Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-26 · Byla Nr. ATP-60-133/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
ATP-60-133/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06130-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Romualdas Lincevičius
Administracinė byla Nr. ATP-60-133/2012Teisminio proceso Nr.4-05-3-06130-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-09-12 nutarimu A. K. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirta nuobauda – 160 Lt bauda už tai, kad jis 2011-08-30 Kaune, Veiverių pl., vairuodamas automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darydamas manevrą – prieš apsisukdamas, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto, nedavė kelio ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu, kuo padarė Kelių eismo taisyklių 9 ir 111 punkto reikalavimų pažeidimus.

A. K. apskundus šį nutarimą, Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-06 nutartimi skundo netenkino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad apsisukimo manevrą A. K. vykdė pažeisdamas KET 111 punkto reikalavimus, tai yra jis, prieš apsisukdamas, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, t.y. nepersirikiavo manevro atlikimui į antrąją eismo juostą, nedavė kelio ir susidūrė su tiesiai ta pačia kryptimi važiuojančia transporto priemone, tokiu būdu jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir jis nubaustas pagrįstai. Teismas nurodė, kad KET 9 p. pažeidimo inkriminavimas yra perteklinis, šio punkto nuostatos gali būti bendrojo pobūdžio, ir teismas plačiau dėl šio KET punkto pažeidimo nepasisakė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. skundžia apygardos teismui Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-06 nutartį ir prašo ją panaikinti, perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti teismui iš naujo. Apelianto nuomone, teismas iškraipė faktines bylos aplinkybes. Eismo įvykio metu matomumas buvo prastas. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad automobilis Mazda stovi antroje eismo juostoje, važiuojamojoje dalyje yra dvi krypties eismo juostos, abi yra po 3,6 m pločio. A. K. paaiškinime buvo nurodyta, kad važiuota buvo lėtai, apie 30-35 metrus antra eismo juosta, maždaug 5-10 km/h greičiu. Apsisukti priešingoje eismo juostoje nuo kairiojo važiavimo krypties juostos krašto yra neįmanoma dėl nepakankamo juostos pločio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. K. skundą Institucija prašo palikti teismo nutartį nepakeistą. Administracinio teisės pažeidimo faktas įrodytas neabejotinai, pažeidėjas nubaustas teisingai. Nors apeliantas skunde teigia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, tačiau tai yra paneigiama bylos medžiaga. Iš eismo įvykio schemos ir apelianto pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jo vairuojamas automobilis po susidūrimo stovi antroje eismo juostoje, smailiu kampu į skiriamąją juostą. Iš nukentėjusiosios vairuojamo automobilio išsidėstymo važiuojamoje dalyje galima spręsti, kad posūkio manevras buvo pradėtas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 111 punktą. Tai yra prieš apsisukdamas jis iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Institucijos manymu, eismo įvykis įvyko dėl A. K. kaltės.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir skundu, teisėjas sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-06 nutarties naikinti pagrindo nėra.

A. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, šis surašytas dėl to, kad A. K., 2011-08-30 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį Mazda 323, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš apsisukdamas iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, nedavė kelio ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu, dėl ko buvo apgadinti du automobiliai. A. K. padarytas Kelių eismo taisyklių 111 punkto reikalavimų pažeidimas sudaro ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Nors jis skunde teigia, kad teismas iškraipė faktines bylos aplinkybes, tačiau tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. A. K. kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, patrulio tarnybiniu pranešimu, A. K. paaiškinimu, nukentėjusiosios paaiškinimu dėl eismo įvykio, kita bylos medžiaga.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Teismas įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nors šioje byloje A. K. ir nukentėjusioji D. D. pateikė iš esmės prieštaringas eismo įvykio kilimo versijas, tačiau teismas turėjo nustatyti vienintelę versiją, labiausiai artimą objektyviai tiesai. A. K. teigė, kad susidūrimas įvyko ne priešpriešinėje eismo juostoje, jis buvo pilnai persirikiavęs į antrą juostą. Nukentėjusioji D. D. teigė važiavusi antra eismo juosta, o A. K. iš pirmos eismo juostos apsisukinėdamas trenkėsi. Jos parodymu, A. K. buvo užėmęs pusę pirmos ir pusę antros juostos, ji tikėjosi, kad jis ją praleis. Remiantis eismo įvykio vietos schema, įvertinus tai, kad minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m, įvertinus eismo įvykio vietą iliustruojančias nuotraukas, teismas pagrįstai nusprendė, jog Veiverių g., ties namu Nr. 45, viena pažymėta eismo juosta gali važiuoti tik vienas automobilis. Byloje nustatyta, kad prieš apsisukant, A. K. vairuojamas automobilis buvo užėmęs pusę pirmos ir pusę antros juostos. Iš eismo įvykio vietos schemos ir A. K. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad A. K. vairuojamas automobilis po susidūrimo stovi antroje eismo juostoje, smailiu kampu į skiriamąją eismo juostą. Ir pats A. K. parodė, kad ties punktyrine juosta priėmė poziciją kiek įmanoma dešiniau link skiriamosios juostos. Objektyvios būtinybės tai daryti teismo nuomone būtinybės nebuvo, nes priešingoje eismo juostoje yra pakankamas plotis apsisukti nuo kairiojo eismo juostos krašto. Be to, jis nurodė buvus nedidelį atstumą nuo išvažiavimo į Veiverių g. iki apsisukimo vietos (25-35 metrai), todėl tai tik patvirtina D. D. parodymus, kad automobilis Mazda važiavo maždaug viduriu važiuojamosios dalies.

Kad posūkio manevras buvo pradėtas pažeidžiant KET 111 p. reikalavimus, t.y. A. K., prieš apsisukdamas, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, t.y. nepersirikiavo manevro atlikimui į antrąją eismo juostą, nes prieš manevrą judėjo ne tiesiai, o smailiu kampu į skiriamąją juostą, teismas nusprendė iš automobilio Mazda išsidėstymo važiuojamojoje dalyje, šio automobilio priekinių ratų padėties. A. K. tik patvirtino šią aplinkybę, parodęs, kad ties punktyrine juosta priėmė poziciją kiek įmanoma dešiniau link skiriamosios juostos, nors objektyvios būtinybės tai daryti, teismo nuomone, nebuvo, nes priešingoje eismo juostoje yra pakankamas plotis apsisukti nuo kairiojo eismo juostos krašto. Tokiu būdu teismas padarė teisingą išvadą, kad apsisukimo manevrą A. K. vykdė pažeisdamas KET 111 p. reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas A. K. kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d., teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieštaravimus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Romualdas Lincevičius