Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl atsakovo asociacijos Lietuvos antstolių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. atsakymo Nr. S-1291-1096.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumą dėl drausminės bylos antstolei Irenai Beliačic iškėlimo. 2023 m. gegužės 18 d. gautas atsakymas į prašymą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, įvertinęs prašyme nurodytą informaciją, pateiktus dokumentus, gautus antstolės paaiškinimus, nenustatė pagrindų drausminės atsakomybės iniciavimui ir taikymui. Pareiškėjas su tokiu Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo atsakymu nesutinka, mano, kad antstolė Irena Beliačic pažeidė LR antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016/679 (toliau - BDAR) normas, todėl jai turėjo būti keliama drausminė byla.

7. Nagrinėjant bylą vykusiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8. Byloje nustatyta, kad antstolės Irenos Beliačic kontoroje vykdomos vykdomosios bylas Nr. 0011/22/00523, 0011/22/00524, 0011/22/00573 skolininko - pareiškėjo vardu. 2022 m. rugsėjo 21 d. gautas A. D. bei R. M. atstovo advokato Kazimiero Karpickio prašymas išreikalauti skolininko banko išrašus už paskutinius tris metus (2020 m., 2021 m., 2022 m.), kadangi, išieškotojo duomenimis, pareiškėjas yra reikalavimo teisių į įvairius trečiuosius asmenis savininkas, kartu su prašymu pateikta ir trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 09/11/2020. Šiuo pagrindu antstolė paruošė patvarkymus pateikti skolininko išrašus AB „Swedbank“, Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialui, UAB „Revolut Payments“. 2022 m. rugsėjo 29 d. gautas elektroninis laiškas iš advokato Kazimiero Karpickio. Advokatui pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad antstolės kontoroje gauti kelių bankų sąskaitų išrašai, išrašuose informacijos apie mokėjimus pagal trišalę sutartį nustatyta nebuvo, todėl šie išrašai elektroniniu paštu išsiųsti nebuvo. 2022 m. lapkričio 4 d. gautas prašymas susipažinti su vykdomosiomis bylomis, advokatas, atvykęs lapkričio 22 d., kontoroje susipažino su bylos medžiaga, taip pat paprašė atsiųsti skolininko banko sąskaitų išrašus. 2022 m. lapkričio 24 d. advokatui Kazimierui Karpickiui išsiųstas elektroninis laiškas su prašymu pateikti siekiamos gauti informacijos naudojimo tikslą, priežastis, pagrįsti kodėl ši informacija reikalinga. 2022 m. lapkričio 29 d. atsakymu dėl informacijos naudojimo tikslų, advokatas nurodė, kad informacija, t. y. banko sąskaitų išrašai už paskutinius tris metus, reikalingi nustatyti skolininko turtą pas trečiuosius asmenis. Kreditorių atstovas pažymėjo, kad gauta informacija bus naudojama tik kreditorių ir kreditorių atstovo vykdomosios bylos tikslais ir nebus prieinama jokiems kitiems tretiesiems asmenims, bus tinkamai užtikrinamas gautos informacijos slaptumas bei tinkamas duomenų tvarkymas, todėl 2022 m. gruodžio 1 d. advokatui buvo persiųsti skolininko sąskaitų išrašai.

9. Pareiškėjas teigia, kad šio banko sąskaitų išrašuose yra ir itin privataus pobūdžio mokėjimai (pavyzdžiui, mokėjimai už vaikų būrelius, mokėjimai parduotuvėse už maistą ar paslaugas), kurie niekaip nėra susiję su vykdomąją byla, turto buvimu pas trečiuosius asmenis ir negalėjo būti atskleisti kreditorių atstovui jokiu pagrindu ir jokia forma, nepriklausomai nuo to, kad šie duomenys tapo vykdomosios medžiagos dalimi. Mano, kad antstolė turėjo užtikrinti, kad tokie privatūs duomenys nebūtų teikiami susipažinimui. Teigia, kad antstolė nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užtikrinta, jog kreditorių atstovas neperduos duomenų tretiesiems asmenims ir nėra duomenų apie konfidencialumo sutarties sudarymą ar taikytas kitas technines, teisines priemones duomenų konfidencialumui ir jų neperdavimui tretiesiems asmenims užtikrinti. Nurodo, kad šių duomenų atskleidimas pažeidė BDAR 5 straipsnį bei Antstolių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį.

