Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams M. G., D. V., tretiesiems asmenims A. S., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 5288/10000 dalis pastogės (29,97 kv.m.), o atsakovei M. G. nuosavybės teisę į 4712/10000 dalis pastogės (26,710) kv.m., esančios pastate (duomenys neskelbtini);

pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 5288/10000 dalis rūsio (8,08 kv.m.), o atsakovei nuosavybės teisę į 4742/10000 dalis rūsio (7,20 kv.m.), esančio pastate (duomenys neskelbtini);

pripažinti ieškovui teisę įstatymo nustatyta tvarka pagal architekto K. K. pateiktą projektinį sprendimą atlikti planuojamus rekonstrukcijos darbus ieškovui nuosavybės teise priklausančioje patalpoje (unikalus Nr.1094-0175-7010:0002) esančioje pastate (duomenys neskelbtini) gavus statybos leidimą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame 248/1123 dalių 0,1123 ha žemės sklype (unikalus Nr.0101-0032-0209) (duomenys neskelbtini), be bendraturčių M. G., D. V. ir A. S. sutikim;,

įpareigoti atsakovę M. G. nugriauti savavališkai pastatytą palėpės pertvarą ir atidalinti palėpę pagal siūlomą variantą Nr.2;

pripažinti ieškovui teisę savo lėšomis perstatyti esamą stačių rastų sieną, skiriančią butus Nr.1 ir Nr.2., tokio paties storio mūro siena;

ieškovo rūsio patalpų 4742/10000 dalį (8,08 kv.m) natūra priteisti atsakovei M. G., o ieškovui iš atsakovės M. G. priteisti 37 000 Lt kompensaciją;

priteisti ieškovui iš atsakovės M. G. ½ dalį išlaidų už pastogės kadastrinius matavimus iš ieškovo sumokėtos 322,76 Lt sumos – 161,38 Lt;

priteisti ieškovui iš atsakovės ½ dalį išlaidų už išvežtas kaimynų suverstas buitines atliekas iš bendro žemės sklypo – 123,90 Lt;

priteisti ieškovui iš atsakovės M. G. ½ sumos už atliktą viso rūsio įvertinimą – 147,50 Lt;

priteisti ieškovui iš atsakovės M. G. visą sumokėtą sumą 390,95 Lt už buitinių šiukšlių ir skystų nešvarumų išvežimą,

priteisti ieškovui ½ dalį išlaidų už atliktus medžių pjovimo darbus bendrame sklype.

Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė M. G. yra 177,21 kv. m. dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų – pastogės, ir žemės sklypo bendraturčiai. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir patikėjimo teise valdomas su kaimyninių pastatų savininkais D. V., A. S. ir Vilniaus apskrities viršininko administracija. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 48,60 naudingo ploto butas Nr.2 ir 248/1123 dalių 0,1123 kv. m. bendro ploto sklypo. Atsakovei M. G. nuosavybės teise priklauso 49,59 kv.m. naudingo ploto butas Nr.1 ir 322/1123 dalių 0,1123 kv.m. ploto žemės sklypo. Virš namo yra 56,68 kv.m. neįrengta pastogė ir po pastatu (po M. G. butu) 15,28 kv.m. rūsys. Atsižvelgiant į bendrą naudingą namo butų plotą, ieškovui priklausytų 0,495 dalis pastogės ir rūsio – 28,06 kv.m. ir 7,56 kv.m. - atsakovei M. G. priklausytų 0,505 dalis pastogės ir rūsio – 28,62 kv.m. ir 7,72 kv.m. (t.2 b.l.97-103). Pastogė ir rūsys yra butų priklausiniai, naudojimosi jais tvarka nenustatyta. Ieškovas, siekdamas atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, savo lėšomis atliko patalpų kadastrinius matavimus, nuvyko pas atsakovę į jos butą Žirmūnų g. Vilniuje ir siūlė kartu įregistruoti patalpas, sudaryti sutartį dėl naudojimosi tvarkos ar atidalijimo. M. G. neleido ieškovui patekti į rūsį, nepranešė ieškovui, apie tai, kad į jo valdomą sklypo ir namo dalį metamos šiukšlės. Ieškovui svetimų šiukšlių išvežimas kainavo 247,80 Lt. Namas pastatytas iki 1940 metų, yra be kanalizacijos ir dujų, todėl ieškovas, norėdamas gyventi savo bute, turi atlikti rekonstrukciją. Ieškovas, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento leidimą, pradėjo tvarkyti sklypą, nupjovė prie namo augusį seną medį, kuris grėsė namo saugumui. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją gauti projektavimo sąlygas pastato rekonstrukcijai. Šių sąlygų ieškovas negali gauti, nes atsakovė atsisako duoti sutikimą rekonstrukcijai ir nesutinka nustatyti pastogės ir patalpų naudojimosi tvarką. Sklypo bendraturčiai D. V. ir A. S. dėl pastato rekonstrukcijos neprieštarauja. Ieškovas parengė architekto K. K. projektinį sprendimą. Pagal 2008-04-30 projektinį sprendimą numatoma esamą namo tūrį prailginti (vietoje griaunamų buto priestatų), bet nepadidinti pastato aukštingumo. Vietoje griaunamų avarinės būklės buto patalpų projektuojamas naujas vieno aukšto priestatas su terasa ant priestato stogo. Ieškovas siūlo savo lėšomis pakeisti esamą stačių rastų sienos dalį tokio paties storio mūro siena. Visi planuojami ieškovo nuosavybės rekonstravimo darbai nepažeidžia bendraturčių teisių ir interesų, o pagerina bendros nuosavybės būklę, rinkos vertę ir estetinį vaizdą. Bendroje pastogėje atsakovė M. G. savavališkai pastatė pertvarą, todėl ši pertvara turi būti nugriauta. Ieškovas siūlo tris pastogės atidalijimo variantus, kurie nepažeistų atsakovės interesų, tačiau prašo teismo nustatyti naudojimosi pastoge tvarką, nurodyta variante Nr. 2 (t.1 b.l.36). Atsakovė M. G. varžo ieškovo nuosavybės teises, nepagrįstai atsisako leisti ieškovui atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir vykdyti savo dalies rekonstrukcijos darbus.

Tretieji asmenys ieškinio patenkinimui neprieštaravo.

