- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- N-62-2871-09
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. S. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos patrulis 2008 m. rugpjūčio 1 d. surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2008 m. liepos 9 d. apie 16:00 val. Šeškinės g. 29, Vilniuje vairuodama automobilį VW Caravelle, valst. Nr. A06 547 ir pravažiuodama stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino. J. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimu J. S. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė 150 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 mėnesiams. Administracinę bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį J. S. atžvilgiu teismas nutraukė.
Teisme J. S. parodė, kad susidūrimo nepajuto, todėl išvažiavo. Tačiau neneigia, kad galėjo kliudyti automobilį, dėl ko labai gailisi.
Liudytoja R. R.-V. parodė, kad pro langą iš ketvirto aukšto matė manevruojantį automobilį VW Caravelle, kuris manevruojant kliudė (kaip jai pasirodė) dešiniu šonu jos stovintį automobilį Toyota ir išvažiavo. Ji užsirašė automobilio numerį. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad iš transporto priemonės apžiūros akto (b.l. 11), fotolentelių (b.l. 12-13) matyti, kad automobilių sugadinimai yra nežymūs. Teismas padarė išvadą, kad vairuotoja J. S. galėjo nepajusti susidūrimo, nors tai neatleidžia jos nuo atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Tačiau atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį su subjektyvios pusės požiūriu atsiranda tik esant tyčiai.
Teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog J. S. pasišalino iš įvykio vietos tyčia. Nežymūs apgadinimai liudija, kad J. S. susidūrimo galėjo nepajusti.
Lengvinančių ir sunkinančių J. S. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.
II.
J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas teisingai įvertino visas eismo įvykio aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo bylą nutraukė.
Tačiau apeliantė nesutinka, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą jai buvo paskirtos dvi nuobaudos.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodė, kad pagal ATPK 30 straipsnį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama tiksliai laikantis šio kodekso normų nustatytų ribų. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pagal ATPK 22 straipsnį už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė nuobauda arba pagrindinė ir papildoma. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija nenumato taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kaip papildomą nuobaudą.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas paskyrė nuobaudą, neatitinkančią norminio akto, nustatančio administracinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
J. S. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu J. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.
Ginčo dėl padaryto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo ir bylos nutraukimo pagal 130 straipsnio 1 dalį nėra ir teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo nutarimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.
Tačiau apeliaciniuose skunduose keliamas paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas netinkamai taikė ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Pagal ATPK 22 straipsnį, už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda. Nagrinėjamu atveju ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija numato dvi alternatyvias nuobaudų rūšis. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti paskirtas tik kaip pagrindinė, bet ne kaip papildoma nuobauda (ATPK 22 str. 1 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai J. S. paskyrė dvi pagrindines nuobaudas, todėl nutarimas keistinas.
Pagal ATPK 30 straipsnį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad J. S. anksčiau administracine tvarka nėra bausta, daro išvada, kad nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti paskiriant J. S. pažeidimo sankcijoje numatytą baudos vidurkį.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, panaikinant nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, kitoje dalyje nutarimas dėl paskirtos 150 Lt baudos paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarimą pakeisti – panaikinti J. S. paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.