- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- ATP-121-337/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03052-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-121-337/2014
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. kovo 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimu A. G. nubaustas pagal ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.
A. G. nubaustas už tai, kad jis 2013-12-01 11.30 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini) “ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , manevruodamas atbuline eiga kliudė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 238, 231, 234 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d.
A. G. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimą, prašo nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 str. l d. panaikinti kaip nepagrįstą ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Nurodo, kad sprendžiant dėl vairuotojo atsakomybės pagal minėtą administracinį įstatymą pirmiausia būtina nustatyti, ar eismo įvykis iš tikrųjų buvo ir ar vairuotojas turėjo pareigą likti eismo įvykio vietoje, pranešti apie įvykį policijai, įgyvendinti kitas įstatymais numatytas pareigas.
Nurodo, kad byloje nustatyta, jog jis įvykio dieną vairuodamas automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje ir manevruodamas atbuline eiga kliudė bei apgadino kitą stovėjusį automobilį. Tačiau, apeliantas tvirtina, kad jis nepajuto kliudęs kitą automobilį, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Taip pat nurodo, kad savo automobilio apgadinimų nepastebėjo, teigia, kad jų nematyti ir fotonuotraukose, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimas nėra didelis.
Apeliantas pažymi, kad neneigia kaltės padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., tačiau jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto ir susidūrimo garso negirdėjo, todėl nepasiliko įvykio vietoje bei nepranešė policijai. Jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliantas teigia, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad jis suvokė, jog dalyvavo eismo įvykyje bei iš jo pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. Teigia, jog tai, kad jo transporto priemonė neapgadinta, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgadintas sparnas, liudija nežymų automobilių kontaktą, kurio jis galėjo ir nepajusti. Tai, kad jis nejuto automobilių kontakto, patvirtino kartu važiavusi liudytoja V. G.. Nukentėjusysis P. T. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad kontaktas buvo nestiprus, vaizdo medžiagoje matė, kad automobilis nesujudėjo. Todėl apeliantas tvirtina, kad byloje objektyvių duomenų, jog automobilių kontakto pobūdis būtų buvęs toks, kad jis negalėjo jo nepajusti, nėra.
Tvirtina, kad nėra duomenų, jog jis po įvykio bandė nuslėpti eismo įvykio pėdsakus, bei išvengti atsakomybės. Jis išvažiavęs iš aikštelės, po kurio laiko grįžo į tą pačią aikštelę. Sužinojęs apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimą, neneigė buvęs įvykio vietoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis tikrai nesiekė išvengti atsakomybės. Teigia, kad teismo išvada, jog jis iš įvykio vietos pasišalino skubotai, tikėdamasis apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, nepagrįsta, nes jis nebūtų grįžęs į tą pačią aikštelę. Apeliantas nurodo, kad jis iki įvykio patyrė fizinį smurtą, todėl išsigandęs ir nesiaiškindamas aplinkybių išvažiavo, be to, situaciją galėjo įvertinti ir nevisiškai adekvačiai.
Nurodo, kad liudytoja V. G. jokio automobilių kontakto nejuto, jos parodymai nepaneigti, o nukentėjusio P. T. parodymai patvirtina jo ir liudytojos V. G. parodymus. Nors jo vairuojamas automobilis buvo nufilmuotas, tačiau šioje medžiagoje neužfiksuota, jog jis būtų išlipęs iš automobilio, apžiūrėjęs kas atsitiko, skubotai pasišalinęs. Teigia, kad teismo išvados, jog V. G. yra suinteresuota šios bylos baigtimi, nepagrįstos, ji nėra jo žmona, jie neveda bendro ūkio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji, būdama jo jaunystės laikų pažįstama, yra suinteresuota bylos baigtimi. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. G., būdama neįgali, galėjo netinkamai įvertinti įvykio aplinkybes. Liudytoja, kaip ir jis nejuto, kad jo vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį ir šias aplinkybes paliudijo teisme. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad nesant įrodymų, patvirtinančių, kad jis sąmoningai, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad jo veika teisingai kvalifikuotina pagal ATPK 130 str. 1 d.
Be to, nurodo, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad jis rūpinasi neįgalia seserimi, kuriai yra apribotas veiksnumas. Nors sesers globėja paskirta mama, tačiau ji yra jau senyvo amžiaus ir be jo pagalbos negali atlikti visų globėjos pareigų, todėl ketina prašyti teismo, kad globėjas būtų pakeistas ir juo pripažintas jis, apeliantas. Dėl nurodytų aplinkybių, jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina.
