- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- TS-182-576/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01585-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- E. P.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Juliaus Jasaičio skundą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-02-14 sprendimo Nr. 2S-934,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-02-14 sprendimu Nr. 2S-934 išnagrinėjus nuteistojo E. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimo nesvarstyti nuteistojo E. P. prašymo dėl lygtinio paleidimo, nuspręsta, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimą nesvarstyti nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo. Pagal LR BVK 3 str. nuostatas bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal šiuo metu galiojančias LR Bausmių vykdymo kodekso nuostatas. Bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas nustato ne Lietuvos Respublikos baudžiamasis, o bausmių vykdymo kodeksas ir kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai. LR baudžiamajame kodekse įtvirtinta teisinę padėtį švelninančio įstatymo galiojimo atgal taisyklė bausmių vykdymo teisėje netaikoma. Visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar jie švelnesni, ar griežtesni, nei galioję prieš juos. Nuteistojo lygtinis paleidimas nei švelnina paskirtą bausmę, nei panaikina veikos nusikalstamumą.
Šalies argumentai
Nuteistojo E. P. atstovas advokatas Julius Jasaitis pateikė skundą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-02-14 sprendimo Nr. 2S-934, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotoją A. L. teikti E. P. Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Nurodo, kad E. P. yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2009-10-25 nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 1 d., 259 str. 1 d., 12 metų laisvės atėmimo, bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės pradžia 2008-02-22. E. P. 2013-11-13 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių su prašymu pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų LR BVK 157 str. 3 d. 1 p. pagrindu (redakcija, galiojusi iki 2012-01-06). Vilniaus pataiso namų direktoriaus pavaduotojas A. L. 2013-12-09 sprendimu Nr. 42-629(1) atsisakė patenkinti tokį E. P. prašymą, nurodydamas, kad šiuo metu galiojanti BVK redakcija to nenumato. E. P. 2014-01-31 apskundė šį sprendimą Kalėjimų departamentui prie TM. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-02-14 sprendimu Nr. 2S-934 jo skundas netenkintas. E. P. 2014-02-22 yra atlikęs 1/2 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. E. P. bausmės atlikimo metu iki 2012-06-30 galiojo LR BVK 157 str. 3 d. 2 p. redakcija, nustatanti, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamame sprendime nurodyti motyvai dėl teisinę padėtį švelninančio įstatymo galiojimo atgal taisyklės bausmių vykdymo teisėje netaikymo prieštarauja BVK 3 str. 3 d. nuostatoms, kad „Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2001-12-20 nutarimo Nr. 38 12 p. nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymas, kuris numatė galimybę būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems, faktiškai atlikus jiems mažesnę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, palyginus su šiuo metu galiojančiu įstatymu, laikytinas švelnesniu.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė nuteistojo E. P. atstovo advokato Juliaus Jasaičio skundą atmesti, nes Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-02-14 sprendimas Nr. 2S-934 yra pagrįstas ir teisėtas. Bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, nepriklausomai ar jie švelnesni (griežtesni) nei prieš juos galioję teisės aktai. Šiuo atveju bausmių vykdymo įstatymuose jokios koalizijos nėra. Įstatymo leidėjas sugriežtino lygtinio paleidimo pagrindus ir sąlygas, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, taikomas šio klausimo nagrinėjimo metu galiojantis įstatymas. Pagal šiuo metu galiojančią LR BVK 157 str. ir 164 str. redakciją, nuteistojo E. P. prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos galės būti svarstomas likus ne daugiau kaip dešimt dienų iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, t.y, iki 2016-11-22.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
E. P. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2009-10-22 nuosprendžiu pagal 129 str. 1 d., 259 str. 1 d., 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia 2008-02-22, pabaiga 2020-02-22. Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliks 2016-02-22.
LR BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.
Pagal LR BK 157 str. 2 d. 3 p. gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, jeigu jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo.
LR BVK 157 str. 3 d. 2 p. ( redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) nustatė, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
E. P. nuteistas už tyčinius nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, nuosprendis priimtas iki įsigaliojant LR BVK 157 str. 2 d. 3 p. naujai įstatymo redakcijai. Pasikeitus įstatymui, nuostatos dėl lygtinio paleidimo galimybės, atlikus tik pusę laisvės atėmimo bausmės, kai bausmė atliekama lengvosios grupės sąlygomis, neliko.
LR Bausmių Vykdymo Kodekso 3 str. 1 d. nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl, remiantis šia nuostata, nuteistajam E. P. bausmės vykdymo metu taikytinas būtent vykdymo momentui galiojantis įstatymas, t.y. taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu. Negaliojantis įstatymas, nors ir švelnesnis, netaikomas, nes bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką nustato bausmių vykdymo kodeksas ir kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai, baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja lygtinio paleidimo sąlygų, jame taip pat nėra normos, nustatančios, kokiomis aplinkybėmis ar kokiems asmenims lygtinis paleidimas negali būti taikomas, taip pat nėra jokio kito galiojančio teisės akto, kuris nustatytų kitas lygtinio paleidimo sąlygas, išskyrus bausmių vykdymo kodeksą.
BVK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, o šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas ar taikytina galiojanti, ar negaliojanti įstatymo redakcija, todėl LR BVK 3 str. 3 d. nuostatomis nesivadovautina. (2014-03-04 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-261-92/2014). Todėl šiuo atveju nėra įstatymų kolizijos ir taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 str., 362 str., 364 str., teismas,
nutarė:
netenkinti nuteistojo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato Juliaus Jasaičio skundo.
Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.