10. BDAR 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu (BDAR 1 straipsnio 1 dalis). Asmens duomenimis pripažįstama bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma, pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (BDAR 4 straipsnio 1 punktas). Duomenų tvarkymu laikoma bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 straipsnio 2 punktas). BDAR 5 straipsnyje nurodoma, kad asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); d) tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves (saugojimo trukmės apribojimo principas); f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas) (BDAR 5 straipsnis).

11. Taigi iš aptarto aišku, jog bet kuris asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas. Taikant skaidrumo principą, fiziniams asmenims turėtų būti aišku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi. Pagal skaidrumo principą informacija ir pranešimai, susiję su tų asmens duomenų tvarkymu, turi būti lengvai prieinami ir suprantami, pateikiami aiškia ir paprasta kalba. Tas principas visų pirma susijęs su duomenų subjektų informavimu apie duomenų valdytojo tapatybę ir duomenų tvarkymo tikslus, taip pat su tolesniu informavimu, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus duomenų tvarkymas atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, jų teise gauti patvirtinimą dėl su jais susijusių asmens duomenų tvarkymo ir teise tuos duomenis gauti. Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Taip pat asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas ir konfidencialumas, be kita ko, užkertant kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų ir jų tvarkymui skirtos įrangos ar neteisėtam jų naudojimui (BDAR Konstatuojamoji dalis Nr. 39). Reglamentu taip pat įtvirtinta, jog duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Šios pastraipos f punktas netaikomas duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis (BDAR 6 straipsnis).

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 1 dalimi, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, antstolis turi teise neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veikla bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Taip pat svarbu ir tai, jog antstolis, vadovaudamasis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, vykdydamas pateiktą vykdomąjį dokumentą, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Siekiant nustatyti ar skolininkas turi turto esančio pas trečiuosius asmenis, antstolis įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į finansines įstaigas su prašymu neatlygintinai pateikti reikiamą informaciją, kuri reikalinga vykdomojoje byloje ir kuri bus naudojama tik vykdomosios bylos ribose. CPK 639 straipsnyje, reglamentuojančiame išieškotojo teises, įtvirtinta išieškotojo teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Nors asmens teisė gauti informaciją ir ypač ja naudotis nėra absoliuti, tačiau pažymėtina, kad taip pat negali būti nepagrįstai ribojama asmens teisė gauti jam reikalingą informaciją, jeigu toks asmuo nurodo siekiamos gauti informacijos naudojimo tikslą, priežastis, kodėl jam tokios informacijos reikia, bei būdus, kaip ir kokiu būdu asmuo gautą informaciją tvarkys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022).

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 44 straipsnio 1 punktu, advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Taip pat, savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktas).

14. Iš bylos duomenų matyti, jog antstolės Irenos Beliačic kontoroje 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas A. D. bei R. M. atstovo advokato Kazimiero Karpickio prašymas išreikalauti skolininko banko išrašus už paskutinius tris metus (2020 m., 2021 m., 2022 m.), kadangi, išieškotojo duomenimis, pareiškėjas yra reikalavimo teisių į įvairius trečiuosius asmenis savininkas, kartu su prašymu pateikta ir trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 09/11/2020. Šiuo pagrindu antstolė paruošė patvarkymus pateikti skolininko išrašus AB „Swedbank“, Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialui, UAB „Revolut Payments“. Advokatui pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad antstolės kontoroje gauti kelių bankų išrašai, išrašuose informacijos apie mokėjimus pagal trišalę sutartį nustatyta nebuvo, todėl šie išrašai elektroniniu paštu išsiųsti nebuvo. 2022 m. lapkričio 4 d. gautas prašymas susipažinti su vykdomosiomis bylomis, advokatas atvykęs lapkričio 22 d., kontoroje susipažino su bylos medžiaga, taip pat paprašė atsiųsti skolininko banko išrašus. 2022 m. lapkričio 24 d. advokatui Kazimierui Karpickiui išsiųstas elektroninis laiškas su prašymu pateikti siekiamos gauti informacijos naudojimo tikslą, priežastis, pagrįsti, kodėl ši informacija reikalinga. 2022 m. lapkričio 29 d. atsakymu dėl informacijos naudojimo tikslų, advokatas nurodė, kad informacija, t. y. banko išrašai už paskutinius tris metus, reikalingi nustatyti skolininko turtą pas trečiuosius asmenis. Kreditorių atstovas pažymėjo, kad gauta informacija bus naudojama tik kreditorių ir kreditorių atstovo vykdomosios bylos tikslais ir nebus prieinama jokiems kitiems tretiesiems asmenims, bus tinkamai užtikrinamas gautos informacijos slaptumas bei tinkamas duomenų tvarkymas, todėl 2022 m. gruodžio 1 d. advokatui buvo persiųsti skolininko sąskaitų išrašai. Kaip ir minėta, advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu (CPK 44 straipsnio 1 punktu). CPK 639 straipsniu įtvirtinta išieškotojo teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Nors asmens teisė gauti informaciją ir ypač ja naudotis nėra absoliuti, tačiau pažymėtina, kad taip pat negali būti nepagrįstai ribojama asmens teisė gauti jam reikalingą informaciją, jeigu toks asmuo nurodo siekiamos gauti informacijos naudojimo tikslą, priežastis, kodėl jam tokios informacijos reikia, bei būdus, kaip ir kokiu būdu asmuo gautą informaciją tvarkys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022). Nagrinėtinu atveju, matyti, kad antstolė banko sąskaitos išrašus pateikė būtent kreditorių atstovui advokatui Kazimierui Karpickiui, kuris, būdamas atstovu, turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, vadovaujantis CPK 44 straipsnio 1 punktu. Taip pat pažymėtina, jog antstoliai savo veikloje skiria didelį dėmesį asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymuisi ir sprendimą dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga bei prašomos informacijos pateikimu priima, atsižvelgdamas į asmens duomenų apsaugos reikalavimus bei įvertinęs, ar besikreipiantis asmuo turi teisinį pagrindą su atitinkama informacija susipažinti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog advokatas prašydamas susipažinti su vykdomąja byla ir gauti reikiamus banko išrašus, nebuvo nurodęs tokį prašymą pagrindžiančių priežasčių, todėl antstolė 2022 m. lapkričio 24 d. advokatui Kazimierui Karpickiui išsiuntė elektroninį laišką su prašymu pateikti siekiamos gauti informacijos naudojimo tikslą, priežastis, pagrįsti kodėl ši informacija reikalinga. Atsakymu paaiškinta, jog informacija bus naudojama tik kreditorių ir kreditorių atstovo vykdomosios bylos tikslais ir nebus prieinama jokiems kitiems tretiesiems asmenims, bus tinkamai užtikrinamas gautos informacijos slaptumas bei tinkamas duomenų tvarkymas. Iš to seka, jog antstolė pagrįstai nusprendė suteikti informaciją advokatui Kazimierui Karpickiui, t. y. antstolė teikė informaciją apie asmenį pagrįstai bei teisėtai tokia apimtimi kuria buvo prašoma, t. y. susipažinti su visa vykdomąja byla buvo būtina siekiant nustatyti ar skolininkas (pareiškėjas) turi turto pas trečiuosius asmenis, gavusi šalių advokato paaiškinimą kam ir kokiu tikslu siekiama gauti reikiamą informaciją, buvo patikinta, jog advokato gauta informacija bus naudojama tik kreditorių ir kreditorių atstovo vykdomosios bylos tikslais ir nebus prieinama jokiems kitiems tretiesiems asmenims, bus tinkamai užtikrinamas gautos informacijos slaptumas bei tinkamas duomenų tvarkymas, todėl savo pareigybės apimtyje visus veiksmus atliko laikydamasi įstatymų, todėl pagrindo panaikinti Lietuvos antstolių rūmų 2023 m. gegužės 18 d. atsakymą ir įpareigoti Lietuvos antstolių rūmus iš naujo įvertinti antstolės Irenos Beliačic veiksmus nėra.

15. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau dėl jų nepasisako (CPK 265 straipsnis).

16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negauta, todėl klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.