Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. e2-7306-233/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
e2-7306-233/2019
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01041-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stulgienė
Ieškovas
J. T.
Atsakovas
notarė V
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7306-233/2019Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01041-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.5.3.; 2.5.5.; 3.2.6.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė,dalyvaujant posėdžių sekretorei Larisai Vizbarienei,ieškovei J. T. ir jos atstovui adv. S. K.,

teismo parengiamajame posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį dėl pareiškimo apie palikimo priėmimą pripažinimo negaliojančiu, atsakovė notarė V. J., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Tomadas“, UAB „Reikalavimai.LT“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo 2019-09-03 nutartimi, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismo sprendimas už akių nepriimtas, įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis palikėjo P. M. kreditorius, kuriems nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti, nustatyta parengiamojo teismo posėdžio data.

Atsakovė Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J. 2019-09-06 pateikė teismui prašymą civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių .

Į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus atsakovei, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovės atstovas prašo teismą priimti teismo sprendimą už akių.

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti jos, J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) (ieškinyje neteisingai nurodytas ieškovės asmens kodas (duomenys neskelbtini) taisytinas, laikant rašymo apsirikimu), 2019-05-27 pareiškimą apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. 4346), turtui, likusiam po P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), negaliojančiu. Nurodė, kad jos brolis P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po P. M. mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs, paveldėtinas turtas: 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2019-05-27 ieškovė kreipėsi į Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarę V. J. su pareiškimu, jog po brolio mirties likusį palikimą priima ir paprašė išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą. Ieškovė nurodo, kad ji neturi teisės žinių, juo labiau specifinių paveldėjimo teisės žinių, todėl nuvyko pas notarę, kur tikėjosi gauti visą informaciją apie palikimo priėmimo specifiką, kokios teisinės palikimo priėmimo, pasekmės ir t.t. Tačiau notarė jai nepateikė jokios informacijos apie galimybę priimti brolio palikimą pagal apyrašą, nei paaiškino viso to pasekmių. Ieškovė, neturėdama teisinių žinių, ką reiškia palikimo priėmimas, priėmė brolio palikimą. Vėliau sužinojo, kad jos brolis turėjo daug skolų, todėl iškart 2019-06-04 kreipėsi į Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarę V. J. su prašymu išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (b. l. 10). Pagal Antstolių rūmų išduotą pažymą (b. l. 11-12), ieškovės brolio skolos sudaro 8959,73 eurų, neskaičiuojant išieškojimo išlaidų, kurios taip pat bus nemažos. Ieškovė tik priėmusi palikimą sužinojo, kad už visas brolio skolas reiks atsakyti būtent jai, visu savo turtu, t.y. jas dengiant ne tik paveldėtu, bet ir visu savo turtu. Ieškovė nurodo, kad palikimo priėmimo sandorį ji sudarė suklydimo įtakoje, jeigu būtų žinojusi pasekmes, jog reikės atsakyti visu savo turtu, būtų iškart prašiusi notarės išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Esant sudarytam palikimo priėmimo sandoriui suklydimo įtakoje, jis gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.0-1.91 straipsniuose numatytais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, teikiant teismui ieškinį bendra tvarka.

Teismo 2019-09-03 nutartimi, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismo sprendimas už akių nepriimtas, įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis palikėjo P. M. kreditorius, kuriems nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti, nustatyta parengiamojo teismo posėdžio data. Atsakovė Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J. 2019-09-06 pateikė teismui prašymą civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių .

Į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus atsakovei, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovės atstovas prašo teismą priimti teismo sprendimą už akių.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad VMI prie FM sudarant minimą sandorį, t. y. ieškovei atliekant veiksmus, susijusius su mirusio brolio P. M. palikimo priėmimu, nedalyvavo, todėl pateikti nuomonę ar šie veiksmai buvo atliekami lėmus klaidingoms aplinkybėms, negali. Prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra, jam nedalyvaujant .

