- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- II-37-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01347-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamento prie Aplinko ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Aurimas Banys
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgaliotam atstovui advokatui Aurimui Baniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 246 straipsnio 2 dalį 700 (septynių šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 7 d. paėmę filtrato iš geotekstilinių konteinerių išleidime (išleidėjas Nr. 3) į Kuršių marias mėginius iš VĮ (duomenys neskelbtini) užteršto grunto saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir atlikę laboratorinius tyrimus (2019 m. gegužės 15 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-005-2019-171/1) nustatė, kad iš užteršto grunto saugojimo aikštelės į gamtinę aplinką per išleidėją Nr. 3 išleidžiamame filtrate buvo rasta prioritetinė pavojinga medžiaga - gyvsidabris, kurio koncentracija sudarė 0,011 ųg/1. Įmonė neturėjo leidimo šios medžiagos išleidimui į gamtinę aplinką.
Taršos leidimas reikalingas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau - Taisyklių) 6 punkte - veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Šių Taisyklių 1 priede nurodyta 1.4. p. p. - išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ nurodytą vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio).
Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 1 priedu išleistose nuotekose nustatytas Hg priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų. VĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė veiklą, naudojo objektą, neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimus. 2020 m. sausio 3 d. Agentūra raštu Nr. (30.5)-A4-45 priėmė sprendimą išduoti VĮ (duomenys neskelbtini) Taršos leidimą Nr. TL-KL. 1-79/2019 Užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris parengtas pagal 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (30.5)-A4-6962 priimtą paraišką leidimui gauti. Leidimą sudaro specialioji dalis - Nuotekų tvarkymas ir išleidimas. Pagal 2013 m. gegužės 29 d. VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-162 patvirtintas Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus aplinkos specialisto pareigybines nuostatas, dėl padaryto pažeidimo atsakinga V. P.. (t. 1, b. l. 24-27).
2020 m. spalio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas V. P. (toliau-Pareiškėja) skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau-skyrius) 2020 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. 1) Skyrius grubiai pažeidė ekonominės sankcijos skyrimo VĮ (duomenys neskelbtini) (toliau-(duomenys neskelbtini)) procedūras, o tai kartu lėmė ir neteisėtą Pareiškėjos patraukimą administracinėn atsakomybėn. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu negalėjo būti pradėta ekonominės sankcijos skyrimo teisena, nes tam neatsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnyje įsakmiai įtvirtintų sąlygų-t. y. (a) (duomenys neskelbtini) nebuvo skirtas rašytinis įspėjimas ir (b) (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytas terminas tariamam pažeidimui pašalinti. Tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) būtų buvęs skirtas įspėjimas ir nustatytas terminas galimam pažeidimui pašalinti, Pareiškėja, kaip atsakinga darbuotoja, būtų užtikrinusi šio tariamo pažeidimo pašalinimą, o Pareiškėjos atžvilgiu nebūtų taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 2 dalies administracinį nusižengimą. Tačiau šios įstatyme įtvirtintos procedūrinės galimybės nei (duomenys neskelbtini), nei Pareiškėjai nebuvo suteiktos, o tai, atitinkamai, lėmė ir nepagrįstą Pareiškėjos patraukimą administracinėn atsakomybėn. 2) Pareiškėjos veiksmuose nebuvo ANK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio, nes, priešingai nei sprendė Skyrius, (duomenys neskelbtini) savo veikloje neišleidžia nuotekų ir jos veiklai nėra reikalingas taršos leidimas. ANK 246 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę būtent už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai toks leidimas pagal taikytinus teisės aktus yra reikalingas. Vadinasi, Pareiškėjos veiksmuose nėra ir negalėjo būti ANK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio. Atitinkamai. Pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė pagal šį ANK straipsnį. 3) Pareiškėjos veiksmuose nebuvo ir ANK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviojo požymio - kaltės (tyčios ar neatsargumo). Šio aptariamo administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis apskritai nei Atsakovo, nei Skyriaus nebuvo vertinamas ir tiriamas (nustatinėjamas). Todėl, remiantis teismų praktika, nenustačius Pareiškėjos kaltės, negalėjo būti taikoma ir administracinė atsakomybė Pareiškėjos atžvilgiu pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį. 4) Skyrius nepagrįstai sprendė, kad neva Pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kad veikla (duomenys neskelbtini) užteršto grunto saugojimo aikštelėje buvo vykdoma pertraukiamai ir neatsižvelgė į tai, kad 2019 m. gegužės 7 d. paimto mėginio rezultatai nėra (duomenys neskelbtini) veiklos Aikštelėje išdava. 5) Skyrius taip pat nepagrįstai sprendė, kad Pareiškėjos veiksmuose nėra lengvinančių aplinkybių, t. y. neatsižvelgė į tai, kad nei (duomenys neskelbtini), nei Pareiškėja nepadarė jokios žalos gamtai. Pastaroji aplinkybė teismų praktikoje yra vertinama kaip lengvinanti aplinkybė galimo administracinio nusižengimo padarymo atveju. (t. 1, b. l. 2-21).