Konstatavo, kad atsakovė pagrįstai ir teisingai paskaičiavo pastogės ir rūsio dalis, tenkančias atsakovei ir ieškovui (t.2 b.l.103). Kadangi į rūsį galima patekti tik iš atsakovės buto, o įrengti ieškovui atskirą įėjimą į rūsį būtų techniškai sudėtinga, reikėtų atlikti didelės apimties namo pamatų sutvirtinimo darbus, po rūsio padalijimo natūra liktų dvi nedidelės patalpos, atskiro įėjimo įrengimo piniginės sąnaudos tektų ieškovui ir taip ieškovas atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei atsakovė, ir piniginės sąnaudos, atsižvelgiant į ieškovui tenkančio rūsio dalį ir rinkos vertę nebūtų protingos ir racionalios, rūsio padalinimas natūra neatitiktų racionalumo ir protingumo principų, visą rūsį priteisė atsakovei, įpareigojant ieškovui sumokėti kompensaciją už jai tenkančią rūsio dalį 10 890 Lt (22000 Lt x 0,495 rūsio dalis) piniginę kompensaciją. Kadangi ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita neatitiko LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įst. 23 str. ir turto vertinimo metodikų reikalavimų, priteisiant kompensaciją teismas vadovavosi atsakovės pateikta turto rinkos vertės nustatymo atąskaita. Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės pastogės padalijimo planus, nustatė, kad abiem atvejais pertvaros sienos vieta parinkta tuo pačiu principu, tačiau atsakovės pateikto plano duomenys visiškai atitinka aritmetines šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir CK 4.82 str. 5 d. suformuotą bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo ir bendratučių kompromiso principus, todėl pastogę padalijo pagal atsakovės pasiūlytą pastogės padalijimo planą - 505/1000 dalis atsakovei ir 495/1000 dalis ieškovui. Kadangi atsakovė prieštaravo atsakovo pateiktiems projektiniams pasiūlymams, tačiau nepateikė įrodymų, kad ieškovo pateiktas rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo sprendiniai pažeidžia atsakovės interesus ar priešprojektiniai pasiūlymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pripažino ieškovui teisę be atsakovės sutikimo teikti projektavimo sąlygas, projektavimo sąlygų sąvadui gauti, vykdyti rekonstrukciją ieškovo namo dalyje bei žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo teisės dėl D. V. ir A. S. veiksmų nepažeidžiamos ieškinio reikalavimus žemės sklypo bendraturčių D. V. ir A. S. atžvilgiu, atmetė. Įpareigojo atsakovę nugriauti pastogėje įrengtą pertvarą po to, kai ieškovas uždarys laisvą patekimą į savo butą ir pastogės dalį. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie apmokėjimą už kadastrinius matavimus, medžio pjovimo išlaidas, ieškovo reikalavimą priteisti šias išlaidas, atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimus priteisti šiukšlių išvežimo išlaidas (t.1 b.l..152. t.2 b.l.12), nes ieškovo išvežtos šiukšlės buvo ieškovo naudojamo žemės sklypo dalyje, ir supiltos buvo dėl to, kad atsakovas tinkamai neprižiūrėjo savo nuosavybės. Kadangi teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, ginčo patalpas padalijo per pusę, ieškovo reikalavimus priteisti kitas išlaidas, atmetė, bylinėjimosi išlaidų priteisti vienai šaliai iš kitos nėra pagrindo. Teismas atmetė ieškovo pateiktą rūsio vertinimo ataskaitą kaip nepatikimą įrodymą, todėl atmetė reikalavimą priteisti ir turto vertinimo išlaidas. Kadangi teismas atmetė ieškovo reikalavimus žemės sklypo bendraturtės A. S. atžvilgiu, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 1060 Lt valstybinės teisinės pagalbos A. S. 1060 Lt išlaidų.

pastogės patalpų dalys, atidalintos pagal architektės V. V. planą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, pastogės patalpų dalis atidalinti pagal architekto K. K. projektinį sprendimo planą Nr. 2;

teismo sprendimo dalį, kuria iš V. V. priteista 1 060 Lt valstybei panaikinti ir šį reikalavimą atmesti;

teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo V. V. reikalavimas priteisti iš atsakovės M. G. kadastrinių matavimų atlikimo išlaidas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovės ieškovui atsakovės daliai tenkančius 182,32 Lt (nuo 364,64 Lt) išlaidų pagal čekius Nr. 279924, 290095, 288852;

teismo sprendinio dalį, kuria atsakovė įpareigota nugriauti pertvarą su sąlyga panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - įpareigoti atsakovę M. G. savo sąskaita nugriauti pertvarą;

teismo sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas pateikti atsakovei statybos (rekonstrukcijos) projektą panaikinti kaip viršijant pareikštus reikalavimus byloje;

priteisti ieškovui 3007 Lt žyminį mokestį, 2000 Lt atstovavimo išlaidų, 390,95 Lt buitinių atliekų ir skystų nešvarumų išvežimo išlaidų iš (duomenys neskeltini), bei procesines palūkanas nuo priteistos sumos ieškovo naudai.

Nurodo, kad pastogės atidalinimas pagal atsakovės pateiktą planą pažeidžia ieškovo teises, nes ieškovui priskiriamos pastogės dalis su mažesne aukščio erdve. Be to, teismo sprendimo dalis, pagal kurią pastogė padalijama pagal atsakovės pateiktą planą prieštarauja teismo sprendimo daliai, kuria leista ieškovui atlikti rekonstrukciją pagal K. K. projektinį sprendimą. Be to V. V. planas negali būti laikomas tinkamu dokumentu, pagal kurį galima spręsti atidalijimo variantą.