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Reikalavimas. Lt“, atsiliepime nurodo ieškinį esant nepagrįstu ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovė nurodo, kad iš esmės suklydo sudarydama palikimo priėmimo sandorį ir jeigu būtų žinojusi pasekmes, jog reikės atsakyti visu savo turtu, tai būtų iškart prašiusi notarės išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad ieškovė priėmė palikimą suklydimo įtakoje. Be to, šioje byloje svarbi aplinkybė, kad ginčijamas pareiškimas pasirašytas 2019-05-27, o ieškovės brolis P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Vadinasi, ieškovė po brolio mirties turėjo laiko išsiaiškinti aplinkybes dėl palikimo priėmimo, pasikonsultuoti su artimaisiais, teisininkais, ir pan.. Jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad ieškovė iš esmės suklydo kreipdamasi į notarę su pareiškimu išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą po savo brolio P. M. mirties, nėra pateikta, nėra pagrįsta jokiais leistinais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pastebėtina, kad ginčijamas dokumentas yra surašytas viename lape, ten nėra sudėtingų teisinių sąvokų ar konstrukcijų. Ieškovė teigia, kad neturi teisės žinių, juo labiau specifinių paveldėjimo teisės žinių, bei tai, kad neva notarė jai nepateikė jokios informacijos apie galimybę priimti brolio palikimą pagal apyrašą, nepaaiškino viso to pasekmių. Duomenų pagrindžiančių, kad notaras netinkamai atliko savo pareigas nėra pateikta. Taigi ieškovė pagal savo turimą išsilavinimą turėjo ir galėjo suprasti pareiškimo (liudijimo) esmę. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų pripažinti, kad ieškovės valia priimant palikimą buvo iškreipta, lemta kitų asmenų ar aplinkybių. Iš išdėstyto akivaizdu, kad ieškovė pati buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga nepriimdama brolio palikimo pagal apyrašą. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės valia priimti jos brolio palikimą buvo išreikšta aiškiai, tiksliai, be suklydimo, byloje nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovei buvo išaiškinti palikimo priėmimo padariniai, byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesuprato pareiškimo dėl palikimo priėmimo teksto, patvirtino jį savo parašu. Minėta, kad asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, nesilaikydamas šių reikalavimų – prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius, t. y. šiuo atveju ieškovei, priėmus palikimą, prieš tai neišsiaiškinus apie palikėjo turėtus įsipareigojimus, tenka pareiga atsakyti pagal kreditorių pareikštus reikalavimus. Kadangi ši byla yra dispozityvi, ir galioja šalių rungimosi principas, konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jos valia pasirašant pareiškimą buvo iškreipta dėl esminio suklydimo, ir ji nesuvokė palikimo priėmimo pasekmių, todėl ieškinys atmestinas. Nurodė, kad prieštarauja, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Tomadas“ ir UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimų į pateiktą ieškinį iki teismo nustatyto termino nepateikė. UAB“Intrum Lietuva“ teismui 2019-09-26 pateiktu prašymu dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui, prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai, priimtinas sprendimas už akių (CPK 230 straipsnio 2 dalis).

Palikimo atsiradimo faktas (palikėjo mirtis) savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria. Asmuo turi išreikšti valią dėl palikimo, t. y. jį gali nustatyta tvarka ir terminais priimti, ar atsisakyti priimti (aktyviais veiksmais Lietuvos Respublikos civiliame kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, arba pasyviai elgdamasis: nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą). Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Antra, palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 straipsnio 4 dalis). Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 straipsniai ir kt.).

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais (CK 1.90 straipsnio 7 dalis). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-10-27 nutartis byloje 3K-3-504/2008).

Ieškovė nurodo, kad ji neturi teisės žinių, juo labiau specifinių paveldėjimo teisės žinių, todėl nuvyko pas notarę, kur tikėjosi gauti visą informaciją apie palikimo priėmimo specifiką, kokios teisinės palikimo priėmimo, pasekmės ir t.t., tačiau notarė jai nepateikė jokios informacijos apie galimybę priimti brolio palikimą pagal apyrašą, nei paaiškino viso to pasekmes. Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnis numato notarams pareigą išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, atsakovė

notarė V. J. ieškinyje nurodytų ieškovės aplinkybių, kad ieškovė nebuvo supažindinta su palikimo priėmimo pagal įstatymą pasekmėmis , apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, neginčijo. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, pateiktame prašyme nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas teismo sprendimas už akių.

Trečiojo asmuo, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Reikalavimas. Lt“, atsiliepime nurodyti argumentai dėl sandorio sudarymo ieškovei priimant palikimą po brolio mirties nesant esminio suklydimo, laikytini nepagrįstais.

Spręsdamas pateikto ieškinio pagrįstumo klausimą teismas ir tą aplinkybę, kad palikėjo skolos sudaro 8959,73 Eur, o apie jas ieškovė sužinojo tik po palikimo priėmimo. Teismo nuomone, pakankamai apdairus ir atidus žmogus, žinantis, kad mirusysis turėjo aukščiau nurodytą skolą, kuri teismo vertinimu laikytina pakankamai didele, vienašalio palikimo priėmimo pagal įstatymą sandorio, įvertinus palikėjo turėtą turtą, nebūtų sudaręs. Įvertinus aukščiau išdėstytą, ieškinyje nurodytą ieškovės aplinkybę, kad ji nėra teisininkė, neturi teisės žinių paveldėjimo teisiniuose santykiuose, laikytina, kad ieškovė padarė klaidingas prielaidas ne dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizika tektų jai pačiai, o būtent atsakovei neįvykdžius Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnyje numatytos pareigos, išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, t.y. ieškovė minėtą sandorį sudarė dėl esminio suklydimo, kadangi žinodama tikrąją reikalų padėtį, šioje situacijoje brolio palikimo pagal įstatymą nebūtų priėmusi.

Dėl išdėstyto, ieškovės J. T., ieškinys tenkintinas , jos 2019-05-27 pareiškimas dėl palikimo priėmimo (notarinio registro Nr. 4346), po P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu , kaip sudarytas esminio suklydimo įtakoje ( CK 1.90 straipsnis) .

Priteistina iš atsakovės, Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. ,5,70 Eur teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės J. T. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti J. T., a.k. (duomenys neskelbtini), 2019-05-27 pareiškimą dėl palikimo priėmimo (notarinio registro Nr. 4346), po P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės ,Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro( buveinė-Anykščių g.5, Panevėžys) notarės V. J., 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Irena Stulgienė