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) (toliau – Departamentas arba Atsakovas) atsiliepime į V. P. skundą nurodė, kad su Pareiškėjos Skundu nesutinka. Departamento priimtas 2020-10-12 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 (toliau – Nutarimas) yra teisėtas, pagrįstas, jame nurodytos aplinkybės neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl neturi būti naikinamas. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė L. D. 2020-09-16 VĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė) atsakingam asmeniui – Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus Aplinkos specialistei surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad pagal Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistų 2019-05-07 paimtus filtrato iš geotekstilinių konteinerių išleidime (išleidėjas Nr. 3) į Kuršių marias mėginius iš VĮ (duomenys neskelbtini) užteršto grunto saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda bei atliktus laboratorinius tyrimus (tyrimų rezultatų protokolas 2019-05-15 Nr.P-005-2019-171/1) nustatė, kad iš VĮ (duomenys neskelbtini) užteršto grunto saugojimo aikštelės per išleidėją Nr. 3 į gamtinę aplinką išleista prioritetinė pavojinga medžiaga– gyvsidabris, kurio koncentraciją sudarė 0,011 μg/l, neturint įmonei nustatyta tvarka išduoto leidimo šios medžiagos išleidimui. Atsakingas asmuo dėl padaryto administracinio nusižengimo yra VĮ (duomenys neskelbtini) Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus Aplinkos specialistė V. P. pagal 2013-05-29 VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-16263 patvirtintus pareiginius nuostatus. Nutarimu V. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 700 eurų (septynių šimtų eurų) bauda. ANK 246 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime nurodoma, kad Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 15 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymų D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktą. Pagal AAA Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus tyrimų rezultatų protokolo 2019-05-15 Nr.P-005-2019-171/1 duomenis, išleidžiamose į aplinką nuotekose (išleidėjas Nr. 3) nustatyta gyvsidabrio koncentracija 0,011 μg/l. Į gamtinę aplinką išleisti nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Pažymima tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 4.4 punkte nustatyta, kad įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priede numatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui. Vienas iš kriterijų, kai yra reikalinga specialioji leidimo dalis nuotekų tvarkymui ir išleidimui yra tada, kai išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ nurodytą vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio) (Taisyklių 1 priedo 1 dalies 1.4 punktas). Šiuo atveju, Įmonė vykdo ūkinę veiklą ūkinės veiklos objekte – užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelėje, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Įmonės ūkinėje veikloje susidaro nuotekos, atitinkančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 5.5 punkte apibrėžtų gamybinių nuotekų sąvoką. Įmonė, prieš pradėdama eksploatuoti ūkinės veiklos objektą, tai yra užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelę, ir vykdyti joje ūkinę veiklą, privalėjo įstatymų numatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įmonei 2020-01-03 išduotas taršos leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019, kurį sudaro Specialioji dalis – Nuotekų tvarkymas ir išleidimas. Pastaroje dalyje yra nustatytos sąlygos nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad iš VĮ (duomenys neskelbtini) užteršto grunto saugojimo aikštelės per išleidėją Nr. 3 į gamtinę aplinką išleista prioritetinė pavojinga medžiaga– gyvsidabris, kurio koncentraciją sudarė 0,011 μg/l, neturint įmonei nustatyta tvarka išduoto leidimo šios medžiagos išleidimui. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. neužtikrino, jog Įmonė, laikotarpiu nuo 2019-05-07 iki 2020-01-03 eksploatuotų ir vykdytų ūkinę veiklą užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelėje, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėdama bent vieną iš aukščiau minimų leidimų. Pastebėtina, jog pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla dėl to, kad netinkamai laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų, tai yra turėti nustatyta tvarka išduotą leidimą, nuotekų išleidimui į aplinką. Taigi, atsakomybė kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių pažeidžiami nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, ar tyčia, ar dėl neatsargumo buvo nuotekos išleistos į aplinką, neturint atitinkamo leidimo. Užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė tinkamai teisės aktais nustatytų pareigų. Šiuo atveju, nekyla abejonių dėl to, kad yra nustatytas pats pažeidimo faktas, tai yra tai, jog iš VĮ (duomenys neskelbtini) užteršto grunto saugojimo aikštelės per išleidėją Nr. 3 į gamtinę aplinką išleistos nuotekos su prioritetine pavojinga medžiaga – gyvsidabriu, neturint Įmonei nustatyta tvarka išduoto leidimo šios medžiagos išleidimui. Minėtas faktas nustatytas AAA Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus tyrimų rezultatų protokole 2019-05-15 Nr.P-005-2019-171/1, ko pasekmėje pagal paraišką Įmonei 2020-01-03 išduotas taršos leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019, kurį sudaro Specialioji dalis – Nuotekų tvarkymas ir išleidimas, 4 lentelėje numatytos sąlygos, jog gyvsidabris ir jo junginiai ir tributilalavo junginiai (tributilalavo katijonas) įtraukti į Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-07 įsakymu Nr. D1-236„Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 1 priedą „Prioritetinių pavojingų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) nuotekose ir aplinkos kokybės standartai (AKS)“, kurių išleidimas, vadovaujantis Reglamento 15 punktu, palaipsniui turi būti nutrauktas. Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko, jog šiuo atveju buvo reikalingas taršos leidimas, nurodė, jog ir Įmonės vadovybė nesutiko, tačiau įrodymų, jog Sprendimas dėl Taršos leidimo išdavimo apskųstas, ar nuginčytas, bylą nagrinėjančiam pareigūnui nepateikė. Mėginius paėmė ir tyrimus atliko atestuota ir įgaliota valstybinė laboratorija– AAA Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai. AAA sprendimą išduoti leidimą priėmė vadovaujantis teisės aktais ir Įmonės paraiškoje pateiktais duomenimis ir dokumentais. Atkreiptinas dėmesys, jog pati Įmonė pateikė paraišką ir reikalingus dokumentus dėl taršos leidimo išdavimo, kita vertus, AAA įvertinus tai, sprendė išduoti leidimą, o ne priešingai, nenustatė, kad taršos leidimas šiuo atveju nereikalingas. Administracinė nuobauda V. P. buvo paskirta už tai, kad, būdama VĮ (duomenys neskelbtini) Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus Aplinkos specialiste neužtikrino, jog būtų laikomasi aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl be leidimo, kai toks leidimas pagal teisės aktus reikalingas buvo, į gamtinę aplinką išleistos nuotekos užterštos gyvsidabriu. Todėl Nutarimas yra pagrįstas ir tenkinti Pareiškėjos Skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. (t. 2, b. l. 102-106).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgaliotas atstovas advokatas Aurimas Banys parodė, kad nutarimas nepagrįstas ir palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad V. P. paskirta bauda už ANK 246 straipsnio 2 dalies pažeidimą iš tikrųjų negalėjo būti paskirta ir pats tyrimas negalėjo būti pradėtas, nes ANK aiškiai pasako, kad asmuo pripažįstamas kaltu ir gali būti patraukiamas atsakomybėn, jei jis pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Administracinis nusižengimas gali būti nustatomas, kai egzistuoja visi nusižengimo požymiai, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Šiuo atveju nusižengimas neįrodytas. Be to, šiuo atveju taip pat galioja nekaltumo prezumpcija, kurią turi paneigti institucija. Pabrėžė, kad ši byla negalėjo būti pradėta, nes 1) dėl tariamo pažeidimo atsakomybė buvo taikoma ne tik V. P., bet ir pačiai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakomybę juridiniam asmeniui numato Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis. Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio nuostatos numato, kad nustačius pažeidimą, numatytą 55 straipsnyje, turi būti duodamas įspėjimas pašalinti pažeidimą. Jeigu pažeidimas nepašalintas, gali būti pradėta ekonominės sankcijos paskyrimo procedūra. Šiuo atveju įspėjimas nebuvo duotas. Jeigu aplinkos apsaugos departamentas būtų laikęsis reikalavimų, tai V. P., kaip asmuo atsakingas, būtų užtikrinusi, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti. Laikantis procedūrų, jei būtų duotas įspėjimas, pati V. P. būtų ištaisiusi pažeidimą. Išvada, kad nebūtų buvę jokio pagrindo V. P. taikyti administracinę atsakomybę. Vien dėl šios procedūros pažeidimo V. P. pradėta teisena yra neteisėta. Klausimas dėl taršos leidimo kilo 2019 m. Leidimų išdavimo metu nė viena institucija nekėlė jokio klausimo dėl taršos leidimo. 