- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- II-158-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00281-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pareiškėjas
- O. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. vasario 5 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. vasario 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. P. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl J. I. veiksmų nurodant, jog ginčas tarp O. S. ir J. I. yra kilęs dėl S. I. elgesio ir iš to daroma išvada, jog tarp O. S. ir J. I. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai (b. l. 18-19).
2019 m. vasario 15 d. teisme gautas O. S. skundas dėl 2019 m. vasario 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kuriuo prašoma pakartotinai ištirti pateiktus O. S. paaiškinimus ir jos nurodytas įvykio aplinkybes ir pradėti nusižengimo teiseną J. I. atžvilgiu, tinkamai kvalifikuoti J. I. veiksmus ir skirti jai administracinę nuobaudą. Pareiškėja nurodo, jog į Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 2019 m. sausio 31 d. kreipėsi dėl pakartotinų jai nepažįstamo asmens grasinimų viešoje vietoje, stebint kitiems asmenims. Protokolą užpildė policijos pareigūnas, nes pareiškėja nemoka valstybinės kalbos, jai nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, todėl pasirašė po pareigūno surašytu pareiškimu manydama, jog jame tinkamai nurodyti jos paaiškinimai. Pareigūnui pareiškėja nurodė, jog 2019 m. sausio 31 d., apie 6.30 val. Bandužių stotelėje, prie jos puolė nepažįstama (vėliau paaiškėjo, jog tai J. I.), kuri buvo neblaivi, kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo pareiškėją, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino su ja susidoroti, užsimodavo rankomis prieš pareiškėją, tačiau nespėjo suduoti smūgio, nes O. S. atstūmė J. I.. J. I. grasino ir įžeidinėjo O. S. jau trečią kartą. Šios aplinkybės buvo nurodytos pareigūnui 2019 m. sausio 31 d., taip pat vėliau dar kartą bendraujant telefonu, tačiau nebuvo užfiksuotos pareiškime. Pareigūno ranka surašytame pareiškime neobjektyviai ir neišsamiai nurodytos įvykio aplinkybės, neužfiksuoti J. I. pavojingi veiksmai, netinkamai aprašyta įvykio esmė. Pareiškėja priešingai nei nurodyta nutarime nepradėti nusižengimo teisenos, pareigūnui nurodė, kad į policiją kreipėsi dėl agresyvių neblaivios J. I. pasikartojančių veiksmų, grasinimų, įžeidimų, pavojingo artinimosi prie pažeidėjos. Nutarime nurodyti pareiškėjos paaiškinimai neatitinka tikrovės. Priimant nutarimą remtasi neteisingai užfiksuotais pareiškėjos paaiškinimais bei nepagrįstais ir melagingais J. I. paaiškinimais.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą surašiusi Institucija Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, jog su O. S. skundu dėl 2019 m. vasario 5 d. nutarimo panaikinimo nesutinka, kadangi nebuvo jokio pagrindo netikėti O. S. 2019 m. sausio 31 d. pareiškime ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėmis. Patikrinimo metu papildomai bendraujant su O. S., kuri paaiškino, kad J. I. jos nekeikė, tik išsakė priekaištus bei apšaukė kitų žmonių akivaizdoje. Kadangi O. S. nurodė, kad J. I. jos nekeikė, skundų dėl viešosios tvarkos pažeidimo negauta, todėl buvo priimtas sprendimas O. S. liudytojos S. U. neapklausinėti ir nepradėti nusižengimo teisenos J. I. atžvilgiu.
Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Pareiškėja O. S. pateikė prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, o Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK atsiliepime nurodė, jog Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
O. S. skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pateiktame skunde pareiškėja nurodo, jog pareiškime neišsamiai užfiksuotos jos nurodytos aplinkybės, J. I. būdama neblaivi pareiškėjai grasino, įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo užsimojusi rankomis, tačiau pareiškėja išvengė smūgio, nes atstūmė ją užpuolusią J. I.. Be to, pareiškėja nurodė, jog paaiškinimus davė gimtąja rusų kalba, pareiškimą rašė ne ji, o pareigūnas, nes pareiškėja pakankamai nemoka valstybinės (lietuvių) kalbos. Nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, o O. S. pasirašė pareiškime, nes tikėjo, jog jos paaiškinimai bus užfiksuoti tinkamai.
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, matyti, jog 2019 m. sausio 31 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK užregistruotas O. S. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. sausio 31 d., apie 6.30 val., autobusų stotelėje iš matymo žinoma J. I. kabinėjosi prie pareiškėjos, įžeidinėjo ją. Tą matė S. U. bei kiti įvykio vietoje buvę asmenys (b. l. 15). J. I. 2019 m. vasario 4 d. pateiktame paaiškinime užfiksuota, kad 2019 m. sausio 31 d., apie 6.30 val. Vingio g., sutiko S. ir su ja pasikalbėjo, nes S. bendrauja su jos vyrus S. I.. O. S. neįžeidinėjo (b. l. 17). Tyrėjo V. J. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog bendravo su pareiškėja O. S., kuri paaiškino, jog J. I. yra jos bendradarbio S. I. žmona. 2019 m. sausio 31 d., apie 6.30 val. būdama neblaivi ji sukėlė konfliktą viešoje vietoje, t. y. autobusų stotelėje. Konfliktą ji sukelia ne pirmą kartą. Pareiškėjos J. I. nekeikė, tik išsakė priekaištus bei apšaukė kitų žmonių akivaizdoje. O. S. prašo, kad J. I. būtų įspėta ir ateityje taip nesielgtų (b. l. 16).
Iš 2019 m. vasario 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną matyti, jog nutarimas priimtas neapklausus įvykį mačiusios liudytojos S. U.. Skunde pareiškėja tvirtina, jog šis nutarimas priimtas remiantis neteisingai užfiksuotais pareiškėjos paaiškinimais ir nurodo iš esmės skirtingas aplinkybes nei pirminiame jos pareiškime užfiksavo pareigūnas, išklausęs O. S. paaiškinimą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nesiaiškino visų reikšmingų įvykio aplinkybių. Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar J. I. nevartojo necenzūrinių žodžių ir negrasino pranešėjai. Nutarime (b. l. 18-19) nurodyta, jog tarp O. S. ir J. I. susiklostę civiliniai santykiai. Dėl to daroma išvada, jog ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas nesutinka su šiais institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, argumentais.
Nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, jog konfliktas tarp O. S. ir J. I. kilo dėl asmeninių (privataus pobūdžio) aplinkybių, Institucija, priėmusi nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, turėjo apklausti visus įvykį mačiusius asmenis, įvertinti, jog O. S. pareiškėją užsipuolė viešoje vietoje ir tik atlikusi visus būtinus procesinius veiksmus spręsti, ar konfliktas įvykęs viešoje vietoje nepažeidė viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties. Institucija privalėjo įvertinti, ar J. I. veiksmai, atlikti autobusų stotelėje, matant pašaliniams asmenims, realizavo ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad viešoji vieta tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Priimdama nutarimą Institucija turėjo aptarti, išanalizuoti ir įvertinti visumą tyrimo metu gautų duomenų, ir prieš priimant nutarimą nepradėti nusižengimo teisenos surinkti visus bylai reikšmingus duomenis. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal O. S. skundą, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos mesto policijos komisariatas nagrinėjamu atveju nerinko teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą. Teismas neturi pagrindo sutikti su Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos išvadomis, todėl 2019 m. vasario 5 d. nutarimas yra naikintinas, o byla grąžintina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
O. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. vasario 5 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: 19097184204) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.