- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- ATP-311-626/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinės atsakomybėn patraukto asmens S. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties, kuria paliktas galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2014 m. liepos 10 d. nutarimas nubausti S. G. pagal ATPK 76 straipsnio 10 dalį, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2014 m. liepos 10 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 76 straipsnio 10 dalį 1 250 Lt bauda už tai, kad jis 2014 m. birželio 16 d., (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini) ežero, apsauginėje zonoje ir juostoje neteisėtai pastatė vagonėlį (kemperį). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimus.
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi S. G. apeliacinį skundą atmetė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2014 m. liepos 10 d. nutarimą paliko nepakeistą.
S. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas teigdamas, jog transporto priemonė naudojama poilsiui tampa vagonėliu, nesivadovavo teisine sąmone, visapusiškumu, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, pažeidė ATPK 257 straipsnį, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad jo žemės sklype laikoma priekaba nors ir yra transporto priemonė, bet yra naudojama ne pagal jos tikslinę paskirtį, o kaip stacionarus poilsiui skirtas vagonėlis. Nurodo, kad ši priekaba pagal gamintojo paskirtį yra skirta būtent poilsiui, todėl ji naudojama kaip tik pagal jos tikslinę paskirtį. Priekaba stovi ant ratų, pastatyta ant šlaito, todėl dėl stabilumo yra paremta akmenimis be jokių betoninių luitų ir šalia yra įrengtas medinis pagrindas, ant kurio pastatyti du mediniai suolai ir medinis stalas, t. y. laikinos pagalbinės poilsio priemonės. Ši priekaba yra transporto priemonė ir skirta stacionariam poilsiui prie ežero. Pažymi, kad ši priekaba buvo laikinai naudojama poilsiui prie ežero, nes prie jos nebuvo prijungta nei elektra, nei vanduo, nors tokios galimybės yra. Mano, kad nėra pagrindo teigti jog poilsiui naudojama transporto priemonė gali pakeisti savo statusą ir tapti vagonėliu. Saugomų teritorijų įstatyme aiškiai atskiria sąvokas „vagonėlis“ ir „autotransporto priemonė“, o ATPK 55 straipsnis už neleistiną transporto priemonės pastatymą prie vandens telkinio numato daug švelnesnę nuobaudą. Apylinkės teismas šias sąvokas nepagrįstai sutapatino.
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo surašymo metu priekaba buvo registruota VĮ Regitra, jai buvo išduotas transporto priemonės liudijimas, valstybiniai numeriai, tai taip pat rodo, kad ji negali būti laikoma vagonėliu, tačiau apie tai teismas nieko nepasisakė.
Teigia, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimą negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (1-17)-D8-6970 „Dėl neteisėto vagonėlių statymo saugomose teritorijose“, nes tai nėra oficialus teisės aktas ir skirtas tik vidiniam naudojimui. Be to, aplinkos ministerijai nėra priskirta funkcija aiškinti įstatymus, juose pateiktas sąvokas, ar nustatyti kas yra teisės pažeidimas. Vadovaujasi 2008 m. spalio 17 d. Informaciniuose pranešimuose Nr. 79-0 publikuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija „Dėl neteisėtai laikomų vagonėlių saugomose teritorijose šalinimo ir nesudėtingų statinių statybos ypatumų“ bei šios ministerijos 2008 m. spalio 6 d. rašto Nr. (1-19)-D8-8640 apskričių viršininkų administracijoms, taip pat pavaldžioms institucijoms ir padaliniams 3, 3.1 punktais ir mano, kad pagal šiuose dokumentuose įtvirtintą procedūrą, administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo tik tada, jei prieš tai pareigūnai nustatę pažeidimą, pareikalavo iš pažeidėjo pašalinti pažeidimą. Šiuo atveju pareigūnas nesilaikė administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos.
Pažymi, jog Saugomų teritorijų įstatymas neapibrėžia ir neapriboja transporto priemonės laikymo vandens telkinio apsaugos zonoje termino.
Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepažymėjo, jog nė vienas aplinkos apsaugos agentūros procesinis dokumentas nebuvo jam įteiktas, dėl ko jis negalėjo tinkamai ginti savo teises.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundo netenkinti, nes jis nepagrįstas; Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad VRAAD Trakų rajono agentūra 2014-06-16 atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad S. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje zonoje ir juostoje neteisėtai pastatytas vagonėlis. Šiais S. G. veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punktas, kuriame yra įtvirtinta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose. Šios įstatyminės nuostatos pagrindu S. G. 2014 m. birželio 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-12.1-74. S. G. jam suteiktos teisės administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstyti paaiškinimą ir jį pasirašyti atsisakė, pasišalindamas iš VRAAD Trakų rajono agentūros patalpų. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. atsisakė geranoriškai bendradarbiauti su VRAAD Trakų rajono agentūros pareigūnais, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-12.1-74 ir 2014 m. birželio 16 d. administracinis nurodymas pastarajam buvo išsiųsti paštu, registruotu laišku. S. G. per teisės aktuose nustatytą laikotarpį buvo siūloma susimokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos už ATPK 76 straipsnio 10 dalyje nurodytą pažeidimą. Per nurodytą terminą S. G. nesumokėjus nurodyto dydžio baudos, administracinis nurodymas neteko galios, o administracinio teisės pažeidimo byla VRAAD Trakų rajono agentūroje pradėta nagrinėti ATPK nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo vieta ir laikas buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsižvelgiant į tai, S. G. nedalyvaujant, VRAAD Trakų rajono agentūra 2014 m. liepos 10 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-74, kuriuo S. G. skirta 1250 Lt administracinė bauda. Nutarimo nuorašas S. G. 2014 m. liepos 10 d. išsiųstas paštu, registruotu laišku. Atsiliepime taip pat paaiškinta, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-74 buvo priimtas 2014 m. liepos 10 d. Aplinkybė, kad 2014 m. liepos 10 d. priimtame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-74 yra nurodyta, jog „2014 m. liepos 16 d. patikrinus S. G. sklypą <...>“ yra rašymo apsirikimo klaida, kuri turėtų būti vertinama kaip lapsus linguae. Mano, kad minėtas rašymo apsirikimas nesudaro pagrindo panaikinti nutarimo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsiliepime taip pat nurodyta, jog S. G. skunde nurodo, kad „savo žemės sklype laikau transporto priemonę – priekabą“, o tai, esą nepažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, nuostatų. Atsiliepime paaiškinta, kad pastaraisiais metais ženkliai padaugėjo stacionariam poilsiui skirtų vagonėlių, konteinerių, laikinų statinių ar panašių objektų naudojimo saugomose ir rekreacinėse teritorijose atvejų, pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kilnojamieji objektai/įrenginiai, turintys reikalingus kelių transporto priemonėms būdingus mazgus ir sistemas (stabdžių sistemą, apšvietimo ir šviesos signalizacijos, sukabinimo įtaisus, pakabą) ir atitinkantys Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje pateiktą apibrėžimą, kad „priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis taip pat laikomos puspriekabės“, laikytini transporto priemonėmis (kemperiai, vagonėliai, priekabos ir pan.). Taigi administraciniu teisės pažeidimu laikoma transporto priemone laikytino objekto (vagonėlio, kemperio, priekabos ir kt.) pastatymas paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATKP 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 21-22, 43-44), administraciniu nurodymu (b. l. 23, 45), privalomuoju nurodymu (b. l. 26, 48), nuotraukomis (b. l. 40), nekilnojamojo turto registro duomenimis (b. l. 24, 47), transporto priemonės registracijos liudijimu (b. l. 11), nustatė, kad 2014 m. birželio 6 d., (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje zonoje ir pakrantės apsaugos juostoje pastatyta A. G. priklausanti transporto priemonė - priekaba (v. n. (duomenys neskelbtini)), protokole ir nutarime įvardinta vagonėliu (kemperiu), kuri yra įtvirtinta ant žemės paviršiaus – pastatyta ant akmenų ar betoninių luitų, o šalia jos įrengtas medinis pagrindas, ant kurio pastatyti du mediniai suolai ir medinis stalas, t. y. įrengta stacionari poilsiavietė. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, VRAAD Trakų agentūros atsiliepimo į skundą argumentus ir jos atstovų paaiškinimus teisme, konstatavo, jog S. G. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimus ir yra pagrįstai VRAAD Trakų rajono agentūros 2014 m. birželio 10 nutarimu nubaustas pagal ATPK 76 straipsnio 10 dalį.