2019 m. gale buvo pateiktas išaiškinimas dėl taršos leidimo reikalingumo. Dėl leidimo buvo kreiptasi tik, kai pačioms institucijoms kilo abejonės, kad visgi leidimo reikia. Siekiant nenutraukti veiklos, buvo išsiimtas leidimas. Taip pat pažymėjo, kad nustatyti nusižengimą, turi būti nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Šiuo atveju jokio objektyviojo požymio nėra, nes atsakomybė buvo taikoma už tai, kad (duomenys neskelbtini) tvarko aikštelę. Visa veikla vykdoma pagal projektą. Tvarkomas yra Kuršių marių vanduo-filtratas, o tai nėra nuotekos. Paaiškino, kad yra iškasamas Kuršių marių gruntas, kuris yra filtruojamas ir išleidžiamas į Kuršių marias. Neaišku, kokių aplinkybių teisiniu pagrindu filtratas laikomas nuotekomis. Filtratas negali būti laikomas nuotekomis, todėl (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai nereikalingas leidimas, nes šioje aikštelėje ji netvarko jokių nuotekų. Taršos leidimas buvo išsiimtas tik dėl to, kad aplinkos apsaugos agentūra ilgą laiką nežinojo, ar (duomenys neskelbtini) veiklai reikalingas kažkoks leidimas. Tam, kad nesustotų darbai, buvo kreiptasi dėl leidimo išdavimo. Kadangi V. P. veiksmuose nėra būtino objektyviojo požymio, tai ir nėra nusižengimo sudėties. Taip pat kaltė turi būti nustatyta. Kaltu asmuo laikomas, kai jis padaro nusižengimą tyčia, ar dėl neatsargumo. Šiuo atveju kaltės forma niekaip nėra nustatyta. Vienintelis įrodymas, kuris neva pagrindžia nusižengimą, yra nuostoliai. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra didelis organizacinis aparatas, todėl neaišku, kodėl šiuo atveju atsakomybė neturėtų būti taikoma įmonės vadovui. Šiuo atveju leidimo reikalingumas negali suponuoti V. P. kaltę. Akivaizdu, kad į tai nebuvo atsižvelgta ir nebuvo kaltė įvertinta. Apibendrindamas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvo taikomas įspėjimas, todėl negali būti taikoma atsakomybė V. P.. Prašė byla nutraukti, nes nėra nusižengimo požymių. Baudos taikymas visiškai nepagrįstas. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas netinkamai, nesuvokiant, kokias teises ir pareigas turi pareigūnas, t. y. pareiga nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Šiuo atveju nebuvo nagrinėjama medžiaga, nenustatyta nei kaltės forma, nei rūšis, V. P. kaltė nustatytas iš pareiginių nuostatų. Buvo nurodyta, kad V. P. tyčia padarė nusižengima. Mano, kad šiuo atveju apie tyčia kalbėti negalima. Akivaizdu, kad kai buvo paimti mėginiai, pačios institucijos nežinojo, ar leidimas reikalingas. V. P. kaltė priklausė tik nuo to, kaip išaiškins institucijos leidimo reikalingumą. Asmuo neturi būti laikomas kaltu už neteisėtus institucijų veiksmus. Jeigu pačios institucijos kurį laiką leido (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklą ir nereikalavo taršos leidimu, kodėl dabar V. P. turi būti atsakinga už valdžios institucijų pozicijų svyravimus, neaiškumus ir pan. Neaišku, kaip tai susiję su ANK 246 straipsnio subjektyviuoju požymiu. Įspėjimas nebuvo skirtas, vadovaujantis aktualia Aplinkos apaugos įstatymo redakcija, kuri įspėjimo nenumato. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Aplinkos apsaugos įstatymo redakcija, galiojusia nusižengimo padarymo metu. Kadangi įspėjimas neskirtas, tai V. P. atžvilgiu negalėjo būti pradėtas nusižengimo tyrimas ir paskirta nuobauda. Prašė įvertinti šią teisinę aplinkybę, įvertinti, kad iš esmės L. D. netinkamai atliko tyrimą pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį. Mano, kad šis tyrimas buvo atliktas netinkamai. Akivaizdu, kad šiuo atveju nėra nusižengimo sudėties, todėl prašė panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė J. Z. parodė, kad V. P. pareiginiuose nuostatuose 25 punkte aiškiai parašyta, kad V. P. privalo parengti leidimų gavimui reikalingus dokumentus, rūpintis, kad leidimai būtų gauti laiku. Mano, kad V. P. tyčia neįvykdė pareigų. Pagal tyrimus jau buvo žinoma, kad tai yra gamybinės nuotekos. Taršos leidimas buvo išduotas pagal (duomenys neskelbtini) paraišką. Su skundu nesutinka, mano, kad yra visi ANK 246 straipsnio 2 dalies sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, t. y. nuotakų išleidimas į gamtą, neturint taršos leidimo. Taršos leidimas turėjo būti užtikrintas 2019 m. gegužės 9 d., o leidimas išduotas 2020 m. sausio 3 d. Taigi V. P. nesiėmė veiksmų taršos leidimui gauti laiku, todėl nutarimas yra pagristas ir skundas atmestinas.
Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė L. D. parodė, kad 2013 m. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas suderino aikšteles monitoringo programą. Monitoringą vykdė Latvijoje registruota įmonė. 2017 m aplinkos apaugos agentūra suderino kitą aikštelės monitoringo programą, kurią vykdė suomių įmonė, kuri pateikė ataskaitą ir užfiksuotą gyvsidabrio koncentraciją. Tai parodo, kad tokiems teršalams išleisti į aplinką reikalingas leidimas. Aplinkos apsaugos departamentas apie tai informavo Aplinkos apsaugos agentūrą. 2019 m. gegužės 9 d. buvo paimti mėginiai ir nustatyta gyvsidabrio koncentracija. Gavus tyrimus, įmonei nurodyta paskirti atsakingą asmenį. Pažymėjo, kad šiai veiklai vykdyti leidimas reikalingas, nes tai yra nuodingos medžiagos. Kad išsiaiškinti, ar leidimas reikalingas, Aplinkos apsaugos agentūra liepos mėnesį kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl metodinės pagalbos. 2019 m. rugsėjo 13 d. konstatuota, kad tai yra gamybinės nuotekos, kai vanduo susidaro dėl ūkinės veiklos. Kadangi susidaro gyvsidabrio koncentracija, reikalingas leidimas. (duomenys neskelbtini) buvo informuota. Protokolas buvo surašytas V. P., nes (duomenys neskelbtini) nurodė šį asmenį kaip atsakingą už pažeidimą. Papildomai V. P. kaltę pagrindžiančių duomenų nerinko. V. P. kaltės formą nustatė pagal pareigybės nuostatus. Pažymėjo, kad įspėjimo surašyti negalėjo, nes rašytinis įspėjimas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį nenumatytas. Rėmėsi dabar aktualia Aplinkos apsaugos įstatymo redakcija. (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad jos vykdomai veiklai reikalingas leidimas 2019 m. spalio mėnesį. Mėginių paėmimo dienai, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., (duomenys neskelbtini) neturėjo oficialios informacijos, kad jos veiklai, kurią ji vykdo, būtinas leidimas. Pažymėjo, kad ėminiai buvo paimti iš nuotekų. Filtratas ir nuotekos nėra tas pats. Filtratas yra apibendrintas žodis. Šiuo atveju traktuojama kaip nuotekų išleidimas į aplinką. Pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 7 d. buvo paimti mėginiai iš nuotekų. Tačiau neturi tyrimų, kurie patvirtintų, kad tai yra nuotekos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 246 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimą į drenažo sistemas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad V. P. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau –Institucija0 2020 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 246 straipsnio 2 dalį 700 (septynių šimtų) eurų dydžio bauda už tai, kad Agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 7 d. paėmę filtrato iš geotekstilinių konteinerių išleidime (išleidėjas Nr. 3) į Kuršių marias mėginius iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (duomenys neskelbtini) užteršto grunto saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir atlikę laboratorinius tyrimus (2019 m. gegužės 15 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-005-2019-171/1) nustatė, kad iš užteršto grunto saugojimo aikštelės į gamtinę aplinką per išleidėją Nr. 3 išleidžiamame filtrate buvo rasta prioritetinė pavojinga medžiaga - gyvsidabris, kurio koncentracija sudarė 0,011 ųg/1. Įmonė neturėjo leidimo šios medžiagos išleidimui į gamtinę aplinką. Taršos leidimas reikalingas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau - Taisyklių) 6 punkte - veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Šių Taisyklių 1 priede nurodyta 1.4. p. p. - išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką“ nurodytą vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio).
Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236, 1 priedu išleistose nuotekose nustatytas Hg priskiriamas prie pavojingų prioritetinių medžiagų. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d. vykdė veiklą, naudojo objektą, neturint taršos leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. Dl-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 15 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto reikalavimus. 2020 m. sausio 3 d. Agentūra raštu Nr. (30.5)-A4-45 priėmė sprendimą išduoti VĮ (duomenys neskelbtini) Taršos leidimą Nr. TL-KL. 1-79/2019 Užteršto grunto nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris parengtas pagal 2019 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (30.5)-A4-6962 priimtą paraišką leidimui gauti. Leidimą sudaro specialioji dalis - Nuotekų tvarkymas ir išleidimas. Pagal 2013 m. gegužės 29 d. VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-162 patvirtintas Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus aplinkos specialisto pareigybines nuostatas, dėl padaryto pažeidimo atsakinga V. P.. (t. 1, b. l. 24-27).