Atsiliepimas
Byloje yra gautas Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuro atsiliepimas į paduotą apeliacinį skundą. Atsiliepimu nurodoma, kad su A. G. apeliaciniu skundu nesutinkama, skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą, teigiama, nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. G. neginčija padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. Ginčo dėl šių pažeidimų byloje nėra.
Apeliantas tvirtina, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Teigia, kad jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio neįrodyta. Apeliantas iš esmės nurodo, jog to, kad jis 2013-12-01 11.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir manevruodamas atbuline eiga kliudė bei apgadino „(duomenys neskelbtini)“, nesuprato, automobilių kontaktų nejautė, todėl pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo nubaustas nepagrįstai.
Apelianto teiginiai nepagrįsti. A. G. kaltė tyčia pasišalinus iš eismo įvykio nevykdant KET 231 p. numatytų reikalavimų yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį ir iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai.
Įrodymai byloje patvirtinantys, kad A. G. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalina tai suvokdamas, yra liudytojų D. M., V. G. parodymai, nukentėjusiojo P. T. paaiškinimai, 2013-12-10 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, fotonuotraukuose užfiksuoti automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai, kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis P. T. ir liudytojas D. M. parodė, kad išėję iš parduotuvės pamatė, kad automobilis yra apgadintas, todėl nuėjo pas parduotuvės apsaugos darbuotojus peržiūrėti vaizdo medžiagos, kurioje pamatė, koks automobilis apgadino nukentėjusiojo automobilį. Išėję iš parduotuvės tą patį automobilį – „(duomenys neskelbtini)“ juodu kapotu, pamatė automobilių aikštelėje. Nuėję prie jo vairuotojui pasakė, kad jis apgadino automobilį, tačiau šis tai neigė ir išvažiavo. Įsidėmėjus automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinius numerius buvo iškviesta policija. Liudytojo D. M. ir nukentėjusiojo P. T. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes patvirtina liudytojos V. G. parodymai, tarnybinio pranešimo duomenys, paties A. G. paaiškinimai, kad į aikštelę prie parduotuvės jis grįžo, t.y. joje buvo du kartus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. G. negrįžo į įvykio vietą ir po to, kai jam paskambino policijos pareigūnai, taip pat jis vengė atvykti ir į policiją. Jo automobilis pastebėtas mieste 2013-12-09 ir buvo privertinai nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę. Tuomet, kitą dieną A. G. atvyko į policiją. Tai, kad A. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, neleidžia abejoti ir nustatyta aplinkybė, jog A. G. valdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėtina, kad ir automobilių apgadinimo pobūdis, neleidžia abejoti, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį. Iš byloje esančių automobilių fotonuotraukų matyti, kad apgadinimas padarytas braukiant, taip pat padarytas yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sparno įlenkimas. Automobilių apgadinimai akivaizdūs.
Apeliantas nepagrįstai sureikšmina su juo važiavusios liudytojos V. G. parodymus, kuri tvirtino nepajutusi automobilių kontakto. Byloje nustatyta, kad po automobilių kontakto A. G. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tačiau į automobilių stovėjimo aikštelę po kurio laiko vėl sugrįžo ir tuomet kai jį, kaip eismo įvykį sukėlusį asmenį, atpažino liudytojai ir jį informavo, kad jis apgadino kitą automobilį, A. G. skubiai, nepranešdamas policijai bei nesusitaręs su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai leidžia konstatuoti, kad A. G. neabejotinai suprato sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia.
Į visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos administracinės nuobaudos skyrimui, taip pat ir apelianto nurodomą, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą A. G., atsižvelgė ir jas įvertino. A. G. nurodyta aplinkybė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, nes jis prižiūri neįgalią seserį, nesudaro pagrindo švelninti paskira nuobaudą. ATPK 130 str. 1 d. sankcija nenumato galimybės asmeniui, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, skirti nuobaudą, nesusijusią su specialiosios teisės atėmimu. Skirdamas nuobaudas A. G. teismas ATPK 33 straipsnio, reglamentuojančio administracinių nuobaudų skyrimą, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, reikalavimų nepažeidė.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Tenkinti A. G. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.