- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-705-280/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06326-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Ieškovas
- I. T., J. K.
- Atsakovas
- Panevėžio lopšelio-darželio „Žibutė“
- Trečiasis asmuo
- J. N., D. P., D.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-705-280/2010
teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06326-2009-1
2010 m. gruodžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio lopšelio-darželio „Žibutė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. T. ir J. K. ieškinį atsakovui Panevėžio lopšeliui-darželiui „Žibutė“, tretiesiems asmenims J. N., D. P. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos L. Sankauskaitės pranešimą apie bylą, šalių paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo Panevėžio lopšelio-darželio „Žibutė“ 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1382,40 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 3 d. tarp 11 ir 12 val. žaidimo aikštelėje palikta be priežiūros ieškovų dukra K. K. susižeidė kairės rankos alkūnę. Apie nelaimę darželio administracija pranešė beveik po keturių valandų, mergaitei nebuvo suteikta medicininė pagalba, nors ranka buvo smarkiai ištinusi. Ieškovams su dukra nuvykus į gydymo įstaigą, mergaitei buvo nustatytas sudėtingas sąnarinis žastikaulio uždaras lūžis su poslinkiu. Mergaitė buvo paguldyta į ligoninę, atliktos dvi operacijos, keturias savaites ranka buvo suveržta specialiomis vielomis. Teigė, kad 2006-03-07 su Panevėžio lopšeliu-darželiu „Žibutė“ sudarė Ikimokyklinio ugdymo sutartį dėl dukters K. K. ikimokyklinio ugdymo. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nebuvo tinkamai pasirūpinta vaiku: dukra nebuvo tinkamai prižiūrėta, laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba. Turtinę žalą sudaro medikamentų įsigijimo, reabilitacijos procedūrų apmokėjimo, kelionės į sanatoriją išlaidos. Neturtinę žalą sudaro sveikatos pablogėjimas, taip pat patirtas dvasinis sukrėtimas ir stresas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš Panevėžio lopšelio-darželio „Žibutė“ ieškovams I. T. ir J. K. 1382,40 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, kad K. K. 2009-04-03 traumą patyrė Panevėžio lopšelyje-darželyje „Žibutė“ nelaimingo atsitikimo metu. Nurodė, kad turtinė žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Darė išvadą, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir streso, I. T. teko kreiptis į gydytojus. Teismas atsižvelgė ne tik į ieškovų dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, bet ir į atsakovo elgesį po nelaimingo atsitikimo, jo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteisė neturtinės žalos dydį 5000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Panevėžio lopšelis-darželis „Žibutė“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas arba sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo sumažinti iki 800 Lt. Nurodo, kad ieškovai neįrodė, jog mergaitę į darželį atvedė sveiką, tikėtina situacija, jog Kamelija į darželį atėjo esant traumuotai kairei rankai ir galutinai ranka galėjo būti traumuota Kamelijai miego metu vartantis ir prispaudžiant savo kūnu. Atsakovo kaltę privalo įrodyti ieškovas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė K. susižalojimo laiko ir vietos, susižalojimo mechanizmo bei kitų aplinkybių, kurios yra svarbios ir būtinos žinoti sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, o nenustačius šių aplinkybių, negalimas civilinės atsakomybės taikymas ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas vien šiuo pagrindu naikintinas. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė civilinės atsakomybės fakto ir tokios išvados nepagrindė byloje esančia rašytine medžiaga, o liudytojų parodymų iš esmės visai nevertino ir jų neišanalizavo kitų, byloje esančių įrodymų kontekste. Taip pat neanalizavo atsakovo versijos, jog K. ranką galėjo susižaloti namie, o per miegą ranka galėjo galutinai lūžti. Nurodo, kad Kamelija buvo tinkamai rūpinamasi, jai buvo suteiktos tinkamos sąlygos, ją supo kokybiška ir saugi aplinka, ikimokyklinio ugdymo procesas buvo vykdomas tinkamai, laikantis tokiam procesui vykdyti nustatytų reikalavimų, atsakovui dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo pastangas, nepažeidžiant profesinės etikos taisyklių. Atsakovas sutinka su ieškovų ieškinyje nurodyta pozicija, kad ikimokyklinės ugdymo įstaigos atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas vertinant ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje atsakovo paslaugos buvo teikiamos tinkamai. Ieškovų ieškinyje nurodyti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 1-34-3 patvirtintų Panevėžio lopšelio - darželio „Žibutė" nuostatų taisyklių