Žemesnės instancijos teismas
V. P., nesutikdama su šiuo nutarimu ir jai paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgaliotas atstovas advokatas Aurimas Banys palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės J. Z. ir L. D. nesutiko su skundu, nurodydamos, kad skundas yra nepagrįstas.
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal V. P. skundą, teismo posėdžio metu išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgalioto atstovo advokato Aurimo Banio paaiškinimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovių J. Z. ir L. D. parodymus, atsižvelgęs į visą susidariusią situaciją, teismas sprendžia, kad nusižengimas, numatytas ANK 246 straipsnio 2 dalyje, nebuvo padarytas.
Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgalioto atstovo advokato Aurimo Banio nuomone ir Aplinkos apsaugos įstatymo suvokimu, kad šiuo atveju, siekiant konstatuoti, kad V. P., kaip VĮ (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens, veiksmuose yra ANK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių, t.y., kad VĮ (duomenys neskelbtini) leido nuotekas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, šiuo atveju turėjo būti taikomas Aplinkos įstatymo, galiojusio mėginių paėmimo metu (t.y. 2019 m. gegužės 15 d.), 55 straipsnis, kuriame numatyta juridinių asmenų atsakomybė. 2020 m. spalio 12 d. nutarime nurodyta, kad V. P. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad Aplinkos Apsaugos įstatymo 9 straipsnis priklauso Aplinkos apsaugos įstatymo 2 skyriui „Lietuvos Respublikos piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės ir pareigos”, o 19 straipsnis – 4 skyriui „Ūkinės veiklos reguliavimas”. Taigi minėti Aplinkos apsaugos įstatymo straipsniai reglamentuoja įvairių subjektų teises ir pareigas bei reguliuoja ūkinę veiklą, tačiau nenumato atsakomybės už jų nevykdymą. Už šių straipsnių nevykdymą atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 8 skyriuje „Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus”, kurio 55 straipsnis numato Juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio. Šiuo atveju Institucija turėjo vadovautis Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsniu bei 47 straipsniu, kuris numato, kad „Nustačius šio įstatymo 55, 57, 76, 93, 94, 107, 109, 112 straipsniuose numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.“
Taigi, teismo nuomone, šiuo atveju visų pirma VĮ (duomenys neskelbtini) turėjo būti paskirtas rašytinis įspėjimas bei nurodytas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti ir tik jeigu per nustatytą terminą atsakingas asmuo – V. P. nebūtų ėmusis tinkamų veiksmų pašalinti nurodytiems pažeidimas, tik tada būtų galima spręsti dėl jos, kaip atsakingo asmens atsakomybės pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį.
Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad mėginių ėmimo metu, t. y. 2019 m. gegužės 7 d., ne tik, kad VĮ (duomenys neskelbtini), bet ir pati Institucija nežinojo, ar VĮ (duomenys neskelbtini) reikia leidimo užteršto grunto saugojimo aikštelės tvarkymui. VĮ (duomenys neskelbtini) 2018 m. buvo išduoti reikalingi leidimai, suderinti projektai aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veiklai vykdyti, dėl taršos leidimo ji jokios informacijos negavo. Apie reikalingą leidimą Institucija VĮ (duomenys neskelbtini) informavo tik 2019 m. spalio mėnesį. Pažymėtina, kad VĮ (duomenys neskelbtini), gavusi informacija, kad yra būtinas leidimas, nedelsdama kreipėsi dėl minėto leidimo išdavimo ir 2020 m. sausio 3 d. jai buvo išduotas taršos leidimas Nr. TL-KL.1-79/2019.
