- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- 1-193-416/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14896-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- E. E.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. E., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1969-12-14 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. E. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2017-03-28 apie 17.10 val. Puskelnių k., Marijampolės sav., vairavo automobilį Opel Vectra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio M. M. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. V., patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu Alcotest. 6810 Nr. ARFM 0374, nustatė 2,24 ‰ girtumą, o pagal specialisto išvadą Nr. T-A 3016/2017(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,39 ‰ etilo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Apklaustas teisme E. E. kaltu prisipažino visiškai ir pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017-03-28 apie pietus grįžo namo iš draugo, kur buvo gėręs alkoholinius gėrimus. Namuose dar gėrė alaus. Kuomet prisigėrė, sugalvojo pasivažinėti su L. K., su kuria kartu gyvena, automobiliu Opel Vectra. L. K. automobilis buvo kieme. Iš pradžių jis automobilyje dar ir gėrė. Sėdo už vairo neblaivus todėl, kad norėjo pažiūrėti, kodėl automobilis netraukia, nes kai paskutinį kartą juo ketvirtadienį važiavo, tai lyg nebuvo traukimo. Jis sėdo už automobilio vairo, nors ir buvo stipriai neblaivus ir žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam. negalėjo vairuoti dar ir todėl, kad neturi teisės vairuoti automobilį. Automobiliu jis važiavo pas posūnį M. K.. Nuvažiavęs pas posūnį, automobilį ten ir paliko stovėti. Jis pas posūnį nuvažiavo, nes norėjo, kad jis jį pavežtų, bet posūnis pavežti atsisakė, kodėl pasakyti negali, neatsimena. Kadangi jis jį vežti atsisakė, tai automobilį paliko pas jį ant kiemo, o pats nuėjo prie parduotuvės, esančios Puskelnių kaime. Jam bebūnant prie parduotuvės, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jo kažko paklausė, ko tiksliai neatsimena. Policijos pareigūnams pasakė, kad jis vairavo automobilį. Pareigūnai jam patikrino neblaivumą ir nustatė 2,24 promilių girtumą. Po to jį nuvežė į ligoninę priduoti kraujo, o vėliau pristatė į policijos komisariatą. Kad vairavo automobilį neblaivus, nuoširdžiai gailisi. Dėl visko kaltina alkoholį. Šiuo metu gydosi. Prašo skirti kuo griežtesnę bausmę, nes taip bus ne tik nubaustas, bet ir atgrasintas nuo alkoholio vartojimo. Baudos neturėtų iš ko sumokėti.
Vadovaujantis BPK 293 str. byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės be pačios kaltinamosios parodymų yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, o būtent:
2017-03-M. M. AVPK KPSKP 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. V. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, kuriame nurodyta, jog 2017-03-28 apie 17.10 val. gavo pranešimą iš Marijampolės AVPK budėtojo, Marijampolės, Puskelnių k., važinėja „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme. Jiems privažiavus, juos pasitiko M. K., kuris nurodė, kad automobilį vairavo E. E., kuris šiuo metu yra parduotuvėje. Jį pastebėjo sėdintį autobusų stotelėje. Pabendravus su E. E., jis pats nurodė, kad neseniai vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo buvusiai sugyventinei L. K.. Taip pat paminėjo, kad jis vairavo, tačiau jie jo pagauti nespėjo. Vėliau prie jų priėjo L. K., kuri nurodė, kad pati matė, kaip E. E. vairavo automobilį „Opel Vectra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad be jos žinios paėmė automobilį ir išdaužė automobilio priekinį stiklą. E. E. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0374 nustatytas vidutinis 2,24 prom. girtumo laipsnis, jis pristatytas M. M. ligoninės priėmimą. Taip pat buvo nustatyta, kad E. E. neturi teisės vairuoti automobilio. Jam buvo surašytas protokolas pagal LR ANK 424 str. 2 d. už Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą (Roik Nr.:17066606973) (b.l. 7).
Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0374 rodmenimis nustatyta, kad E. E. 2017-03-28 17.47 val. nustatytas 2,24 promilių girtumas(b.l. 9).
2017-03-29 specialisto išvada Nr. T-A 3016/2017(01), kurioje užfiksuota, kad E. E. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,39 promilės etilo alkoholio(b.l. 15).