Nurodo, jog nei ieškinyje, nei priešieškinyje šalys nereiškė reikalavimų dėl ieškovo įpareigojimo pateikti atsakovei statybos (rekonstrukcijos) leidimą ir projektą, todėl teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje peržengė reikalavimų ribas įpareigodamas ieškovą pateikti atsakovei susipažinimui statybos, rekonstrukcijos leidimą ir projektą.

Teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota nugriauti pertvarą su tam tikra sąlyga, pažeidė nurodytus LR CPK 267 str. reikalavimus, draudžiančius priimti sąlyginius sprendimus.

Ieškovas atliko bendro turto kadastrinius matavimus, kurio dalys nuosavybėn teise atiteko ir atsakovei, todėl pastaroji privalo kompensuoti bendraturčiui jai tenkančią šių išlaidų ½ dalį -182,32 Lt. Teismo išvada, kad ieškovas nepateikė teismui apmokėjimo įrodymų už atliktus kadastrinius matavimus, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Nurodo, kad apmokėtų Vį Registrų Centro kvitų kopijos pateiktos į bylą teismui su ieškininiu (priedas Nr.18).

Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo teiktą viso rūsio ir jam tenkančios dalies rūsio įvertinimo ataskaitą, motyvuodamas, kad ataskaitoje nėra nurodyta viso rūsio rinkos vertė, kas matyti ataskaitos 13 psl., kuriame lyginamosios vertės metodu nustatyta 15,28 kv. m. rūsio patalpų 2007-07-02 rinkos vertė yra 4 565 Lt/kv.m. x 15,28 kv.m. = 69 753 Lt. Tačiau teismas konstatavo, kad pagal ieškovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą 1 kv.m. rūsio rinkos vertė yra lygi 4 565 Lt. Nurodo, kad atsakovės turto vertinimo ataskaita yra netiksli, nes ataskaitoje UAB „Lituką ir Ko“ 6 psl. nurodomas teiginys kokia turto vertė aktuali užsakovui (kuo vadovausis atliekant įvertinimą), t.y., atsižvelgiama į tai kokio įvertinimo (finansinio dydžio) pageidauja užsakovas, kas įrodo atsakovės suinteresuotumą sumažinti barokinio stiliaus rūsio rinkos vertės kainą. Teismas vadovaujantis protingumo, lygiateisiškumo principais, turėjo teisę priteisti kompensacijos dydį už ieškovo rūsio dalį apskaičiuojant bendrą vidurkį iš turimų dviejų pateiktų rūsio įvertinimo ataskaitų. Prašo priteisti iš atsakovės 147,50 Lt už rūsio įvertinimo atąskaitą.

Teismas priimdamas sprendimą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės naudai A. S. bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistos taip pat nepagrįstai, nes A. S. dėl ieškovo rekonstrukcijos valią išreiškė tik bylos nagrinėjimo metu.

Teismas visiškai nepasisakė rezoliucinėje sprendimo dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 390,95 Lt už buitinių šiukšlių ir skystų nešvarumų išvežimą iš Krokuvos g.63-2,Vilniuje. Kadangi ieškovas negalėjo atlikti rekonstrukcijos ir gyventi savo buto dalyje, atitinkamai šiukšlės nėra ieškovo, atitinkamai ieškovas turi teisę į šių išlaidų dalies priteisimą iš bendraturtės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra 177,21 kv. m. dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 48,60 naudingo ploto butas Nr.2 ir 248/1123 dalių, bei 0,1123 kv. m. bendro ploto sklypo. Atsakovei M. G. nuosavybės teise priklauso 49,59 kv. m. naudingo ploto butas Nr.1 ir 322/1123 dalių, ir 0,1123 kv.m. ploto žemės sklypo. Virš namo yra 56,68 kv.m. neįrengta pastogė ir po pastatu (po M. G. butu) 15,28 kv.m. rūsys. Pastoge ir rūsiu naudojimosi tvarka nenustatyta. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą siekdamas atidalinti rūsio bei pastogės patalpas bendraturčiams, ir be atsakovės sutikimo atlikti ieškovui priklausančios namo dalies, rekonstrukciją.

