Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos ir administracine tvarka nubausto S. N. įgalioto atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-28 nutarimo, kuriuo S. N.:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 30¹ straipsnio 1 dalimi, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta S. N. galutinė subendrinta nuobauda – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. nubaustas už tai, kad jis 2015-09-28, apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t. y. 0,45 prom. (+/- 0,01 prom.) girtumas bei vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu.

Lietuvos kelių policijos tarnybos nuomone, S. N. padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo pažeidimų, todėl jis privalo suvokti, kad toks jo elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes jam ir jo artimiesiems. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Administracinė nuobauda neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiama, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. Nagrinėjamu atveju dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (apie kuriuos asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas) yra adekvatūs S. N. neteisėtos veikos rezultatams, už kuriuos atsakingas yra jis pats. Realiai patirdamas nepatogumus dėl paskirtos nuobaudos, S. N. galės suvokti suteiktos specialios teisės vertę ir ateityje bijodamas prarasti šią teisę, nedarys pažeidimų, kas ir yra administracinės nuobaudos tikslas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Administracine tvarka nubausto S. N. įgalioto atstovo advokato A. Koskaus apeliacinis skundas atmetamas.

S. N. galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. S. N. neneigia padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus, padaryti pažeidimai įrodyti, pažeidėjo S. N. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį.

S. N. iš esmės nubaustas už sunkesnio iš padarytų pažeidimų, t. y. Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu S. N. už jo padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-28 nutarimu, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, buvo paskirta 289,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Tačiau iš Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad, Lietuvos kelių policijos tarnybos nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl S. N. paskirta nuobauda yra per švelni.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir S. N. nepagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių – tai, kad S. N. gailisi dėl abiejų padarytų pažeidimų, yra dirbantis vairuotoju – ekspeditoriumi, todėl teisė vairuoti jam itin reikalinga darbinėje veikloje, kad dabartinio darbdavio ir buvusių darbdavių, taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, kad augina sergantį vaiką, rūpinasi ne tik savo neįgalia motina, bet ir neįgalia žmona ir žmonos motina, kad S. N. šeimoje yra vienintelis sveikas asmuo, kad išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, kad S. N. nustatytas alkoholio promilių kiekis (0,45 +/-0,01 prom.) nedaug viršijo leistiną normą, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nesukėlė itin didelio pavojaus eismo saugumui, nepakanka, jog S. N. būtų taikomos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir jam skiriama švelnesnė nei Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Pažymėtina, kad S. N. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjas važiavo apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, S. N. dar iki 2015-09-28 padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., už kurio įvykdymą jam ir buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, už šiurkščius tokios pat rūšies Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 3 d., praeityje jau buvo baustas 2005-11-15 ir 2006-08-01 nutarimais (84-89 b. l.). Kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, S. N. yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (84-89 b. l.). Tai neigiamai apibūdina S. N. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Teismas pažymi, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad S. N. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, ir pats žinodamas, kad jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. N. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda (2015-05-13 baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – S. N. – pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas keistinas. Naikinti apylinkės teismo nutarimą, kaip prašoma Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, kadangi skundžiamas nutarimas yra ydingas tik dėl netinkamo Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Esant šioms aplinkybėms, Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o administracine tvarka nubausto S. N. įgalioto atstovo advokato A. Koskaus apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Teismo nuomone, nėra kliūčių paskirti S. N. administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Skirdamas nuobaudą S. N., teismas atsižvelgia į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino visiškai dėl padarytų teisės pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, įvertina jo teigiamai apibūdinamą asmenybę, atsižvelgia į visas skundžiamame nutarime ir šioje nutartyje išdėstytas ir paminėtas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir daro išvadą, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. N. paliekant apylinkės teismo paskirtą minimalią Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą pagrindinę nuobaudą – 289 Eur baudą ir paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą pailginus iki 1 (vienerių) metų. Paskyrus S. N. nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ši nuobauda iš naujo subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-28 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, S. N. paskirta nuobauda.

Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubausto S. N. įgaliotas atstovas advokatas A. Koskus prašo, vadovaujantis įstatymo analogija (Lietuvos Respublikos BK 75 str.) atidėti S. N. paskirtos administracinės nuobaudos vykdymą 1 mėnesiui. Tačiau teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-24 įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, gali būti atidėtas tik laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Lietuvos Respublikos ATPK nuobaudos vykdymo atidėjimo instituto (išskyrus nutarimo skirti administracinį areštą vykdymo atidėjimą (Lietuvos Respublikos ATPK 306 str.)) nenumato.

Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubausto S. N. įgaliotas atstovas advokatas A. Koskus taip pat prašo bylos nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą tikslu nustatyti, ar Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 2 dalis toje apimtyje, kuria nenumatyta švelnesnė vairuotojo atsakomybė, kai nustatoma iki 0,50 promilės alkoholio organizmo terpėse, neprieštarauja Konstituciniams teisinės valstybės, įstatymų proporcingumo bei įstatymų viršenybės principams, ir ar visuminis teisinis vairuotojo neblaivumo teisinis reguliavimas atitinka anksčiau nurodomas Konstitucijos nuostatas ir Konstitucinius principus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi klausimas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindas kreiptis su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo manymas dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs S. N. atstovo advokato A. Koskaus apeliaciniame nurodytus motyvus dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, daro išvadą, jog teismui nekyla abejonių dėl atstovo advokato nurodytų normų konstitucingumo, be to, nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 2 dalis nėra taikoma, nes S. N. yra nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 punktu, teismas

nutaria:

administracine tvarka nubausto S. N. įgalioto atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinio skundo netenkinti.

panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies taikymą ir S. N. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą palikti paskirtą 289 Eur baudą ir paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones – terminą pailginti iki 1 (vienerių) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, šią nuobaudą subendrinti su skundžiamu nutarimu S. N. paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir S. N. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.