ATPK 76 straipsnio 10 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. T. y. administracinė atsakomybė kyla, kai neteisėtai pastatytas, laikomas ar naudojamas apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams: 1) vagonėlis; 2) kitas nekilnojamasis objektas; 3) įrenginys.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose. Šio įstatymo 5 dalyje nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje apibrėžta transporto priemonės sąvoka, tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Priekabos sąvoka įtvirtinta 2 straipsnio 48 dalyje, ji apibūdinama kaip transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.
Apeliantas iš esmės nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad jo transporto priemonė, t. y. priekaba, kuri pagal gamintojo paskirtį yra skirta naudoti ir yra naudojama stacionariam poilsiui, - pripažinta vagonėliu. Pažymėtina, kad priekabos būna: atviros, su tentais, platformos, priekabos automobiliams, gyvuliams, šunims pervežti, priekabos-nameliai. Priekabos – nameliai, priešingai nei nurodo apeliantas, yra skirtos ne stacionariam, o mobiliam poilsiui, nes ji skirta ne gyventi joje vienoje vietoje ilgą laiką, o kaip nurodyta saugaus eismo automobilių keliais įstatyme - žmonėms vežti. Apeliacinis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nors S. G. priekaba ir yra transporto priemonė, tačiau teisės pažeidimo metu ji buvo naudojama kaip stacionariam poilsiui skirtas vagonėlis. Nustatant šią aplinkybę, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad priekaba yra įtvirtinta ant žemės paviršiaus – pastatyta ant akmenų, o šalia jos įrengtas medinis pagrindas, ant kurio pastatyti du mediniai suolai ir medinis stalas, t. y. įrengta stacionari poilsiavietė. Be to, šias teismo išvadas taip pat pagrindžia ir tai, jog priekaba kaip transporto priemonė nenaudojama jau ilgą laiką. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurioms nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra atlikta arba ji negalioja, ir kuri nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (13 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 1 dalis). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Kelių eismo taisyklių 15 ir 226 punktuose. Vien aplinkybės, kad pažeidimo užfiksavimo metu priekaba buvo teisės aktų nustatyta tvarka registruota VĮ Regitra, nepakanka išvadai, jog ji galėjo dalyvauti viešajame eisme. Asociacijos Transeksta duomenimis A. G. priekabai techninė apžiūra paskutinį kartą buvo atlikta 2007 m. gegužės 26 d. ir galiojo iki 2009 m. gegužės 26 d. Vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad priekaba nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki pažeidimo nustatymo dienos 2014 m. birželio 16 d. nedalyvavo viešajame eisme, nes jos eksploatavimas buvo negalimas, t. y. ji daugiau nei penkerius metus nebuvo naudojama ir ekploatuojama kaip transporto priemonė bei jos nebuvo galima tempti motorine transporto priemone, todėl ir ja naudotis pagal paskirtį – vežti žmones, nebuvo galima. Ja buvo galima naudotis tik kaip kilnojamu objektu, pritaikytu gyventi. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, jog jis priekabą naudojo pagal paskirtį, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas pažymėjo, kad priekabos laikiną naudojamą poilsiui prie ežero, liudija ir tai, kad prie jos nebuvo prijungta nei elektra, nei vanduo, nors tokios galimybės yra. Pažymėtina, kad esant prie priekabos prijungtai elektrai, vandens tinklams ir pan., ją būtų pagrindas vertinti jau kaip statinį, o ne kaip vagonėlį (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008 m. spalio 17 d. informacija „Dėl neteisėtai laikomų vagonėlių saugomose teritorijose šalinimo ir nesudėtingų statinių statybos ypatumų“ (Redakcija galiojanti nuo 2008 m. spalio 18 d.)).
Apeliacinis teismas sutinka su apelianto pastebėjimu, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimą negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (1-17)-D8-6970 „Dėl neteisėto vagonėlių statymo saugomose teritorijose“. Šio rašto nuostatos buvo pakeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008 m. spalio 17 d. informacija „Dėl neteisėtai laikomų vagonėlių saugomose teritorijose šalinimo ir nesudėtingų statinių statybos ypatumų“ (Redakcija galiojanti nuo 2008 m. spalio 18 d.). Tačiau ši aplinkybė nėra esminė ir nedaro nutarimo neteisėto, nes įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šioje byloje surinkti kiti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad S. G. pastatydamas ir laikydamas stacionariam poilsiui ežero pakrantėje priekabą-namelį, pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimus.
