymą, nepagrįstai, nesudarydamas šalims galimybių įgyvendinti savo valią nutraukti santuoką, konstatavo, jog pareiškėjų trūkumai nepašalinti.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė prašymo trūkumų nepašalinimo padarinius, t.y. laikė prašymą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

tenkinti apeliantės (pareiškėjos) T. Z. atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.