- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-647-919/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- J. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis J. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi J. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto, automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 840 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. R. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. birželio 22 d. apie 02.25 – 02.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo A. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė (ne)blaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir paskirti jam kitą bausmės rūšį – baudą, jos mokėjimą išdėstant 24-36 mėnesių laikotarpiui.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog neginčija jo atžvilgiu priimto nuosprendžio bei juo jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, kadangi savo kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų pripažįsta pilnai, tačiau mano, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį bei paskirdamas jam bausmę neatsižvelgė į svarbias aplinkybes ir paskyrė jam per griežtą bausmę (jos rūšį). Nuteistasis pažymi, jog jo gaunamos pajamos yra vienintelis ir pastovus jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Be to, akivaizdu, jog J. R. atliekant arešto bausmę būtų nutraukta darbo sutartis ir jo šeima netektų vienintelių pajamų. Taip pat nuteistasis pažymi, jog jis turi mažametį vaiką ir šiuo metu jo sutuoktinė laukiasi, todėl akivaizdu, kad gimus antram vaikui jo šeimos poreikiai padidės ir pajamų netekimas nuteistojo šeimai taptų itin nepakeliama našta.
2.2. Skunde pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl J. R. skirtinos bausmės rūšies nuosprendyje kaip vieną iš argumentų nurodė tai, jog paskutinės arešto bausmės atlikimas jo darbo santykių su dabartiniu darbdaviu nenutraukė. Tačiau šis faktas nesudaro prielaidos teigti, jog šiuo atveju darbo sutartis su nuteistuoju taip pat nebus nutraukta. Šiuo metu situacija yra visiškai kitokia nei 2018 metais, kai tam, kad galėtų atlikti arešto bausmę ir neprarastų darbo jis išėjo eilinių bei nemokamų atostogų ir jų metu atliko jam paskirtą arešto bausmę. Dabar eiti apmokamų ar neapmokamų atostogų tam, kad galėtų atlikti arešto bausmę jis negali, nes apmokamas atostogas jau yra išnaudojęs, o nemokamų atostogų imti negali dėl to, jog šeima neteks šiuo metu itin reikalingų pajamų. Todėl tikėtis, jog darbdavys nenutrauks su juo darbo sutarties jis neturi jokio realaus pagrindo.
Atsiliepimas
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė G. M. atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į J. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį bei sukeltas pasekmes. Teismas pagrįstai atsižvelgė, jog nuteistojo faktinis apsvaigimas nuo alkoholio siekė vidutinį ar sunkų girtumo laipsnį (J. R. atsisakė neblaivumo patikrinimo), nuteistojo veiksmais nebuvo padaryta jokia žala, vairavo tinkamai įregistruotą ir techniškai tvarkingą transporto priemonę. Šiame kontekste prokurorė pažymi, jog J. R. veikos pavojingumą didinanti aplinkybė yra ta, jog jis neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, be to, įvykio tyrimo pradžioje bandė išvengti atsakomybės. J. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi mažametį vaiką, sutuoktinė šiuo metu laukiasi antro vaiko, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.
3.2. Prokurorė pažymi, jog J. R. jau šeštą kartą yra teisiamas, šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Be to, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu J. R. buvo pripažintas kaltu už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kuomet vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Už ankstesnius nusikaltimus nuteistajam J. R. buvo skiriamos arešto ir terminio laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė ir praėjus kiek daugiau nei pusantrų metų vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą ir du administracinius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. R. skundas atmetamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo J. R. skundu neginčijama jo kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma paskirti švelnesnę bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
6. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam J. R. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
7. J. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad J. R. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. R. anksčiau teistas penkis kartus, paskutinį kartą už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį). Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam J. R. buvo skiriamos laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje yra informacija iš administracinių nusižengimų registro, iš kurio matyti, jog J. R. per paskutiniuosius 5 metus yra du kartus baustas už administracinius nusižengimus, apie vienos jam paskirtos baudos sumokėjimą duomenų nėra. Nors kita baudžiamosios bylos medžiaga nuteistąjį J. R. charakterizuoja teigiamai – yra vedęs, turi mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau anksteni įvykdyti nusikaltimai ir antrą kartą iš eilės įvykdyta iš esmės analogiška nusikalsama veika leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad J. R. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
8. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė arešto bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijos vidurkiui. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę J. R. pagrindo mažinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.