Apeliantas taip pat teigia, kad jis negalėjo tinkamai ginti savo teisių, nes nei vienas aplinkos apsaugos agentūros procesinis dokumentas nebuvo jam įteiktas. Bylos duomenimis, S. G. žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną, jam buvo tiek pažeidimo vietoje, tiek aplinkos apsaugos agentūroje išaiškinta pažeidimo esmė, tačiau jis pasišalino iš VRAAD Trakų rajono agentūros patalpų. Šie jo veiksmai pagrįstai pripažinti kaip atsisakymas administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstyti paaiškinimą ir jį pasirašyti (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis apie jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nieko nežinojo. Kadangi S. G. su VRAAD Trakų rajono agentūra nebendradarbiavo, nenurodė savo gyvenamosios vietos, jam dokumentai buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuri iki šios dienos nėra pakeista (b. l. 8-9, 27, 28-39, 51-61). Be to, apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi S. G. buvo atnaujintas terminas skundui paduoti (b. l. 14), o jo atžvilgiu VRAAD Trakų rajono agentūros 2014 m. liepos 10 d. priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ATPK 301 straipsnio nustatyta tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu S. G. dalyvavo, todėl turėjo galimybę duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir naudotis kitomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis. Teismo posėdyje taip pat apklausti ir VRAAD Trakų agentūros atstovė, inspektorius, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, įvertinti visi byloje surinkti įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas ėmėsi visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai, todėl darytina išvada, kad pažeidėjo teisė ginti savo interesus nebuvo pažeista.
S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad privalomuoju nurodymu buvo nustatytas terminas pažeidimams pašalinti, todėl šiam terminui nepasibaigus jam negalėjo būti paskirta nuobauda. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacijos „Dėl neteisėtai laikomų vagonėlių saugomose teritorijose šalinimo ir nesudėtingų statinių statybos ypatumų“ 3.1 punktu. Bylos duomenimis, pažeidimo nustatymo metu 2014 m. birželio 16 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. VR-12.2-15 (b. l. 26, 48), kuriuo S. G. buvo įpareigotas iki 2014 m. liepos 10 d., nukelti neteisėtai pastatytą vagonėlį. Taip pat buvo surašytas ir administracinis nurodymas, kuriame buvo siūloma per teisės aktuose nustatytą laikotarpį susimokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos už administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnio 10 dalyje nurodytą pažeidimą. Pažymėtina, kad administracinio nurodymo surašymas nėra siejamas su administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos baigimu ir tik asmens savanoriškas nurodymo įvykdymas reiškia, jog asmuo, kuriam surašomas administracinis nurodymas, pripažįsta padaręs administracini teisės pažeidimą, neginčija savo kaltės bei pažeidimo kvalifikacijos, todėl laikomas baustu nuo administraciniame nurodyme nurodytos sumos sumokėjimo. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, pažeidę Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Administracinė nuobauda, tai kartu yra ir prevencinė priemonė, kuria ne tik nubaudžiamas asmuo, bet ir siekiama šį asmenį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracinės nuobaudos terminai numatyti ATPK 35 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog esant trunkamajam pažeidimui administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo dienos. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad <...> jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis) <...>. Analogiška nuostata įtvirtinta ir apelianto minimame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacijos „Dėl neteisėtai laikomų vagonėlių saugomose teritorijose šalinimo ir nesudėtingų statinių statybos ypatumų“ 3.2 punkte. Nagrinėjamu atveju, nei administracinis nurodymas, nei privalomasis nurodymas nebuvo įvykdyti, todėl S. G. inkriminuotas administracinės teisės pažeidimas buvo išnagrinėtas ir jis nubaustas ATPK nustatyta tvarka. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apeliantas patvirtino, jog priekaba nuo pažeidimo užfiksavimo dienos iki bylos nagrinėjimo apylinkės teisme nebuvo patraukta, t. y. priešinga teisei veika nebuvo nutraukta ir yra tęsiama toliau. Esamas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog administracinė nuobauda už padarytą pažeidimą gali/turi būti skiriama nepriklausomai nuo to, ar yra suėjęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Esant trunkamajam pažeidimui ir nustačius, jog suėjus privalomojo nurodymo terminui jis nėra pašalintas, pareigūnas privalo ne už pirmą kartą nustatytą pažeidimą, o pakartotinai patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus. Be to, nutarimas dėl S. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo priimtas jau suėjus privalomojo nurodymo terminui. Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, darytina išvada, kad S. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 ir 3 dalimis, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja paskelbimo dieną.