Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), niekur nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. L. 2024 m. vasario 4 d. apie 3.26 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), E. B. vairuojamame automobilyje „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tyčia smurtavo prieš E. B., t. y. sudavė kartą dešiniu kumščiu E. B. į kairį skruostą, kartą dešiniu kumščiu į dešinę žandikaulio pusę, kartą dešiniu kumščiu į dešinės pusės antakį ir kartą dešiniu kumščiu į pakaušį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam E. B. padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ir abiejuose skruostuose, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. L. parodė, kad pažinojo nukentėjusį iki įvykio, nes šis nuomojosi butą iš jo giminaičio. Buvo pažįstami apie du metus, jų santykiai buvo dalykiniai, susipykę nebuvo. 2024 m. vasario 4 d. su broliu E. K. per ,,Bolt“ programėlę nakties metu išsikvietė taksi, nes buvo išgėręs alaus. Su tuo taksi atvažiavo nukentėjusysis. Iš pradžių jo nepažino, tik iš balso suprato, kad tai – E.. Taksi buvo kviestas į jo namus (duomenys neskelbtini). Automobilyje atsisėdo priekyje keleivio pusėje, o jo brolis – galinėje sėdynėje už vairuotojo. Važiavo į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusio paklausė, kur jis dingęs, nes buvo pabėgęs, apgadinęs nuomoto buto spyną ir paėmęs buto raktus. Prieš įvykį buvo jam dėl to skambinęs, nukentėjęs jam žadėjo viską grąžinti ir sakė, kad problemų nebus. Nukentėjęs nuomojosi E. K. butą, visus mokesčius bute nurašinėjo jis (kaltinamasis), nuomos mokestį nukentėjęs grynais pinigais mokėjo taip pat jam. Nukentėjęs liko skolingas komunalinius mokesčius, nuomos mokestį ir dingo. Vis žadėjo susimokėti, su juo 2023 m. gruodžio mėnesį pasirašė vekselį apie 1264 eurų sumai, kurio pasirašymą iniciavo pats nukentėjęs. Skola negrąžinta iki šiol. Važiuodami taksi kalbėjo su E., dėl negrąžintos skolos ir buto raktų, važiuojant jis atidavė buto raktus, taip pat žadėjo grąžinti skolą. Nukentėjusio nesužalojo, automobilyje vykusio pokalbio apie skolos gražinimą nepavadintų konfliktu. Jo (kaltinamojo) brolis į konfliktą nesikišo, nukentėjusiam negrasino. Mano, kad nukentėjęs jį apkalba, kaltindamas prieš jį naudojus fizinį smurtą, gal apkalba nes nori tokiu būdu panaikinti pasirašytą vekselį. Kaip nukentėjusiajam atsirado sužalojimai, negali pasakyti. Ar nukentėjusį galėjo sumušti ant galinės sėdynės sėdėjęs brolis, negali pasakyti. Skola iki šios dienos nėra grąžinta.

Baigus įrodymų tyrimą kaltinamasis D. L. nurodė, kad suprato visas pasekmes, pakeitė savo poziciją, pripažįsta kaltę, gailisi dėl to, ką padarė. Pripažino, kad taksi automobiliui atvežus jį į vietą, sėdėdamas automobilyje sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tuo metu brolis iš automobilio buvo išlipęs. Į kurias kūno vietas sudavė smūgius, negalėjo pasakyti, galėjo būti, kad ranka į galvą, kaip nurodė nukentėjęs. Gali būti, kad tam turėjo įtakos jo girtumas ir tai, kad nukentėjęs negrąžino skolos, nes dėl to jis pyko ant nukentėjusio. Blogai vertina savo veiksmus.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, iš jo nuomojo butą, galvodamas, kad jis yra buto savininkas. Kaltinamasis atvažiuodavo kiekvieną mėnesį nurašyti skaitiklių parodymų. 2024 m. vasario 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kur atvažiavus į automobilį įlipo vienas asmuo, tai buvo kaltinamojo brolis, tada pamatė ateinantį kaltinamąjį, pasisveikino, kaltinamojo brolis atsisėdo ant galinės sėdynės už kaltinamojo, o kaltinamasis – priekyje keleivio vietoje. Jis su kaltinamuoju iš karto vienas kitą atpažino. Kaltinamasis buvo išgėręs. Važiuojant prasidėjo kalba dėl buto skolos, rakto, sugadintos spynos. Juos nuvežė iki (duomenys neskelbtini), sustojo priešais laiptinę, reikėjo padaryti atžymą apie kelionės užbaigimą. Tuo metu gavo iš kaltinamojo smūgį į kairį skruostą, kaltinamasis liepė grąžinti pinigus, grasino, kad pažįsta jo pilnametį sūnų, jo ir sūnaus drauges, kad jį pakels į orą. Kelionės metu kaltinamojo brolis teiravosi, dėl ko čia viskas vyksta. Paskui sulaukė antro smūgio į pakaušį ir trečio smūgio į dešinį skruostą. Visus smūgius sudavinėjo kaltinamasis, kitas važiavęs vyriškis smūgių sudavimo metu jau buvo išlipęs, stovėjo lauke, šalia automobilio. Pirmas jam suduotas smūgis buvo į kairį skruostą, antras – į pakaušį, trečias – į dešinį skruostą ir antakį ir vėl į pakaušį. Iš viso jam buvo suduoti keturi smūgiai. Juos vežė apie 6 km, visos kelionės metu buvo kalba apie skolą. Iš karto po įvykio kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, nes skaudėjo dešinio žandikaulio viršų, buvo patinęs, matėsi sužalojimai. Smūgiai buvo stiprūs, jie buvo suduoti ne delnu, o galimai kumščiu. Skolos iki šiol negrąžino, nes neturėjo pinigų. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo. Mano, kad yra galimybė susitaikyti su kaltinamuoju. Civilinio ieškinio nereiškia. Kitą dieną kreipėsi į policiją, kur nurodė, kad sužalojo E. K., nes tokia pavardė buvo nurodyta buto nuomos sutartyje. Iš tikrųjų sužalojo kaltinamasis, kurio pavardės ir vardo nežinojo. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai – ne tas žmogus. E. K. matęs vieną kartą.

