Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. R. , 2010 m. rugsėjo 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2010-08-10 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 4 d. 13.55 val. Šilutės mieste, Ramučių gatvėje, S. R. vairavo automobilį „VW Jetta“, valst. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 86, 78.11, 173, 174 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį.

2010 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu S. R. pagal ATPK 125 straipsnį paskirta 400 litų bauda ir 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Atsakomybė pagal ATPK 125 straipsnį iškyla už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą, inter alia už įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė), padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Liudytojas I. L. parodė, jog jis dirbo kartu su pareigūnu G. P. ir, stovėdami Šilutės mieste, Cintijoniškių gatvėje prie įvažiavimo į esančius garažus, išgirdo geležinkelių pervažos garsinį signalą. Maždaug po minutės pastebėjo, kaip kitoje pusėje prieš geležinkelio pervažą stovintis automobilis „VW Jetta“ pradėjo važiuoti per pervažą, nors šviesoforo signalas nebuvo sustojęs signalizuoti raudonos spalvos signalo su garsiniu signalu. Sustabdžius minėtą tranpsorto priemonę, jos vairuotojas pasakė, kad kitoje pusėje užgeso raudonas šviesoforo signalas ir įsijungė baltas. Liudytojas patvirtino, jog buvo nuėjęs į kitą geležinkelio pervažos pusę patikrinti šviesoforo signalų, matė, kad vienoje ir kitoje pusėje degė draudžiantis šviesoforo signalas ir visada veikė garsinis signalas. Pažymėjo, jog perėjus į kitą pervažos pusę, nuo Klaipėdos pusės pravažiavo krovininis traukinys. Liudytojas parodė, kad transporto priemonę stebėjo apie 90 metrų atstumu (b.l. 37), tai patvirtina ir KET pažeidimo planas (b.l. 14). Analogiškos pažeidimo padarymo aplinkybės nurodytos ir pareigūnų G. P. ir I. L. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 12-13). Iš liudytojo parodymų ir policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo per geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Pažymėtina, jog pervažiavimo per pervažą metu policijos pareigūnai buvo kitoje pervažos pusėje, todėl negalėjo matyti situacijos, buvusios toje pervažos pusėje, iš kurios važiavo S. R. automobilis, nes patikrinti pervažos šviesoforo signalų pareigūnas nuėjo vėliau, nei per pervažą važiavo S. R. automobilis. Prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtas planas įrodo, jog geležinkelio pervaža yra 17 metrų pločio.

Liudytoja apklausta R. B. (geležinkelio pervažos budėtoja, budėjusi pažeidimo nustatymo dieną) nei patvirtino, nei paneigė fakto, jog važiuojat per geležinkelio pervažą galėjo užsidegti raudonas šviesoforo signalas. Liudytoja parodė, kad pervaža reguliuojama šviesoforu. Raudonas šviesoforo signalas dega tol, kol pravažiuoja traukinys. Mašinų, esančių prie pervažos, budėtojas nemato, o signalus pervažoje reguliuoja budėtojas. Pas budėtoją yra pultas ir pervažų mygtukai. Kai traukinys įvažiuoja į stotį, budėtojas turi išeiti jį pasitikti, turi nuspausti pervažos mygtuką, kad mašinos prie pervažos sustotų ir budėtojas galėtų išleisti traukinį iš stoties. Jei bestovint lauke kažkas sutrukdo, budėtojas gali nespėti nuspausti pervažos mygtuko, tada garsinis signalas gali baigtis, pusę minutės gali degti raudonas šviesoforo signalas ir persimesti vėl į baltą signalą. Liudytoja parodė, kad pervažoje gali pasikeisti signalai, kai vienu metu į stotį įvažiuoja du traukiniai, pvz. manevrinis ir keleivinis. Stotyje yra šeši bėgiai. Pažeidimo padarymo dieną galėjo važiuoti darbinis traukinis. Paaiškino, jog tada, kai traukinys pervažiuoja pervažą ir telpa į stoties kelią, užsidega leidžiamas šviesoforo signalas. Tada pervaža yra laisva ir budėtojas nuspaudžia leidžiantį važiuoti pervažos mygtuką. Tačiau jei tuo pačiu metu atvažiuoja kitas traukinys, vėl užsidega raudonas šviesoforo signalas. Liudytoja paaiškino, jog tokios situacijos yra galimos, kai prasilenkia du traukiniai, tačiau pažymėtina, jog ji parodė, jog abiejose pervažos pusėse dega vienodas šviesoforo signalas. Liudytoja parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d. buvo jos darbo diena, tačiau konkrečios situacijos neprisiminė, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į ją kreipėsi tik prieš keletą savaičių. R. B. paaiškino, kad traukinių pravažiavimas yra fiksuojamas traukinių eismo žurnale. Liudytoja parodė, jog 2010 m. rugpjūčio 4 d. 13.53 val. atvažiavo traukinys iš Klaipėdos, 14.05 val. iš stoties buvo išleistas krovininis traukinys, 13.40 val. atvyko darbinis traukinys iš Pagėgių, kuris išvažiavo 14.34 val. (b.l. 48-49).

Pažymėtina, jog traukinių eismo žurnalo duomenys teismui nepateikti, todėl negalima nustatyti, ar pažeidimo padarymo metu, t.y. 2010 m. rugpjūčio 4 d. 13.55 val., Ramučių geležinkelio pervažoje vienu metu buvo keletas traukinių. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek teismas, siekdami įsitikinti geležinkelio pervažos signalų veikimo teisingumu, prašė pateikti informaciją apie Ramučių geležinkelio pervažos šviesoforų darbą. AB“Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ automatikos ir ryšių ūkio 2010 m. rugsėjo 2 d. raštu Institucijai nurodė, kad neturi techninių galimybių patikrinti, ar 13.55 val. Ramučių geležinkelio pervažoje 49 + 243 km buvo įjungti draudžiamieji geležinkelio pervažos šviesoforų signalai, o geležinkelio pervažos šviesoforo signalizacija dirbo be techninių gedimų (b.l. 23). Nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyrius 2010 m. rugsėjo 9 d. raštu S. R. nurodė, kad įvykio metu pervažoje gedimai neužfiksuoti, tačiau dėl galimų gedimų ir signalizacijos įrenginių veikimo bei gedimo ypatumų nurodė kreiptis į įrenginius prižiūrinčią ir remontuojančią AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros filialą (b.l. 26).

Akivaizdu, kad nepaneigta versija, jog pažeidimo padarymo metu Ramučių geležinkelio pervažoje galėjo būti šviesoforo signalizacijos techniniai gedimai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir tuo pačiu ji turi įtikinimai paneigti jo keliamas versijas (LVAT 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-990/2006; 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-655/2009).

Bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus, daro išvadą, jog surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti arba konstatuoti, kad šio administracinio teisės pažeidimo S. R. nepadarė, todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžinama institucijai naujam nagrinėjimui, papildomų bylos aplinkybių tyrimo atlikimui. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina patikrinti traukinių eismo žurnalo informaciją ir nustatyti, ar pažeidimo padarymo metu – 2010 m. rugpjūčio 4 d. 13.55 val. – Ramučių gatvės geležinkelio pervažoje galėjo prasilenkti du traukiniai, ko pasakoje (ar dėl kitos priežasties) galėjo sutrikti geležinkelio pervažos šviesoforo signalai, ar galėjo būti tokia situacija, jog abejose geležinkelio pervažos pusėse degė skirtingi šviesoforo signalai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n utaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą, kuriuo S. R. pagal ATPK 125 straipsnį paskirta 400 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo. Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.