Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

1.2. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį; BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Kauno m. apylinkės teismo 2002 m. kovo 22 d. nuosprendžiu – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

1.3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu 5 metams. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams;

1.4. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 19 metų laisvės atėmimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu pakeistas 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendis pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirta bausmė – 17 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šią bausmę subendrinus su 2008 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, paskirta – 18 metų laisvė atėmimo bausmė;

1.5. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 3 punktais, 9 dalimi, subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos (įsiteisėjo 2016 m. balandžio 25 d.). Bausmės pradžia – 2000 m. gruodžio 18 d.

2. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis A. S. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2017 m. rugsėjo 27 d. iš (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus-kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, nepažeidė nustatytos tvarkos.

2.2. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su įstaigos administracija išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių. Tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka nuteistojo amžių, įgytą išsilavinimą, esamas aplinkybes, vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis. Pataisos įstaigoje nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Asmuo sutinka su priežiūra, stengiasi laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų. Bausmės atlikimo metu 37 kartus pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus iš jų 18 kartų baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą baustas 2019 m. liepos 17 d. 29 kartus skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, stropų darbą. 2020 m. rugsėjo 2 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Bausmės atlikimo metu A. S. įsitraukė į (duomenys neskelbtini) menininkų asociacijos siūlomus renginius, t. y. dalyvavo „Pozityvaus bendravimo ir meninės saviraiškos projekte“. (duomenys neskelbtini) kurso mokymus bei dalyvavo diskusijose. Nuteistasis ne kartą dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ projekte. VšĮ (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre lankė neformalaus ugdymo „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus ir atliko paskirtas užduotis. Dalyvauja (duomenys neskelbtini) organizuojamuose renginiuose. Itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, įsitraukia į atvykstančių savanoriškų organizacijų veiklas, yra ne kartą skatintas už dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Realizuoja save kūrybinėje bei nuoseklioje darbinėje veikloje, studijuoja (duomenys neskelbtini) ištęstinių studijų turizmo paslaugų vadybos studijų programos II kurse, sistemingai dalyvauja psichologų konsultacijose, resocializacijos skyriaus specialistų yra charakterizuojamas teigiamai. Teisminio nagrinėjimo metu prisipažino tik dėl kai kurių nusikalstamų veikų. Vertinimo metu nuteistasis dėl vagysčių ir plėšimų prisipažino visiškai, tačiau neprisiima atsakomybės dėl nužudymų.

2.3. Nuteistasis iki įkalinimo buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą. Mokyklą metė sulaukęs 16 metų. Nurodo, kad ieškojo savo tapatybės, todėl pradėjo užsiimti darbine veikla. Profesijos iki įkalinimo neįgijo. Teigia, kad dirbo mezgimo įmonėje apie dvejus metus, po to apie dvejus metus dirbo nekilnojamo turto agentūroje. Pasakojo, kad nuomodavo patalpas. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje-kalėjime (duomenys neskelbtini) mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą. Už gerus mokymosi ir aukštus mokyklinių bei valstybinių brandos egzaminų rezultatus įteiktas padėkos raštas. 2021 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigė (duomenys neskelbtini). 2021 m. (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. 2022 m. pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) studijų programoje. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) nedirbo, užsiiminėjo individualia kūrybine veikla – (duomenys neskelbtini). 2003 metais yra baustas drausmine tvarka už tai, kad atsisakė administracijos siūlomo darbo. Nurodo, kad tuo metu turėjo problemų su sveikata. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) 2017 metais nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą. 2018 m. nuteistajam suteiktas leidimas užsiimti kūrybine individualia veikla – (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 12 d. įsidarbino į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose, (pagal produkcijos poreikį). Už nuoširdų ir stropų darbą užimamose pareigose nuteistajam įteiktos padėkos (2021 m. ir 2022 m.). Už stropų darbą ne kartą buvo skatintas. Darbine veikla užsiima iki šiol. Taip pat įstaigos direktoriui leidus nuteistasis oficialiai užsiima individualia kūrybine veikla. Buvo pateikęs dokumentus, kad bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekreacinių objektų kontrolės specialisto padėjėju. Apibendrinant galima teigti, kad būdamas laisvėje nuteistasis išsilavinimo nelaikė prioritetu. Vidurinį išsilavinimą bei specialybes įgijo įkalinimo įstaigoje. „Sodros“ duomenimis neturi oficialios darbinė patirties, iki įkalinimo jo darbinė motyvacija buvo ambivalentiška. Teigiamai vertinama tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę siekė įgyti geresnį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, nevengė realizuoti savęs darbinėje veikloje ir pasižymėjo teigiamu požiūriu į darbą.