LR CK 4.82 str. 5 dalis nustato, kad buto savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (butų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui. Pagal VĮ Registro duomenis atsakovei priklausančio buto Nr.1 naudingas plotas yra 49,59 kv. m. (49,59 : 98,19 viso 0,505 kv. m.), o ieškovui priklausančio buto Nr.2 naudingas plotas - 48,60 kv.m. (48,60 : 98,19 viso 0,495 kv.m.) (t.2 b.l.98-99). Pastogės bendras plotas sudaro 56,68 kv.m., todėl ieškovui priklauso 28,06 kv.m. (56,68 x 0,495) pastogės dalis, o atsakovei 28,62 kv.m. (56,68 x 0,505) pastogės dalis. Bendras rūsio plotas sudaro 15,28 kv.m., todėl ieškovui priklauso 7,56 kv.m. (15,28 x 0,495) rūsio dalies, o atsakovei 7,72 kv.m. (15,28 x 0,505) rūsio dalies. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė rūsio ir pastogės padalijimo projektinius sprendinius. Atsakovės pateikti projektiniai sprendiniai atitinka šalims priklausančias pastogės bei rūsio dalis. Pastogės padalijimo planas atitinka šalims priteistinas dalis, bei parengtas atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą – paliekant jau įrengtus laiptus toje pačioje vietoje iš atsakovės buto į atsakovės pastogės dalį, bei paliekant kaminą abiems šalims (iš vienos ir kitos pusės), nes pagal ieškovo parengtus projektus, patikslinus šalių dalis, atsakovės laiptai iš buto į antrą aukštą ir kaminas liktų ieškovui priklausančioje pastogės dalyje. Tokiu būdu atsakovei iš naujo reikėtų iškirsti angą lubose, bei įrengti laiptus į pastogę, dėl ko atsakovė turėtų papildomų ir nepagrįstų išlaidų. Pagal ieškovo pateiktą projektinį planą Nr.2 nėra tiksliai apskaičiuoti ieškovui ir atsakovei tenkantys pastogės plotai, todėl teismas negali pripažinti ieškovui teisės atlikti rekonstrukcijos darbus pastogėje pagal jo pateiktą projektą pastogėje Nr. 2.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pastogės atidalijimas pagal atsakovės pateiktą planą pažeidžia ieškovo teises, nes ieškovui priskiriama pastogės dalis pagal atsakovės pateiktą projektinį planą yra su mažesne aukščio erdve. Byloje nustatyta, kad ieškovui priklauso 28,06 kv.m. pastogės, todėl vertinant projektinį planą ir tai, kad ieškovui, tik vienoje pastogės dalyje tenka nedidelė ploto dalis su mažesne aukščio erdve, negali būti pripažinta, jog toks projektinis sprendimas iš esmės pažeidžia ieškovo teises. Pažymėtina, kad teismas atidalindamas pastogę turi vadovautis tiksliais paskaičiavimais, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai padalijo pastogę vadovaudamasis atsakovės pateiktu atidalijimo planu, priešingu atveju ieškovas vadovaudamasis planu Nr.2 turėtų galimybę vėl savo nuožiūra dalinti pastogę atsižvelgiant tik į savo interesus, ir tokiu būdu ginčas liktų neišspręstas.

Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pastogės padalijimas pagal atsakovės pateiktą planą iš esmės prieštarauja ieškovo pateiktam K. K. projektiniam planui Nr. 2 (1t., b.l.36), nes pagal ieškovo pateiktą projektą Nr. 2, pertvaros, kaminas, ir laiptai numatyti iš esmės tose pačiose vietose, kaip ir pagal atsakovės pateiktą padalijimo planą (1t., b.l.36, 2 t., b.l.105). Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui suteikta teisė atlikti rekonstrukciją pagal atidalijamą pastogės patalpų plotą su patikslintais atidalijamų plotų parodymus prieštarauja teismo sprendimo daliai, kuria leista atlikti ieškovui rekonstrukciją pagal K. K. projektinį sprendimą, nes K. K. projektiniame sprendime pateikti rekonstrukcijos sprendiniai ne tik pastogės patalpai, tačiau ir pirmajam patalpų aukštui. Taigi pirmos instancijos teismo sprendimu yra nustatyta teisė ieškovui pirmo aukšto patalpas rekonstruoti pagal architekto K. K. projektinį sprendimą Nr. 2, o antro aukšto – pastogės patalpas atsižvelgiant architektės V. V. pastogės padalijimo planą. Taigi šioje dalyje sprendimas tikslintinas nustatant, jog ieškovui suteikta teisė be atsakovės M. G. atklikti 1 aukšto rekonstrukciją pagal ieškovo pateiktą architekto K. K. eksplikaciją (1t., b.l.34), o pastogę pagal atsakovės pateiktą architektės V. V. 2008-10-22 pastogės padalijimo planą (2t., b.l.105).

Pagal LR CK 4.75 str. bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (LR CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Bendraturčiai taip pat privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti (rekonstruoti) bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, jog rekonstrukcija pažeis atsakovės ar kitų asmenų interesus, teises, ar teisės aktų nuostatas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo teisę rengti rekonstrukcijos projektą ir jį įgyvendinti be atsakovės sutikimo. Suteikiant teisę ieškovui atlikti namo rekonstrukciją be atsakovės M. G. sutikimo, nebėra pagrindo ieškovą įpareigoti pateikti atsakovei rekonstrukcijos planą ar kitus statybos dokumentus. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovas yra įpareigotinas atsakovei M. G. pateikti rekonstrukcijos dokumentus yra naikintina. Kadangi rekonstrukcija apima tiek griovimą tiek naujų sprendinių statymą, teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui suteikta teisė savo lėšomis perstatyti esamą stačių rastų sieną, skiriančią butus Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini), tokio paties storio mūro siena yra perteklinė, todėl ši sprendimo dalis yra taip pat naikintina.

LR CPK 267 str. draudžia priimti sąlyginius sprendimus. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės įpareigojimas nugriauti pastogėje pertvarą po to kai ieškovas uždarys laisvą patekimą į savo butą ir pastogės dalį nėra laikytinas sąlyginiu sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklausančio namo dalyje nėra langų ir yra laisvas patekimas į ieškovui priklausančią namo dalį ir į pastogę. Tokiu atveju atsakovę įpareigojus nugriauti pastogėje pertvarą reikštų, jog būtų laisvas įėjimas ir į atsakovei priklausančią namo dalį. Esant šioms aplinkybėms kolegija atmeta apelianto argumentus dėl sąlyginio sprendimo, tačiau patikslina sprendimo dalį, įpareigojant atsakovą nugriauti pastogėje įrengtą pertvarą per vieną mėnesį, po to, kai ieškovas uždarys laisvą patekimą į savo butą ir pastogės dalį.

Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti išlaidas iš atsakovės proporcingai jos daliai už bendro turto kadastrinius matavimus, nes ieškovas su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus (priedas Nr. 18) apie turėtas šias išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad rašytiniai įrodymai byloje pateikti, tačiau ieškovas 2003-10-28 įsigijęs nekilnojamąjį turtą Krokuvos g. 63–2, Vilniuje, ketino daryti rekonstrukciją, bei įsirengti pastogę, taigi kadastrinius matavimus, bei rekonstrukcijos projektus atliko savo, o ne atsakovės interesais, todėl ir šios kadastrinių matavimų išlaidos tenka ieškovui.

Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog atsakovės turto (rūsio) vertinimo pateikta ataskaita yra netiksli. Priešingai iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje pateikti paskaičiavimai, kai objekto – rūsio patalpos pateikiamos į rinką karu su gyvenamomis patalpomis. Dėl ko ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje išaugo ir rūsio kaina. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti rūsio, kaip atskiro objekto vertę, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovės pateikta turto vertinimo ataskaita. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti išlaidas už rūsio patalpų įvertinimą.

Vadovaujantis LR CK 4.82 str. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, remontuoti, kad nebūtų padaryta žala namo bendriems objektams, žmonių sveikatai. Įstatymai nenumato atvejų, kad mokesčiai už komunalines paslaugas neskaičiuojami asmeniui, jeigu gyvenamosiose patalpose yra negyvenama, remontuojama, ar atliekama rekonstrukcija. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą iš atsakovės priteisti už buitinių šiukšlių ir skystų atliekų išvežimą motyvuojant, jog ieškovas gyvenamąją patalpa negalėjo naudotis dėl atsakovės kaltės. Pirmos instancijos teismas nepasisakė revoliucinėje sprendimo dalyje apie šį reikalavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį procesinį teisės normų pažeidimą.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 123,90 Lt išlaidų už kaimynų suverstas buitines atliekas, tačiau jau pačiame reikalavime ieškovas nurodo, jog dėl šių išlaidų reikalavimai turėjo būti reiškiami ne atsakovei, o kaimynams. Taigi šioje dalyje reikalavimai taip pat nepagrįsti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šiuos reikalavimus atmetė.

Bendraturčiai privalo solidariai apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, mokesčius ir rinkliavas (CK 4.86 str. 1 d.). Medžio pjovimo išlaidos priskirtinos prie bendro namo išlaikymo išlaidų, nes medis gali kelti grėsmę bendrai dalinei šalių nuosavybei – namo stogo konstrukcijoms ir pastogei. Kadangi byloje nebuvo pateikti visi tinkamai patvirtinti įrodymai (advokatė patvirtino tik sąskaitą faktūrą, o kvito sumokėjimo kopija liko nepatvirtinta kaip atskiro dokumento) apie apmokėjimą šių išlaidų, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti medžio pjovimo išlaidas kaip neįrodytas.

Sutinkamai su LR CPK 96 str. 99 str. pagrįstai priteistos atsakovės bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo, nes atsakovė A. S. buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų.

Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo teismo sprendimu atsakovę įpareigoti per 1 mėnesį apmokėti priteistas ieškovo išlaidas, tačiau teismo sprendimų vykdymas ir išieškojimas vykdomas pagal LR CPK VI dalyje nustatytą vykdymo procesą, t.y., įstatymai numato iš skolininkų išieškojimo tvarką, taigi nei pirmos nei apeliacinės instancijos teismas negali keisti įstatymo nustatytos tvarkos įpareigoti skolininkę per vieną mėnesį išieškoti iš jos priteistiną sumą. Be to byloje nėra duomenų, jog atsakovė M. G. neketina apmokėti priteistos sumos, slepia turtą ar kitaip ketina vilkinti priteistinos sumos sumokėjimą.

Kolegija atmeta apelianto reikalavimą priteisti procesines palūkanas, nes tokį reikalavimą ieškovas pareiškė tik apeliacinės instancijos tesime. LR CPK 312 str. numato draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

Kadangi ieškovo ir atsakovės reikalavimai tenkinti iš dalies, t.y., po 50 proc., ieškovo reikalavimai tenkinti tik dėl nekilnojamojo turto atidalijimo (kaip ir atsakovės), kompensacijos priteisimo, o kiti reikalavimai atmesti, atitinkamai ieškovo ir atsakovės M. G. bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos (atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų kiekį), kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju nėra pagrindo vienai šaliai iš kitos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nors apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t.y., teismo sprendimas yra patikslintas, pasisakyta dėl ieškovo reikalavimų, kurie nebuvo išspręsti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, bei panaikintos perteklinės pirmos instancijos teismo sprendimo dalys, tačiau visi apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, sutinkamai su LR CPK 93 str. atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalis kuriomis ieškovas V. V. įpareigotas pateikti atsakovei M. G. statybos rekonstrukcijos, leidimą ir projektą susipažinimui ir ieškovui V. V. pripažinta teisė savo lėšomis perstatyti esamą stačių rastų sieną, skiriančių butus Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini), tokio paties storio mūro siena panaikinti ir šiuos atsakovo reikalavimus, atmesti;