Liudytojas E. K. teisme parodė, kad su broliu nutarė važiuoti pas E. į (duomenys neskelbtini), išsikvietė taksi per programėlę. Abu su broliu buvo išgėrę po dvi skardines alaus. Atvažiavusiame taksi automobilyje jis atsisėdo už keleivio sėdynės automobilio galinėje sėdynėje, o brolis – priekyje keleivio pusėje. Iki įvykio žinojo, kad buvo kažkoks asmuo, kuris buvo negrąžinęs skolos. Kelionės metu vyko kalba dėl buto nuomos, skolos ir buto raktų negrąžinimo, todėl suprato, kad taksi vairuotojas yra būtent tas asmuo. Nemano, kad pokalbis buvo toks, kad išsirutuliotų iki konflikto, nors balso tonas buvo pakeltas. Negali pasakyti, kuriuo metu nukentėjęs atidavė nuomojamo buto raktus, tačiau matė, kad atidavė. Atvažiavus į vietą ir automobiliui sustojus, jis (E. K.) išlipo iš automobilio, ėjo link E., kuris stovėjo prie namo laiptinės. Eidamas jau negirdėjo, apie ką kalbėjo brolis su taksi vairuotoju. Atsisukęs į automobilį matė iš automobilio išlipantį brolį. Apie šią bylą sužinojo, kai buvo iškviestas policijos. Su nukentėjusiu nėra kalbėjęs.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju yra draugai, nukentėjusiojo nepažįsta. Kaltinamasis D. ir jo brolis automobiliu atvyko pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Kokiu automobiliu jie atvyko, nežino ir nekreipė į tai dėmesio. Tuo metu negėrė, todėl viską atsimena. Ar draugas buvo išgėręs, nežino, to nesuprato. Jis buvo išėjęs parūkyti į lauką ir su draugais susitiko kieme. Nematė, kad automobilyje ar prie jo būtų kilęs konfliktas. Į butą ėjo su E. ir D. kartu, kuris atėjo pirmas, negali pasakyti, kiek pamena, jie atėjo kartu.

Iš 2024 m. kovo 1 d. akistatos tarp nukentėjusiojo E. B. ir įtariamojo D. L. protokolo matyti, kad akistatos metu abu suvesti į akistatą proceso dalyviai patvirtino savo parodymus. E. B. parodė, kad 2024 m. vasario 4 d. apie 3.26 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) suteikti pavėžėjimo paslaugą nuvežant klientą į (duomenys neskelbtini). Jam atvykus į automobilį įlipo D. L., tai yra šis žmogus, su kuriuo jis suvestas akistaton. Kelionės metu jis su šiuo žmogumi kalbėjosi dėl jo skolos, kad jis jos sutartu laiku neatidavė, bei dėl skolos grąžinimo. Atvykus (duomenys neskelbtini) sustojus automobiliui šone sėdėjęs D. L. sudavė jam keturis smūgius, t. y. buvo suduota dešinės rankos kumščiu į kairį skruostą, tada tos pačios rankos kumščiu į dešinę žandikaulio pusę, trečią smūgį dešiniu kumščiu į dešinės pusės antakį ir ketvirtą smūgį dešiniu kumščiu į pakaušį. Visas šie smūgiai buvo suduoti maždaug 5 minučių laikotarpyje. D. L. po smūgių iš automobilio išlipo ir nuėjo kartu su keleiviu, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, tačiau keleivis iš automobilio išlipo iškart sustojus, todėl automobilyje nebuvo, kada jam buvo suduodami smūgiai. Jis įtariamajam kelionės metu negrasino, kad rašys pareiškimą. Įtariamasis D. L. parodė, kad 2024 m. vasario 4 d. apie 3.26 val. iš tiesų vyko tokia kelionė, kurios metu buvo užsakęs pavėžėjimo paslaugą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pavėžėjimo paslaugą vykdė E. B., su kuriuo vyko pokalbis dėl skolos, buto nuomos, tačiau jis jokių smūgių nesudavė, pasiekus kelionės tikslą, jis iš automobilio išlipo maždaug per 10-15 sekundžių (1 t., b. l. 75-78).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu automobilių stovėjimo aikštelėje apžiūrėtas automobilis ,,Toyota Prius“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 35-41).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 42/2024 (06) matyti, kad E. B. dėl poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir abiejuose skruostuose nežymiai sutrikdyta sveikata. Sužalojimai padaryti kieto, buko daikto poveikyje. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai padaryti smūgiavimo būdu, dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų metu nukentėjęs galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 52).

Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopijos matyti, kad E. K. išnuomojo E. B. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-13).

Iš 2023 m. gruodžio 22 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos matyti, kad E. B. įsipareigoja D. L. sumokėti pagal paprastąjį vekselį 1 623 eurus (1 t., b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo D. L. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei priežastis. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pakeitė parodymus ir pripažino, kad automobiliui sustojus, jis nukentėjusiajam sudavė smūgius, nes nukentėjusysis buvo skolingas, todėl ant jo supyko. Nukentėjusysis parodė, kad jo vairuojamam automobilyje, smūgius į galvą, jam sudavė būtent kaltinamasis bei patvirtino aplinkybes, kad jis iš tikrųjų skolingas ir dėl skolos surašė vekselį. Liudytojai E. P. ir E. K. nurodė, kad nematė kuomet kaltinamasis sudavė smūgius. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir kaltę pripažino, nurodydamas, kad suprato pasekmes, savo elgesį vertina blogai, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo, nes šis buvo skolingas.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes jie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys, nukentėjusiojo pareiškime nurodytoms aplinkybėmis apie padarytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, akistatos tarp jo ir kaltinamojo bei jo ir liudytojo, nuosekliai nurodydamas, kad būtent kaltinamasis jam sudavė smūgius. Nukentėjusiojo E. B. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir abiejuose skruostuose nežymiai sutrikdyta sveikata; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2024 m. vasario 4 d. Įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. 2021 m. rugpjūčio 31 d., sutartimi, nukentėjusiajam išnuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 22 d., paprastojo neprotestuotino vekselio kopija patvirtina, kad nukentėjusysis įsipareigojo D. L. sumokėti 1623 eurus. Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė ir kiti medicininiai dokumentai patvirtina, kad E. B. į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę atvyko 2024 m. vasario 4 d., 3.50 val. atvyko iš karto po to, kai jam buvo suduoti smūgiai ir nurodė, kad dirba vairuotoju, buvo sumuštas į veido sritį (t. 2, b. l. 24-28) Šie duomenys sudaro logišką ir nuoseklų veikos aplinkybių nustatymą, vieni kitus papildo ir atspindi byloje nustatytas aplinkybes.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog D. L. 2024 m. vasario 4 d. apie 3.26 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), E. B. vairuojamame automobilyje „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tyčia smurtavo prieš E. B., t. y. sudavė kartą dešiniu kumščiu E. B. į kairį skruostą, kartą dešiniu kumščiu į dešinę žandikaulio pusę, kartą dešiniu kumščiu į dešinės pusės antakį ir kartą dešiniu kumščiu į pakaušį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam E. B. padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ir abiejuose skruostuose, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam ranka į galvą, jį sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir kaltinamasis pateikė teismui prašymą (t.2, b.l.29) ir nurodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, šiuo atveju žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, todėl prašo bylą nutraukti. Prašymas tenkintinas, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė tam neprieštarauja.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, yra neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, 3 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, sprendžia, jog jo pavojingi ir įstatymo draudžiami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atsitiktiniai, nulemti laikino emocijų proveržio, kaltinamajam toks jo elgesys nėra tipinis. Pripažintina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės liginių kasos civiliniai ieškiniai 32,96 Eur sumai už nukentėjusiajam E. B. (t.1, b.l.60) suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajam E. B. suteiktų gydymo paslaugų kaina - 32,96 Eur, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 32,96 Eur už nukentėjusiojo E. B. gydymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. L. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš D. L. 32,96 Eur (trisdešimt du eurus, 96 ct), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Išaiškinti D. L., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.