2.4. Nuteistasis dažniausiai buvo dirbantis ir minimaliems pragyvenimo poreikiams pajamų pilnai pakakdavo. Nurodo, kad pajamų šaltinis buvo tvirtas ir nuolatinis, tačiau norėjo labiau pagerinti savo finansinę padėtį. Pripažįsta, kad šiam tikslui pasiekti paskatintas tėvo autoriteto pasirinko nusikalstamas veikas. Nuteistajam buvo priteisti solidariai civiliniai ieškiniai, kuriuos šiuo metu yra padengęs. Duomenų apie finansinius sunkumus susijusius su specifiniais veiksniais (lošimais, duoklėmis ir k.t.) negauta. Praeityje A. S. negebėjo tinkamai skirstyti lėšų ir patenkinti visų savo poreikių teisės normų nepažeidžiančiais būdais, vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas siekdamas lengvai ir greitai įgyti daugiau pajamų. Šiuo metu nuteistasis yra dirbantis ir gauna pastovias pajamas, esant reikalui finansiškai padeda artimieji. Galima teigti, kad pajamų sritis buvo betarpiškai susijusi su A. S. nusikalstamu elgesiu. Vertinant dabartinę nuteistojo finansinę padėtį, išskirtiniai sunkumai nėra nustatyti. Nuteistasis yra dirbantis, gauna nuolatines darbines pajamas, sugeba gyventi pagal gaunamas pajamas, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi.

2.5. 2016 m. lapkričio 14 d. nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuris 2023 m. gegužės 8 d. buvo koreguotas, numatytos priemonės, kurias nuteistasis vykdo. 2021 m. sausio 26 d. atlikus vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

3. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atstovė teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti, akcentavo mažėjančią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teigiamą nuteistojo charakteristiką, darbinę veiklą, kvalifikacijos kėlimą, mokymąsi, studijavimą, pažangą daromą nuo 2016 metų, mąstymo ir elgesio pokyčius, prokurorė prašė teikimą atmesti, nes išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nustatyti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, o nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, nuteistasis kaltės už itin sunkius nusikaltimus neprisiima.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas netenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

5. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gruodžio 18 d. Vis dėlto vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Ž. T. Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, ir nagrinėjamu atveju atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad A. S. padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam A. S. 2016 m. lapkričio 14 d. buvo sudarytas individualus Socialinės reabilitacijos planas, kuris 2023 m. gegužės 8 d. koreguotas (duomenys neskelbtini) kalėjime. Plane nustatytas priemones A. S. vykdo, t. y. užsiima darbine veikla, buvo skatintas už stropų darbą; itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; konsultavosi su psichologu, tai patvirtina gauta 2023 m. balandžio 20 d. pažyma, 2023 m. rugsėjo 26 d. psichologės įrašo duomenys. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad A. S. bausmės atlikimo metu deda pastangas gauti išsilavinimą, mokėsi, įgijo profesiją, studijuoja, tai yra: (duomenys neskelbtini) mokymo centre baigė 12 klasių ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Už gerus mokymosi rezultatus ir aukštus mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų išlaikymą įteiktas padėkos raštas. 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigė (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programos (duomenys neskelbtini). 2021 metais (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. 2022 metais pradėjo studijuoti ir tęsia (duomenys neskelbtini) ištęstines studijas (duomenys neskelbtini) studijų programoje. Atvykus į (duomenys neskelbtini) 2017 metais nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą. 2018 m. suteiktas nuteistajam leidimas užsiimti kūrybine individualia veikla – (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. kovo 12 d. nuteistasis įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose (pagal produkcijos poreikį), už nuoširdų ir stropų darbą nuteistajam įteiktos padėkos 2021 metais ir 2022 metais. Užsiima individualia kūrybine veikla. Laisvės atėmimo vietų įstaigai buvo pateikęs oficialius dokumentus, kad bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) specialisto padėjėju. Laisvėje nuteistasis oficialiai nedirbo, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje siekė įgyti išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, nevengia realizuoti savęs darbinėje veikloje. Duomenų apie finansinius sunkumus nėra, civilinis ieškinys padengtas. Bausmės atlikimo metu 29 kartus skatintas už gerą elgesį. Teismo posėdyje pateikti papildomi dokumentai taip pat teigiamai charakterizuoja A. S. Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacijos 2023 m. spalio 26 d. charakteristika patvirtina, kad nuteistasis lankosi jų organizuojamuose susitikimuose, (duomenys neskelbtini) studijose. Nurodoma, kad pastebimi nuteistojo gyvenime akivaizdūs pasikeitimai, ypač siekiant dvasinių tiesų pažinimo, yra draugiškas, rimtas, daug skaito, nekelia grėsmės. Taip pat A. S. sutuoktinės pateiktas pareiškimas patvirtina, kad ji sutinka, jog sutuoktinis grįžtų į jiems nuosavybės teise priklausantį butą.