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė M. G. įpareigota nugriauti pastogės pertvarą po to, kai ieškovas V. V. uždarys laisvą patekimą į savo butą ir pastogės dalį, pakeisti, ir įpareigoti atsakovę M. G. savo lėšomis per 30 dienų nugriauti pastogės pertvarą po to, kai ieškovas V. V. uždarys laisvą patekimą į savo butą ir pastogės dalį;

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą papildyti:

- ieškovo V. V. prašymą iš atsakovės M. G. priteisti turėtas išlaidas už buitinių atliekų bei skystų nešvarumų išvežimą, atmesti;

- ieškovo V. V. prašymą paskirtį vieno mėnesio terminą atsakovei M. G. po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apmokėti visą teismo priteistą sumą, atmesti;

- ieškovo V. V. prašymą priteisti procesines palūkanas, atmesti;

Kitas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas ir sprendimą išdėstyti taip:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies;

pripažinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskeltini), pastogės ir rūsio nuosavybės teisę atsakovei M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į 28,62 kv.m. pastogės patalpų ir 7,72 kv.m. rūsio patalpų, o ieškovui V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į 28,06 kv.m. pastogės patalpų ir 7,56 kv.m. rūsio patalpų;

natūra atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastogės patalpas pagal atsakovės M. G. pateiktą 2008-11-02 architektės V. V. sudarytą pastogės padalijimo planą, nustatant, kad atsakovei M. G. nuosavybėn perduodama 28,62 kv.m. ploto pastogės dalis, o ieškovui V. V. nuosavybėn perduodama 28,08 kv.m. ploto pastogės dalis;

visą rūsį natūra priteisti atsakovei M. G., o ieškovui V. V. iš atsakovės M. G. priteisti 10 890 Lt piniginę kompensaciją;

pripažinti ieškovui V. V. teisę įstatymo nustatyta tvarka pagal architekto K. K. pirmo aukšto eksplikaciją ir architektės V. V. sudarytą pastogės padalijimo planą, atlikti planuojamus rekonstrukcijos darbus ieškovui nuosavybės teise priklausančioje patalpoje (duomenys neskeltini) pastate (duomenys neskeltini), gavus statybos leidimą, ieškovui nuosavybės teise priklausančiame 248/1123 dalių 0.1123 ha žemės sklype, (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini), be atsakovės M. G. sutikimo;

ieškovo V. V. reikalavimą pripažinti jam teisę vykdyti rekonstrukciją be D. V. ir A. S. sutikimo, atmesti;

įpareigoti atsakovę M. G. nugriauti pastogės pertvarą per trisdešimt dienų po to, kai ieškovas V. V. uždarys laisvą patekimą į savo butą ir pastogės dalį;

ieškovo V. V. reikalavimus priteisti iš atsakovės M. G. už kadastrinių matavimų atlikimo, medžio nupjovimo, ir šiukšlių išvežimo išlaidas, atmesti;

ieškovo V. V. reikalavimus priteisti turėtas išlaidas už šiukšlių ir buitinių atliekų bei skystų nešvarumų išvežimą, atmesti;

ieškovo V. V. reikalavimus priteisti turėtas išlaidas už turto – rūsio įvertinimą, atmesti;

ieškovo V. V. prašymą įpareigoti atsakovę M. G. po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį apmokėti visą teismo priteistą sumą, atmesti;

ieškovo V. V. reikalavimą priteisti procesines palūkanas, atmesti;

priteisti valstybės naudai iš ieškovo V. V. valstybės naudai 1 060 Lt už atsakovei A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.