- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-843-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9777-130/09 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nepilnametėms dukroms, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. B. prašė pakeisti dukterų A. B. ir S. B. išlaikymo dydį ir nustatyti išlaikymą kiekvienai dukrai po 300 Lt per mėnesį. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. sausio 6 d. sprendimu iš ieškovo dukroms A. ir S. priteistas išlaikymas po 450 Lt per mėnesį, tačiau šiuo metu mokėti tokio dydžio išlaikymą tapo pernelyg sunku, nes atlyginimas pastaraisiais metais tesiekia 400 Lt per mėnesį, surasti geriau apmokamą darbą dėl ekonominės krizės tapo neįmanoma, turi sveikatos problemų, dėl kurių turi nuolat gydytis gydymo įstaigose. Be to, kas mėnesį turi mokėti dar po 225,00 Lt kitų dviejų dukterų U., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J., gimusios (duomenys neskelbtini) B. išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovė R. B. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovas R. B. ilgą laiką blogino savo turtinę padėtį, siekdamas nedirbti ir slėpti savo turtą, pasirinko gyvenimo būdą, neduodantį pajamų, dirbo ne visą darbo dieną, jo gaunamos pajamos neatspindi jo realių pajamų, atsakovei teko kreiptis į antstolio kontorą dėl priverstinio išieškojimo. Mergaitės turi aiškiai išreikštų meninių gabumų, jų poreikiai išaugę, jos turi sveikatos problemų, joms diagnozuota skoliozė ir kifozė, paskirtas reabilitacinis gydymas. Atsakovė, viena augindama vaikus, susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis, buvo lūžęs stuburo slankstelis. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu stengėsi bloginti savo turtinę padėtį, t.y. perleido savo motinai 11 nekilnojamojo turto objektų, nedirbo, tačiau tai nesutrukdė įsigyti 3 žemės sklypų ir gyvenamojo namo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2009-09-28 išvadoje nurodė, kad ieškinys neatitinka vaikų teisėtų interesų turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nedidelis darbo užmokestis nėra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie tai, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, dėl kurio negali rasti geriau apmokamą darbą, nepateikė. Ieškovas turi teisinį išsilavinimą, todėl neišnaudoja potencialiai esamų galimybių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo R. B. ieškinio netenkino. Sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ne visuomet geranoriškai mokėjo išlaikymą, atsakovei dėl priverstinio 2005-01-06 teismo sprendimo yra tekę kreiptis į antstolių kontorą, nepilnametės dukros mokosi vidurinės mokyklos 10 klasėje, yra įstoję į sustiprintą dailės klasę, ruošiasi mokslus tęsti aukštojoje mokykloje, turi sveikatos problemų, mergaičių motina, su kuriomis gyvena nepilnametės, taip pat turėjo rimtų sveikatos problemų, t.y. jai buvo lūžęs stuburo slankstelis, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pablogino savo turtinę padėtį sudarydamas 11 pirkimo - pardavimo sandorių, kuriais pardavė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą savo motinai J. B. Teismas atkreipė dėmesį, kad 10 iš 11 perleistų nekilnojamojo turto objektų buvo įsigyti 2006 m., 2008 m., 2009 m., t.y. tuo metu, kai antstolis vykdė priverstinius išieškojimus vaikų išlaikymui pagal teismo sprendimą. Nedarbas ir oficialių pajamų nebuvimas ieškovui nesudarė problemų įsigyti nekilnojamąjį turtą ir jį perleisti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovas kitoje santuokoje turi dar 2 dukteris, kurioms teikia išlaikymą. Skundžiamas sprendimas įteisino vaikų nelygybę. Taip pat teismas nepasisakė dėl atsakovės turtinės padėties, todėl neaišku, ar išlaikymas priteistas proporcingai turtinei padėčiai. Nurodęs, kad ieškovas pablogino savo turtinę padėtį, teismas nesiaiškino, kad sprendime minimas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už ieškovo motinos lėšas, todėl jai ir buvo perleistas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepageidavo pakeisti išlaikymo formos. Taigi teismas turėjo vertinti tik gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamų rūšis, jei tokių būtų. Apeliantas nesutiko su trečiojo asmens pateikta teismui išvada, nurodęs, kad ji neobjektyvi, parengta neįvertinus kitų ieškovo šeimos narių gyvenimo sąlygų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. B. prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovė nepageidavo pakeisti išlaikymo formos, yra melagingas, nes ji apie ieškovo įgytą, o po to perleistą nekilnojamąjį turtą sužinojo tik pradėjus bylinėjimąsi. Tai pripažino ir pats ieškovas 2009 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu. Apeliantas turi tokias pačias potencialias galimybes teikti dukroms išlaikymą kaip ir atsakovė. Jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo pastangas pagerinti padėtį. Priešingai, byloje esantys įrodymai įrodo, kad jis savo padėtį blogino. Darbo ir pajamų požiūriu jo padėtis yra iš esmės tokia pati, kaip ir teismui priimant sprendimą 2005 m. Apelianto argumentas, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su jo vaikų, gimusių antroje santuokoje, išlaikymu, yra niekinis, nes buvo įvertintas dar 2005 m. priimtame teismo sprendime. Ši aplinkybė nėra niekaip susijusi su jo turtinės padėties pasikeitimu, kuria grindžia ieškinį. Nesutikdamas su Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, ieškovas nurodė, kad ji neobjektyvi, tačiau šios išvados neskundė, nors turi teisinį išsilavinimą, be to, turėjo atstovą. Apeliantas nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nebuvo įvertintos jo kitų šeimos narių gyvenimo sąlygos, nors teigė šeimos neturintis. Argumentus, jog skundžiamas teismo sprendimo turėtų būti paliktas nepakeistas, atsakovė grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2004 m. balandžio 26 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-303/2008).
