Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. A. (J. A.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 5 kartus, paskutinius kartus teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir 178 straipsnio 1 dalį, už tai jam, vadovuajantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą bausmės laiką tęsti darbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pašalinti žalą (nuperkant dviratį ar atlyginant dviračio vertę pinigais); uždraudžiant J. A. visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas J. A. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. 8.11 val. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d. 16.27 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per 5 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 210,39 Eur; 2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir J. A. paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per 5 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 210,39 Eur; 2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2024 m. vasario 25 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), šalia esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, vagystės metu tyčia kaire ranka trenkė J. P. į dešinį petį, po to ši nukrito ant grindinio, taip padarydamas dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžį, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešiniame žande, odos nubrozdinimus veide, plaštakose, kairiame kelyje, t. y. sužalojimą, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

J. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmė jam aiški, su jam pareikštu įtarimu jis sutiko visiškai. Jis gyvena pažymoje nurodytu adresu, bet šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Galvos traumų jis neturėjo, psichiatrinėje nesigydė. 2024 m. vasario 25 d., apie 13 val., jis atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Jis į parduotuvę ėjo su tikslu pavogti kažkokias prekes (neatsimena kokias), siekdamas prekes parduoti ir įsigyti narkotinių medžiagų. Susikrovęs prekes (neprisimena kokias) ir bandydamas jas pavogti, jis ėjo link išėjimo. Prie parduotuvės durų jį sustabdė moteris, jo supratimu – apsaugos darbuotoja. Jis, bandydamas išsisukti, tą moterį pastūmė ir ji nukrito. Jis matė, kaip ji nukrito, bet jis nieko negalvodamas pabėgo, nes buvo abstinencijos būsenoje. Pavogtas prekes pardavė nepažįstamiems ir nusipirko narkotinių medžiagų. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi ir sutinka su visomis įtarime minimomis aplinkybėmis.

Iš 2024 m. kovo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 756/2024 (01) matyti, kad J. P. nustatytas dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis, poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešiniame žande, odos nubrozdinimai veide, plaštakose, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. vasario 25 d. Sužalojimai visumoje dėl dešinio žastikaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. J. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių epizodų metu. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksuota. J. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

Iš 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) J. M. tarnybinio pranešimo „dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“ matyti, kad atpažintas fizinį skausmą sukėlęs asmuo. Asmuo atpažintas iš anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų. Tyrimo metu nustatyta, kad J. P. fizinį skausmą sukėlė J. A.

Iš 2024 m. kovo 25 d. J. P. rašto „dėl civilinio ieškinio“ matyti, kad J. P. atsisako teikti civilinį ieškinį, nes jai nepadaryta nei turtinė, nei neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. A. 2024 m. vasario 25 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), šalia esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vagystės metu tyčia kaire ranka trenkė J. P. į dešinį petį, po to ši nukrito ant grindinio, taip padarydamas dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžį, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešiniame žande, odos nubrozdinimus veide, plaštakose, kairiame kelyje, t. y. sužalojimą, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo J. A. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. A. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl J. A. skirtinos bausmės

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. A. savo veiksmais nesunkiai sutrikdė J. P. sveikatą.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam J. A. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis J. A. iki BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs. Paminėtina ir tai, kad administracine tvarka J. A. taip pat daug kartų baustas, iš esmės už važinėjimąsi viešuoju transportu be bilieto, didžioji dalis baudų nesumokėtos. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir J. A. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – J. A. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokurorės pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu J. A. teistumas pagal ankstesnį teismo procesinį sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį – nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 8 dalis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), t. y. J. A. skiriama 60 parų arešto bausmė.

J. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

J. A. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vaizdo įrašai (saugomi IBPS) paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. A. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. A. sulaikymo pagal šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus vaizdo įrašus (saugomus IBPS) palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.