8. Teisėjų kolegija palankiai vertina išdėstytus duomenis, sprendžia, kad nuteistasis siekia pozityvaus užimtumo, neturi galiojančių nuobaudų. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą.

9. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, t. y. jis padarė vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, sukėlusius negrįžtamas pasekmes, t. y. nužudymus. Anksčiau, iki šių nusikaltimų padarymo A. S. buvo nuteistas ne tik už vagystes ir plėšimus, bet ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Visi nusikaltimai padaryti veikiant su kitais asmenimis, organizuotojo grupėje ar bendrininkų grupėje. Stebimas nusikalstamų veikų motyvas – siekimas finansinės naudos neteisėtais būdais, panaudojant fizinę jėgą, gali būti vertinama, kaip nusikalstamo elgesio modelio dalis. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą A. S. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Svarbu įvertinti ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino tik dėl įvykdytų vagysčių ir plėšimų, tačiau dėl nužudymų kaltės nepripažino. 2023 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. S. atsakomybės dėl nužudymų neprisiima ir nėra linkęs analizuoti šių nusikalstamų veikų. Pažymima, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu.

10. Nors 9 punkte aptartos aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo A. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų) yra išskirta, kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis A. S. 37 kartus pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, iš jų 18 kartų baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą baustas 2019 m. liepos 17 d. Analizuojant nuteistojo pažeidimus stebimas sistemingas nustatytos tvarkos ignoravimas, nepasitenkinimas bausmių vykdymo sistema, pareigūnų darbu. Aplinkybė, jog asmuo praėjus beveik 19 metų nuo bausmės pradžios, net ir struktūrizuotoje aplinkoje vis dar nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog net ir ilgas atliktos bausmės laikas iš esmės nepakeitė nuteistojo mąstymo ir elgesio, jis nesugebėjo elgtis nepriekaištingai. Vertinant, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. beveik 23 metus, nuteistojo išimtinai teigiamas elgesys stebimas tik nuo 2019 metų pabaigos / 2020 metų, spręsti, kad jis pasikeitė ir būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nenusikals, jog yra jau nepavojingas visuomenei, dar per anksti.

11. Teisėjų kolegija šią išvadą daro, įvertinusi ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sutiktina su nuteistojo gynėjo argumentais, kad ši rizika išlieka vidutinė, tačiau kito teigiama linkme. Tačiau nuteistojo daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ją vertinant nuo 2016 metų, nėra pakankama ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistasis kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti. Socialinio tyrimo išvadoje vis dar nustatomi ne tik statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas), tai yra nekintantys kriminogeniniai veiksniai, tačiau ir dinaminiai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis turi galimybę bent iš dalies eliminuoti. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui sprendžiant klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų riziką nusikalsti didinančių kriminogeninių veiksnių skaičių, jų pobūdį ir A. S. elgesį bausmės atlikimo metu, asmens bylos medžiagoje esančius duomenis, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu nėra pagrindo.

12. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad A. S. nustatyti apsauginiai nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – ryšiai (pozityvūs ir tvirti santykiai su šeimos nariais skatina nuteistojo vidinę motyvaciją rinktis socialiai priimtiną gyvenimo būdą) ir išsilavinimas (aukštasis išsilavinimas perspektyvioje srityje gali padėti įsitvirtinti darbo rinkoje ir užsitikrinti nuolatines pajamas teisės normų nepažeidžiančiais būdais). Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo A. S. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ar didelė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė šiurkščius vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai A. S. paskutiniu metu apibūdinančių aplinkybių, šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Juo labiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad ir pats nuteistasis pokalbio metu konkrečių ilgalaikių tikslų neišsako.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.