- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-576-238/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01343-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė, Lietuvos Respublikos
- Nuteistasis
- S. U.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. U. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atmestas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistojo S. U. vykdomos priežiūros nutraukimo prieš terminą.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu S. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams; Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 metams. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi S. U. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 4 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant jam intensyvią priežiūrą.Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas, kuriuo siūloma nutraukti probuojamajam S. U. priežiūros vykdymą prieš terminą.Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistojo S. U. vykdomos priežiūros nutraukimo prieš terminą buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad siekiant probacijos tikslų nėra pakankamo pagrindo prieš terminą nutraukti probuojamojo S. U. priežiūros vykdymą ir reikalinga tolesnė probuojamojo priežiūra.Skunde nuteistasis S. U. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – prieš terminą nutraukti jo, kaip probuojamojo, priežiūrą.Skunde nurodo, kad jis niekada nepriklausė ir nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, tokių duomenų nėra ir byloje, tą patvirtina ir jo 2010 m. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis. Faktas, kad jam nuo 2010 metų tris kartus – 2012 m. kovo 12 d., 2014 m. birželio 13 d. bei 2017 m. gegužės 17 d. buvo taikytos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo numatytos prevencinės poveikio priemonės – oficialūs perspėjimai, tik parodo policijos pareigūnų siekį kaip įmanoma labiau pakenkti bei įrodo jų piktnaudžiavimą jiems suteiktomis teisėmis taikyti tokią priemonę, kadangi jos pradėtos taikyti tik po jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas. Šias aplinkybes patvirtina jam taikytų priemonių seka, o būtent pirmoji priemonė oficialus perspėjimas jam buvo taikyta 2012 m. kovo 12 d., t. y. prieš pat paskelbiant nuosprendį, kuris buvo paskelbtas Kauno apygardos teisme 2012 m. kovo 30 d. Antrą kartą ši priemonė jam buvo taikyta 2014 m. birželio 13 d., t. y. prieš nagrinėjant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kur Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Pažymi, kad ši priemonė jam buvo pritaikyta jo laisvės atėmimo įkalinimo įstaigoje metu ir šios priemonės pritaikymo faktas neturėjo esminės įtakos ir nesutrukdė teismui taikyti lygtinį paleidimą. Trečią kartą ši priemonė jam buvo pritaikyta 2017 m. gegužės 17 d., t. y. iš karto po to, kai 2017 m. gegužės 15 d. Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl jo priežiūros nutraukimo prieš terminą. Taigi, akivaizdu, kad visais atvejais ši priemonė jam būdavo pritaikoma prieš vienokį ar kitokį teismo sprendimą, siekiant kaip įmanoma labiau pasunkinti jo padėtį.Skunde pažymima, kad netgi 3 kartus pritaikius šias priemones, jis nė karto jų nepažeidė ir policijos pareigūnai nė karto nesikreipė į teismą dėl įpareigojimų skyrimo. Be kita ko, po antrą kartą šios priemonės paskyrimo prieš jį paleidžiant lygtinai iš įkalinimo įstaigos iki jos paskyrimo trečią kartą praėjo trys metai, tačiau policijos pareigūnai nerado jokio teisinio pagrindo ją taikyti dažniau ir intensyviau, tačiau kaip jau minėta, ją paskyrė po trejų metų ir būtent tada, kuomet buvo svarstomas jo priežiūros nutraukimo prieš terminą klausimas. Konstatuoja, kad tokia šios priemonės skyrimo jam seka ir aplinkybės, negali turėti lemiamos reikšmės svarstant probacijos tarnybos teikimą dėl jo priežiūros nutraukimo prieš terminą. Be kita ko, ir teismų praktikoje nėra buvę tokio atvejo, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimą vienintelę ir lemiamą reikšmę turėtų ONUĮ prevencinės priemonės – oficialaus perspėjimo taikymo faktas. Prevencinė priemonė yra savarankiška priemonė, už kurios pažeidimą yra numatytas prievartos priemonių taikymas, t. y. teismas turi teisę paskirti nuteistajam, pažeidusiam taikytos priemonės sąlygas, įpareigojimus, varžančius jo laisvę. Pačios priemonės – oficialaus perspėjimo taikymas, savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Iš to darytina pagrįsta išvada, kad savarankiškos priemonės, kurios taikymas ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės reglamentuotas atskiru įstatymu, įtaka sprendžiant probacijos priežiūros nutraukimo prieš terminą klausimą negali būti nei teisėta, nei teisinga, kadangi tai peržengia nekaltumo prezumpcijos ribas ir suponuoja dvigubo baudimo situaciją, kas laikytina esminiu tiek BPK, tiek žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimu.Skunde teigiama, kad jau 2015 m. kovo 17 d., t. y. jį lygtinai paleidus iš įkalinimo įstaigos, pagal OASys metodiką, netgi įvertinus ir tą aplinkybę, kad jam buvo taikytas oficialus perspėjimas, kuris tuo metu dar