Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-12-23 · Civilinė byla Nr. e2-39536-868/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
e2-39536-868/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31986-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas
Č. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-39536-868/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31986-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5; 3.2.6.5.2; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka, atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantį per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui Č. I. dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 81,59 EUR draudimo išmoką, ir bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui 2015-11-03 procesiniai dokumentai: ieškinio ir jo priedų nuorašai bei CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 4899581, pagal kurią buvo apdrausta automobilio SKODA OCTA COMBI v/n CFZ558 valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2014-08-18 d. Vilniuje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis HONDA CIVIC (duomenys neskelbtini). Automobilio SKODA OCTAVIA COMBI v/n (duomenys neskelbtini)-kaltininkas pasišalino iš įvykį vietos. Kreditorius, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką 81,59 EUR, dėl HONDA CIVIC v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų.

Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4 punktas). Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Taisyklių 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad, jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, -jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.

Pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą transporto priemonės valdytojas - tai asmuo, nuosavybės patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemone. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punktas). Nagrinėjamu atveju, automobilio valdytoju yra atsakovas, kuriam nuosavybės teise priklauso automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis. Atsakovas taip pat yra ir draudėjas pagal atsakovo ir ieškovo sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, apdraudęs eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės valdytoju civilinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingu medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir 1.1.), o 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitu asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Veikla - didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio padarinys - trečiajam asmeniui padaryta žala. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras", R. D., bylos Nr. 3K-3-262/2007). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus. Iš atsakovo ieškovui priteistina 81,59 EUR draudimo išmokos.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 15 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, Viršuliškių skg. 34, Vilnius, iš atsakovo Č. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Gelvonų g. 8-35, Vilnius, 81,59 EUR skolos, 15 EUR žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska