Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. R., R. A., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

1. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. S. L. Tai patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašą liudijantis (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir A. S. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Tai patvirtina kartu su pareiškimu pateiktas sutuoktuvių liudijimas. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), yra našlė nuo (duomenys neskelbtini), turi dvi dukras – D. R. ir R. A. 2011 m. rugsėjo 5 d. pareiškėja ir A. S. L. sudarė notaro patvirtintą testamentą, kurio 2 punkte numatyta, kad A. S. L. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties momentu, palieka savo sutuoktinei M. L.. Nekilnojamojo turto registre užfiksuota, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise pareiškėjai. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad pareiškėja nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. atliko mokėjimus už komunalines, administracines paslaugas.

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. civiliniam kodeksui. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-551/2006; Nr. 3K-3-30/2011). Nagrinėjamu atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu (1992 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu), todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors yra įregistruotos tik pareiškėjos vardu.

3. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

4. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mirusiojo A. S. L. dukros R. A. ir D. R. yra laikomos primos eilės įpėdinėmis. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Taigi, mirus A. S. L., kuris buvo pareiškėjos vyras, pareiškėja ir jos vaikai buvo įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad į notarą nesikreipė. 2011 m. rugsėjo 5 d. pareiškėja ir A. S. L. sudarė notaro patvirtintą testamentą, kurio 2 punkte numatyta, kad A. S. L. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties momentu, palieka pareiškėjai. Pareiškėjos ir A. S. L. dukros savo atsiliepimuose į pareiškimą prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

6. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti – nekilnojamas turtas prižiūrimas, mokami mokesčiai. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio turinio matyti, jog pareiškėja nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. atliko mokėjimus už komunalines, administracines paslaugas. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais teiginiais, kadangi byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ji rūpinosi mokesčių sumokėjimu. Be to, iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

7. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėja M. L. po jos sutuoktinio A. S. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikėjo (sutuoktinio) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po A. S. L. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos M. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.