pažeidimai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, neatitinkantys faktinių aplinkybių. Juk vaikų ikimokykliniam ugdymui didelę svarbą turi vaiko ugdymas, susijęs su vaiko aktyviu judėjimu, įvairiais sporto, pažinimo, orientacijos, pusiausvyros lavinimo ir kitokio ugdymo žaidimais ir pan., kas sąlygoja normalią ir suprantamą riziką atitinkamo ugdymo proceso metu įvykti nuo aplinkinių valios nepriklausančiam nelaimingam atsitikimui. Atsakovo pareiga yra pagal galimybes iki minimumo sumažinti tam atsitikti įtakos turinčius veiksnius, o tai atsakovas vykdė ir vykdo tinkamai. Nurodo, kad K. pirminė medicininė pagalba buvo suteikta laiku bei tinkamai keleto minučių eigoje po pastebėjimo, apie K. rankos patinimą bei jos juntamą skausmą patinimo vietoje buvo informuoti tėvai. Todėl buvo tinkamai vykdytos ir su darželiu sudarytos 2006-03-07 sutarties taisyklių 2.15 p. bei ieškovų nurodytų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 11d. Nr. 113 įsakymu „Dėl moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos" patvirtintų nuostatų sąlygos. Kadangi ieškovai neįrodė, kad minėtas nelaimingas atsitikimas, kurio metu susižalojo K., įvyko darželyje bei, kad jis įvyko aplinkybėmis, kurias atsakovas (atsakovo darbuotojai) galėjo numatyti ir kontroliuoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmestinas ir šiuo pagrindu. Nurodo, kad turtinė padėtis yra labai bloga, jokio vertingesnio ar galimo realizuoti turto atsakovas neturi, o atsakovo gaunamo iš steigėjo finansavimo vos užtenka ikimokyklinio ugdymo procesui užtikrinti, todėl, jeigu teismas įžvelgtų kažkokiu būdu civilinei atsakomybei kilti bei taikyti būtinas sąlygas, priteisimas tokios didelės prašomos priteisti sumos sukeltų itin neigiamas bei neadekvačias ir neproporcingas padariniams bei kitoms aplinkybėms pasekmes ir dėl to labai nukentėtų kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ugdomų vaikų interesai. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir toje dalyje, kad teismas priteisė 5000 Lt neturtinės žalos ne pačiai K., o jos tėvams.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo kaltė buvo įrodyta rašytiniais įrodymais. Atsakovo argumentas, kad vaikas galėjo būti atvestas į ugdymo įstaigą sužalotas yra nepagristas ir neparemtas jokiais įrodymais, kaip ir argumentas, kad K. galėjo susižaloti ranką miegodama. Teigia, kad spręsdamas ikimokyklinės ugdymo įstaigos atsakomybės už dukrai padarytą žalą klausimą, teismas tinkamai vertino veiksmus - ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje atsakovo paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nebuvo tinkamai pasirūpinta vaiku: dukra nebuvo tinkamai prižiūrėta, laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba, todėl vaikas ir susižalojo ranką. Atsakovas tinkamai neatliko savo pareigų ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išvengta šios nelaimės. Teigia, kad nebuvo suteikta pirminė medicininė pagalba, apie nelaimę laiku nebuvo informuoti tėvai. Nurodo, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir streso teko kreiptis į gydytojus, todėl teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė ne tik į ieškovo dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą bet ir į atsakovo elgesį po nelaimingo atsitikimo, jo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas ( CPK 320 str.2 d., CPK 330 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Iš bylos dokumentų, šalių paaiškinimų matyti, kad K. K. yra ieškovų I. T. ir J. K. dukra (b.l. 5). Mergaitė lankė VĮ Panevėžio lopšelį-darželį „Žibutė“ (9-10). 2009-04-03 Panevėžio lopšelio – darželio „Žibutė“ vyresniojoje grupėje dirbo auklėtojos: nuo 7.30 val iki 11.06 val – D. P., o nuo 11.06 val iki 18.18 val. J. N.. Iš atsakovo atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos matyti, kad J. N. vedant planinį užsiėmimą žaidimo aikštelėje, įvyko nelaimingas atsitikimas (b.l. 6-7). Panevėžio lopšelio – darželio „Žibutė“ direktorė D. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikas patyrė traumą darželyje. Nukentėjusi mergaitė , apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog darželyje griūdama lauke susižalojo rankytę, (b.l. 159,161). Gydytojai T. B. bei J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad miego metu negalėjo mergaitei įvykti nustatyta trauma (b.l. 160, 174), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad mergaitė ranką susižalojo miego darželyje metu. Iš liudytojų bei ieškovės paaiškinimų matyti, kad mergaitę 2009-04-03 apie 16 val. 30 min. ieškovai paėmė iš darželio su sužalota ranka. Ją nuvežus į ligoninę, buvo nustatytas žastikaulio perkondilinis lūžis su poslinkiu. Mergaitei skubos tvarka atlikta uždara lūžgalių repozicija, 2009-04-08 atlikta uždara repozicija ir perkutaninė osteosintezė 2 Kiršnelio vielomis (b.l. 8).
Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios civilinės teisės normos, įtvirtinančios pareigą atlyginti padarytą žalą, nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius (su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas) bei neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1,2 d.). Atsakovo kaltė sietina ne su tyčiniais veiksmais, siekiant pakenkti vaiko sveikatai, o su nevykdymu bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. Auklėtoja J. N. pakankamai neįvertino, kad mergaitė galėjo būti traumuota ir jausti skausmą. Išdėstytų įrodymų visuma, faktinius duomenis įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtą atsakovo darbuotojos neveikimą bei priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir ieškovei K. K. padarytos žalos (CPK 177, 183, 185 straipsniai, 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3, 12 p.). Ją atsakovas privalo atlyginti kaip darbuotoją, dėl kurios kaltės padaryta žala, samdantis asmuo ( CK 6.264 straipsnio pirmoji dalis).
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes: nelaimingo atsitikimo Panevėžio lopšelyje-darželyje „Žibutė“ faktą, atsakingą už žalą asmenį, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp atsakingo asmens veikos ir pasekmių, o apeliantas jų esmę ginčija, tačiau turtinės žalos dydžio neginčija, nesutinka iš esmės tik su priteistos iš jo neturtinės žalos atlyginimu ir/ar jos dydžiu. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovai įrodė visus jiems padarytus turtinės žalos atsiradimo pagrindus (CPK 178 straipsnis). Turtinė žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, o apeliantas jos dydžio neginčijo, todėl dėl turtinės žalos priteisimo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne pats nukentėjusysis, o kitas asmuo, kuris su juo artimai susijęs, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi išimtiniais atvejais. Ta aplinkybė, kad mergaitei buvo sužalota ranka, ne visada reiškia, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgijo ir mergaitės artimieji. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais, tokią išvadą patvirtina 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7. Joje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys, ne tiesiogiai patyręs sveikatos sužalojimą, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu.
Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelių išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas). Šiuo atveju ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl mergaitės traumos tik įrodę, kad jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelių išgyvenimų. Ieškovė I. T. bei jos atstovas teigia, kad ieškovė išgyveno dvasinį stresą, kankino galvos skausmai. Tačiau byloje nėra įrodymų apie jai nustatyto galvos skausmo priežastinį ryšį su ieškinio pagrindu esančiu I. T. trauma. Kaip motina I. T. bei tėvas J. K. išgyveno dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu mergaitei buvo sužalota ranka, tačiau išgyvenimas dėl vaiko traumos negali būti vertinamas kaip išskirtinės sąlygos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų atvejis neatitinka aukščiau minėtų išimtinumo sąlygų, todėl jų neturtinė žala, patirta dėl dukros traumos, neatlygintina (CK 6.250 straipsnis). Ieškovai neprašė neturtinės žalos atlyginimo jų dukrai, kurios įstatyminiai atstovai yra, nenurodė dukros patirtų neturtinių praradimų. Šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5000 Lt neturtinės žalos ieškovams I. T. bei J. K., todėl ši Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalis naikintina.
Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies pagrįstą sprendimą, teismo sprendimas keičiamas, paliekant galioti sprendimo dalį dėl 1382,40 Lt skolos priteisimo.
Apeliantas prašo priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip matyti, teismas tik sumažino atlygintinos žalos dydį, todėl nėra pagrindo apeliantui atlyginti visų bylinėjimosi išlaidų. Prašytos ir priteistos neturtinės žalos dydis negali nulemti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcijų, nes neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo diskrecijoje. Įvertinant tai, apeliantui Panevėžio lopšeliui darželiui „Žibutė“ iš ieškovės I. T. priteistina 500 Lt atstovavimo išlaidų, nes sprendimas dėl turtinės žalos atlyginimo nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria iš Panevėžio lopšelio – darželio „Žibutė“ (į.k.190376163) priteista 5000 Lt neturtinės žalos, panaikinti ir I. T. ieškinį dėl neturtinės žalos jai atlyginimo atmesti.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio lopšeliui – darželiui „Žibutė“ (į.k.190376163) 500 Lt atstovavimo išlaidų.