galiojo, buvo nustatyta, kad jis priklauso žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei. Ta pati žema (5 balai) rizikos grupė išliko ir po 2015 m. kovo 17 d. vertinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs ir neįvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių, neturėjo jokio teisėto pagrindo kvestionuoti ar sumenkinti jo itin žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos. Be kita ko, aplinkybė, kad jis trejus metus nebuvo oficialiai įspėtas, eliminuoja bet kokį manymą ar abejonę, kad jis yra linkęs ar ateityje gali daryti nusikalstamas veikas, bei kad probacijos tikslai nėra pasiekti ir kad nėra pagrindo prieš terminą nutraukti jo priežiūros vykdymą. Lygtinio paleidimo laikotarpiu naujų nusikaltimų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, per vieną dieną nuo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos įsidarbino ir dirba iki šiol, geranoriškai bendradarbiauja su probacijos tarnybos pareigūnais, tarnyboje lankosi sutartu laiku, alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo problemų neturi, gyvena su broliu, pagal 2017 m. gegužės 15 d. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, priklauso žemai rizikos grupei (5 balai), lyginant su 2015 m. kovo 17 d. vertinimu balų skaičius ir rizika išliko žema, yra atlikęs tris ketvirtadalius probacijos termino. Visos šios aplinkybės suponuoja teisiškai pagrįstą išvadą, kad jo elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės jo, kaip probuojamojo, priežiūros.Nuteistojo S. U. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių teisės pažeidimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2010 metų nuteistajam S. U. tris kartus buvo taikytos Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos prevencinės poveikio priemonės – oficialūs perspėjimai. Priemonės taikytos 2012 m. kovo 12 d., 2014 m. birželio 13 d. ir 2017 m. gegužės 17 d.Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis (taikytas prevencines poveikio priemones) ir teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog įstatymų nustatyta tvarka buvo gauta duomenų, jog nuteistasis S. U. turi ryšių su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Aukštesniojo teismo nuomone, šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis S. U. nėra visiškai atsiribojęs nuo nusikalstamos aplinkos, o tai nesudaro pagrindo manyti, jog nusikalstamų veikų recidyvo galimybė neabejotinai mažėja. Nuteistasis skunde nurodo neva galimas poveikio priemonių taikymo laike sąsajas su tuo, kad jam yra bandoma pakenkti (poveikio priemonės buvo taikytos tuo metu, kai buvo svarstomas nuteistojo lygtinis paleidimas), tačiau teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad prevencinės poveikio priemonės jam buvo taikytos tik tuo tikslu, kad būtų pasunkinta jo teisinė padėtis, ir laiko tai niekuo nepagrįsta apelianto prielaida. Kaip jau buvo minėta, prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais. Pažymėtina, kad poveikio priemonės – oficialūs perspėjimai jam buvo taikytos net tris kartus, dėl vienos iš jų taikymo skundas buvo atmestas, o kitos dvi priemonės nebuvo skundžiamos. Nors Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytų priemonių taikymas savaime neužkerta kelio asmeniui pasinaudoti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise į probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimą prieš terminą, tačiau tai yra viena iš aplinkybių, kurios verčia abejoti probacijos tikslų pasiekimu be tolesnės probuojamojo priežiūros. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti, sprendimo prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs ir neįvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių, neturėjo jokio teisėto pagrindo kvestionuoti ar sumenkinti jo itin žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos. Aukštesniojo teismo nuomone, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką ir yra itin žema (5 balai), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad vertinant nuteistojo riziką nebuvo atsižvelgta į tai, kad jo ryšiai su nusikalstama aplinka vis dar egzistuoja. Išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra atsiribojęs nuo neigiamos aplinkos, vengia situacijų, kur galėtų nusikalsti, tačiau kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo, buvo gauti kriminalinės žvalgybos duomenys, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja nusikalstamos grupės veikloje. Be to, kaip ir buvo minėta, vien žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neįpareigoja teismo prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – probacijos sąlygų nepažeidinėja, administracinių nusižengimų nedaro, nepadarė ir nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog probacijos tikslai bus pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių nekelia, teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu netikslinga prieš terminą nutraukti nuteistojo S. U. priežiūrą. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo S. U. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. U. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.