Ieškovo R. B. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005 m. sausio 6 d. sprendimu iš R. B. buvo priteistas išlaikymas dukroms A. B., g. (duomenys neskelbtini), ir S. B., g. (duomenys neskelbini), po 450 Lt nuo 2004 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės.
Civilinio kodekso 3.201 str. numato, jos teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar padidėjo (atsirado papildomos) vaiko priežiūros išlaidos.
Šalies argumentai
Ieškovas R. B. savo prašymą sumažinti priteistą išlaikymą iki 300 Lt per mėnesį kiekvienai mergaitei grindė savo pablogėjusia turtine padėtimi, sumažėjusiu darbo užmokesčiu, kuris vidutiniškai sudaro 400 Lt, pablogėjusia sveikatos būkle, taip pat padidėjusiomis išlaidomis – turi teikti išlaikymą antroje santuokoje gimusioms dukroms – U., g. (duomenys neskelbtini), ir J., g. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigė, kad civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės geros turtinės padėties, įteisino kitoje santuokoje gimusių vaikų nelygybę, neatsižvelgė į tai, kad nekilnojamojo turto sandoriai buvo vykdomi už jo motinos lėšas.
Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, turi teisinį išsilavinimą, jam nėra nustatytas nedarbingumo lygis, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neišnaudoja visų potencialių galimybių dirbti ir turėti nuolatinių pajamų.
Be to, teismas nustatė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu sudarė 11 nekilnojamojo turto sandorių, kuriais pardavė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, 2 butus, 8 žemės sklypus, l. 116-153) savo motinai J. B., 10 nekilnojamojo turto objektų buvo įsigyti per 2006 m. – 2009 m.; tuo tarpu antstolis vykdė priverstinį išieškojimą vaikų išlaikymui pagal teismo sprendimą. Remdamasis šia aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinei padėčiai darbo pajamos neturi esminės reikšmės. Apelianto argumentas, kad teismas turėjo vertinti tik jo gaunamas pajamas, yra nepagrįstas, nes įstatymas – CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo vaikams dydį sieja su tėvų turtine padėtimi, t.y. turi būti vertinama ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas. Teismas, spręsdamas apie asmens turtinės padėties pablogėjimą, atsižvelgia į aplinkybes, dėl kurių tai įvyko. Kai asmuo blogina savo turtinę padėtį sąmoningai (perleidžia turtą, vengia dirbti), išlaikymas vaikams neturi būti mažinamas, jų interesai neturi nukentėti dėl socialiai neatsakingo tėvų elgesio. Tėvai privalo imtis priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, sprendžiant dėl ieškovo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, teiktinas prioritetas jų teisėms ir interesams (CK 3.3 str. 1 d.).
Apelianto argumento, kad nekilnojamąjį turtą jis buvo įgijęs už savo motinos lėšas, nepatvirtina jokie faktiniai duomenys byloje, tokių įrodymų jis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Taip pat atmestinas jo argumentas, kad atsakovė nesutiko keisti išlaikymo formos, nes tokio reikalavimo ieškinyje R. B. nebuvo pateikęs.
Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti aplinkybių, susijusių su ieškovo teikiamu išlaikymu kitoje santuokoje gimusiems vaikams, nes jos buvo įvertintos priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo 2005-01-06, be to, nėra duomenų apie kitoje santuokoje gimusių vaikų motinos turtinę padėtį ir pajamas. Apeliantas, nesutikdamas su vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, galėjo ją ginčyti, teikti paneigiančius ją įrodymus (CPK 178 str.).
Tėvai turi lygias teises ir pareigas auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 str. 2 d., 3.156 str. 1 d.). Taigi atsakovės R. B. gera turtinė padėtis nėra pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Be to, jos galimybės išlaikyti vaikus, atsižvelgiant į jų poreikius, buvo įvertintos priimant teismo sprendimą 2005-01-06, buvo nustatyta, kad kiekvienos šalių dukros išlaikymui reikalinga suma sudaro 1 200 Lt per mėnesį, ir iš atsakovo buvo priteista mažesnė išlaikymo dalis – po 450 Lt kas mėnesį kiekvienai. Dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ji teisme reikalavimų pakeisti išlaikymo dydį dėl išaugusių vaikų poreikių nereiškė. Dėl to šioje civilinėje byloje nėra pagrindo revizuoti anksčiau įvertintų vaikų išlaikymo poreikių (CPK 182 str. 2 p.), kurie jiems augant tik didėja, dėl infliacijos kyla prekių ir paslaugų kainos, realiai nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos taip pat didėja. Remiantis CK 3.208 str., periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos vykdant išieškojimą turi būti kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kita vertus, savo ieškinyje R. B. nenurodė aplinkybių, neteikė argumentų, kad mergaičių išlaikymo poreikiai būtų ženkliai sumažėję ar jų motinos turtas bei pajamos būtų ženkliai padidėję, todėl teismui nėra pagrindo apskritai tokius teiginius svarstyti ir vertinti.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino aplinkybes byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš apelianto R. B. į valstybės biudžetą priteistina 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto R. B. į valstybės biudžetą 8,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.