Taip pat pažymėtina, kad VĮ (duomenys neskelbtini) išleidžia ne nuotekas, o filtratą, kuris negali būti prilyginamas nuotekoms. Šiuo atveju nutarime naudojamas terminas „filtratas“, nors teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė J. Z. nurodė, kad VĮ (duomenys neskelbtini) leido į Kuršių marias nuotekas, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė L. D. nurodė, kad „filtratas“ yra apibendrintas žodis ir nurodė, kad šiuo atveju traktuojama, kad į gamtą išleidžiamos nuotekos. Teismas sprendžia, kad filtratas ir nuotekos yra visiškai skirtingi terminai. UAB „Kelprojektas“ parengtame Užteršto grunto saugojimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos (ir tvarkymo technologijos) projekte (t. 1, b. l. 87-141) numatyta, kad „ Vykdant planuojamą ūkinę veiklą užterštas gruntas kartu su Kuršių marių vandeniu kondicionavus flokuliantu bus paduodamas į geosintetinius konteinerius, pro kurio sieneles išsifiltravęs filtratas per sėsdinimo ir persipylimo baseinus bus grąžinamas atgal į Kuršių marias“, „<...> Iškastas / išsiurbtas gruntas sumaišytas su vandeniu (pulpa) iš baržų ar žemsiurbės tiesiogiai per slėgimus vamzdynus yra paduodamas į technologinę atšaką. Atšakoje jis sumaišomas su flokuliantu ir gautas grunto- flokulianto mišinys paskirstomas po geosintetinius konteinerius. Konteineriuose formuojasi nuosėdinė, pastos pavidalo (skystai plastiška ir plastiška) konsistencija, laisva drėgmė atsiskiria nuo tvirtos grunto fazės mechaniškai švaraus vandens pavidalu, kuris bėga visu išoriniu konteinerio paviršiumi — vyksta grunto konsolidacija. Išsifiltravęs vanduo surenkamas aikštelės žemiausioje vietoje įrengtame atviro tipo latake. Šis filtratas nuvedamas savitakiniais tinklais į nusėsdinimo baseiną, iš kurio pro naftos produktu šaudykle patenka į tarpini baseiną. Tarpinio baseino gale įrengiama papildoma geosintetinė užtvara, pro kurią vanduo patenka i Kuršių marias“.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme 3 straipsnio 22 punkte nuotekos apibrėžiamos taip „buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti“. Taip pat pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą filtratas negali būti laikomas gamybinėmis nuotekomis ar paviršinėmis nuotekomis: „gamybinės nuotekos yra dėl gamybos ar kitos komercinės veiklos (viešojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų, prekybos centrų ar pan.) susidarančios nuotekos. Gamybinėms nuotekoms priskiriamos ir nuotekos (išskyrus buitines nuotekas), kurių užterštumas pagal BDS7 viršija 500 mg/1, o užterštumas prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis bei pavojingomis medžiagomis, nurodytomis 2 priedo A ir BĮ dalyse, viršija Nuotekų tvarkymo reglamente bei kituose teisės aktuose šioms medžiagoms nustatytas DLK į gamtinę aplinką, ir/arba užterštumas pavojingomis medžiagomis, nurodytomis 2 priedo B2 dalyje, viršija DLK į nuotakyną“, „Jeigu pagal ūkinės veiklos pobūdį pavojingųjų medžiagų patekimas ant teritorijos paviršiaus yra būtinas (neišvengiamas), tokios teritorijos turi būti apsaugotos nuo paviršinių nuotekų susidarymo jose (pvz., uždengtos) arba ant jų susidarančios paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos kaip gamybinės nuotekos (taikomi visi gamybinių nuotekų tvarkymui nustatyti reikalavimai)“.
Nesutiktina ir su V. P. kaltės forma, kurią Institucijos atstovės, kaip teigė teismo posėdžio metu, nustatė iš VĮ (duomenys neskelbtini) suteiktos informacijos apie atsakingą asmenį bei iš V. P. pareiginių nuostatų. Teismo nuomone, Institucija turėjo surinkti pakankamai įrodymų, kurie galėtų pagrįsti V. P. kaltę ir paneigti V. P. taikytiną nekaltumo prezumpciją. Aikštelės įrengimo ir eksploatavimo metu atsakingos institucijos laikėsi pozicijos, jog (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai nereikia taršos leidimo, t. y. veiklos vykdymui pakako Išvados, Leidimų, Projekto (kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas) bei monitoringo programų - nebuvo numatytas reikalavimas ar pareiga (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui gauti kokius nors papildomus leidimus, įskaitant, bet neapsiribojant, taršos leidimą. 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu pateikti išaiškinimą, ar (duomenys neskelbtini) vykdomai veiklai yra reikalingas taršos leidimas (2019 m. liepos 9 d. raštas Nr. UD-10.1.16-1653 „Dėl leidimo reikalingumo nustatymo “, (t. 1, b. l. 65-66). 