2017-03-28 liudytojo apklausos protokolu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14875-17, iš kurio matyti, kad M. K. paaiškino, kad 2017-03-28 apie 17.15 val. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), motinai priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“ atvažiavo neblaivus motinos sugyventinis E. E.. Jis iš E. E. paėmė automobilio užvedimo raktelius ir telefonu pranešė apie tai mamai L. K.. L. K. pasakė, jog automobilis buvo pavogtas iš jos kiemo ir liepė laukti policijos pareigūnų. E. E. supykęs sudavė kumščiu į automobilio stiklą, o atvykus policijos pareigūnams buvo sulaikytas(b.l. 20-22).
2017-03-28 liudytojo apklausos protokolu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14875-17, iš kurio matyti, kad L. K. paaiškino, kad 2017-03-28 apie 16.30 val. grįžo po darbo į namus, esančius(duomenys neskelbtini). Automobilio neužrakino, užvedimo raktelius paliko daiktadėžėje. Netrukus į namus taksi automobiliu sugrįžo buvęs sugyventinis E. E. ir atskiroje patalpoje namo kieme vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17.07 val. pamatė, kaip E. E. bando išvažiuoti iš kiemo jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Išbėgo į kiemą ir bandė sutrukdyti E. E. išvažiuoti, tačiau jai nepavyko. Apie 17.17 val. paskambino sūnus M. K. ir pasakė, kad į jo namo kiemą jos automobiliu atvažiavo E. E.. Ji nuvyko pas sūnų ir pamatė, jog sugadintas automobilio stiklas. Automobilį ji pirko 2012 metais, tuo metu gyveno ir vedė bendrą ūkį su E. E., E. E. prisidėdavo prie automobilio išlaikymo, iš savo lėšų pirko padangas, akumuliatorių, atliko einamąjį remontą(b.l. 24-27).
2017-03-29 pažyma su informacija apie kelių transporto priemonės valdytoją – savininką, kurioje užfiksuota, kad automobilio Opel Vectra Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. K., gim. 1971 m. (b.l. 16).
2017-03-29 dienos pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje, kurioje užfiksuota, kad automobilio Opel Vectra Caravan vidutinė rinkos kaina su PVM yra 1340 eurų (b.l. 17).
Tokiu būdu, kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę pagal kaltinimą bei teismui ištyrus įrodymus, konstatuojama, jog kaltinamojo kaltė visiškai ir neginčytinai įrodyta. Todėl kaltinamojo veika pagal BK 281 str.7d. kvalifikuota tinkamai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 p., pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-4608, patvirtinančią 71,18 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. E. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. BPK 431 str. nustatyta, kad teismo posėdyje nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas privalo dalyvauti visais atvejais. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Be to, BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismas, atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, sprendžia, jog išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Parenkant bausmę, būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį. Kaltinamasis D. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo neblaivumas veikos padarymo metu yra veiką kvalifikuojantis požymis. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas tik patenkinamai, nedirbantis.
BK 281 str.7d. sankcija numato alternatyvias bausmes - baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Kadangi kaltinamasis nedirbantis, paskyrus baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, nes nebūtų galimybės šią bausmę įvykdyti. Arešto bausmės paskyrimas ir pirmą kartą teisiamo už nesunkų nusikaltimą izoliavimas nuo visuomenės, nors ir trumpam laikui, tačiau būtų aiškiai neadekvatus ir per griežtas. Todėl teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl jam skirtina sankcijos vidurkiui artima terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str. nuostatomis, atidėtinas. Teismas laikosi nuostatos, kad nors ir skiriama griežta bausmės rūšis, tačiau atidedant jos vykdymą, galima adekvačiai suderinti bausmės neišvengiamumą ir įgyvendinimą bei galimybę kaltinamojo neizoliuoti nuo visuomenės.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama pagreitinto proceso tvarka, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis BK 281 str. 7d. numatytą veiką padarė būdamas neblaivus ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu Opel Vectra Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu L. K.. Automobilis nusikalstamai veikai daryti buvo panaudotas be jos žinios ir prieš jos valią, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1340 eurų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6(šešiems)mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinus 1/3, paskirti laisvės atėmimą 4(keturiems)mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Išieškoti iš E. E. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1340(vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt)Eur(BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalys).
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeisti, pradėjus vykdyti nuosprendį- panaikinti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. E. nepriteisti.
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.