2019 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) papildomai raštu Nr. UD-10.1.16-2027 (t. 1, b. l. 67-68) kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu organizuoti pasitarimą dėl susidariusios situacijos. Šis pasitarimas įvyko 2019 m. rugsėjo 12 d. ir jo metu buvo nuspręsta, kad Agentūra turi paimti papildomus vandens mėginius iš gręžinių ir nusėsdinimo baseinų, tačiau nebuvo priimtas sprendimas dėl taršos leidimo būtinumo ir tolimesnių veiksmų. Tik 2019 m. spalio 25 d. (t. y. po beveik 4 mėnesių nuo VĮ (duomenys neskelbtini) pirminio kreipimosi) Agentūra pateikė atsakymą Nr. (30)-A4(e)-5338 (t. 2, b. l. 37-38) dėl taršos leidimo reikalingumo. Pateiktame agentūros atsakyme buvo nurodyta, kad apibendrinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad „Aikštelėje paimtuose mėginiuose nustatytų medžiagų koncentracijos neviršijo DLK arba ribinių koncentracijų į gamtinę aplinką, tačiau išleidžiamose nuotekose nustačius gyvsidabrio koncentraciją, AAA laikosi pozicijos, kad privaloma turėti TL tokių medžiagų išleidimui.“ Akivaizdu, jog nesant tikslios atsakingų institucijų pozicijos dėl taršos leidimo reikalingumo VĮ (duomenys neskelbtini) priklausančios aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veiklai ir kad tai, jog taršos leidimas vis dėl to yra reikalingas buvo nuspręsta tik po to, kai buvo atliktas mėginių paėmimas ir apie tai VĮ (duomenys neskelbtini) prieš paimant mėginius nebuvo informuota (nes mėginių paėmimo metu Institucija nebuvo priėmusi sprendimo, kad VĮ (duomenys neskelbtini) priklausančios aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veiklai yra būtinas taršos leidimas, tokią informaciją VĮ (duomenys neskelbtini) gavo tik 2019 m. spalio 25 d. (2 t., b.l. 37-38), teismo nuomone V. P. atžvilgiu negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį, nes kaip jau minėta, tyrimų paėmimo metu – 2019 m. gegužės 7 d. – tokio reikalavimo Institucija nebuvo pateikusi VĮ (duomenys neskelbtini). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tik gavus informaciją, jog taršos leidimas yra reikalingas, buvo imtasi veiksmų jo gavimui ir 2020 m. sausio 3 d. taršos leidimas buvo išduotas.
Byloje yra V. P. rašytiniai paaiškinimai (t. 1, b. l. 39-53), kuriuose išsamiai paaiškinta, jog užteršto grunto kasimo ir pumpavimo darbai į aikštelėje esančius geosintetinius konteinerius nėra vykdomi nuo 2018 m. lapkričio 14 d. Projekte (t. 1, b. l. 87-141), kuris yra žinomas Aplinkos apsaugos departamentui ir kuris jam buvo pateiktas, yra numatyta, kad konsolidacija (nusivandenijimas) baigiasi po pilno užšalimo ir atšilimo sezono, t. y. po žiemos. Tuo tarpu vandens, esančio nusėsdinimo baseine, mėginys paimtas ir ištirtas 2019 m. gegužės 7 d. Kadangi tarp paskutinių grunto kasimo ir pumpavimo darbų ir mėginio paėmimo buvo praėjęs pilnas užšalimo ir atšilimo sezonas (Projekte numatyta konsolidacija), filtracija iš geosintetinių konteinerių mėginio paėmimo metu jau nebevyko. Be to, svarbu pažymėti, kad šio vandens mėginio paėmimo vieta yra atviras nusėsdinimo baseinas, kuris tiesiogiai susisiekia su Kuršių mariomis (nusėsdinimo baseiną nuo Kuršių marių skiria geosintetinė būna, kuri yra skirta sulaikyti kietąsias taršos daleles, bet yra laidi vandeniui), šiame nusėsdinimo baseine yra atitekėjęs Kuršių marių vanduo. Kaip minėta, pagal 2017 m. Baltijos jūros ir Kuršių marių ekologinės ir cheminės būklės ataskaitos duomenis (t. 2, b. l. 4-17), Klaipėdos sąsiauryje nustatytas gyvsidabrio DLK-AKS viršijimas vandenyje 0,088 ųg/1. Taigi, Klaipėdos sąsiauryje nustatytas gyvsidabrio viršijimas vandenyje yra net 8 kartus didesnis nei aikštelės nusėsdinimo baseine, iš kurios buvo paimtas vandens mėginys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikėtina, kad būtent iš Kuršių marių tiesiogiai į nusėsdinimo baseiną (per geosintetinę būną) patekęs vanduo, kuriame nustatyta padidėjusi foninė gyvsidabrio koncentracija, turėjo įtakos Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento atliktų tyrimų rezultatams ir atitinkamai negali būti siejama su aikštelėje vykdyta veikla. Taigi Aplinkos apsaugos departamentas neatsižvelgė į jam paaiškintas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog 2019 m. gegužės 7 d. paimto mėginio rezultatai nėra (duomenys neskelbtini) veiklos aikštelėje išdava.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nesutinka su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos išvada, kad V. P. padarė ANK 246 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu V. P. buvo nubausta pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį 700 (septynių šimtų) eurų dydžio bauda nepagrįstai, nes neįrodyta, kad V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 2 dalyje, todėl V. P. skundas tenkintinas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020 panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundą patenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2869-2020, kuriuo V. P. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 700 Eur dydžio bauda panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.