- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- eI2-477-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01095-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos transporto saugos administracijos
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. sausio 10 d. atsakymą Nr. 15B-170 „Dėl incidento Nidos uoste“, įpareigoti Lietuvos transporto saugos administraciją iš naujo atlikti tyrimą dėl pareiškėjo pranešime nurodytų aplinkybių, priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu ir pareiškėjo atstovas advokatas Kęstutis Jokimas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl 2021 m. rugsėjo 11 d. incidento Nidos uoste, kuris kilo tarp laivo, registracijos Nr. LT-12344, įgulos ir laivo Nr. LT-10894 kapitono V. Ž.. Pareiškėjas pateikė atsakovei pranešimą dėl incidento ir kaip laivo kapitonas atliko pirminį incidento tyrimą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. buvo įvykdyti laivo LT-12344 laivavedžio ir įgulos organizuoti užpuolimo ir įsiveržimo į pareiškėjui priklausantį laivą veiksmai. Prie pareiškėjo laivo, prisišvartavusio Nidos uosto, priplaukė laivas Nr. LT-12344 ir įjungė garsinį signalą. Minėto laivo laivavedys ir įgula, panaudodama kobinius, prisitraukė prie pareiškėjo laivo, vykdė grasinimus ir naudojo fizinę jėgą, be sutikimo įsibrovė į pareiškėjui priklausantį laivą. Tuo metu laivas Nr. LT-12344 buvo paliktas nevaldomas, užvestu varikliu dreifuoti Nidos uosto ekvatorijoje. Pareiškėjo laivas buvo atrištas ir nustumtas dreifuoti Nidos uosto ekvatorijoje pavėjui, taip sukeliant grėsmę pareiškėjo sveikatai, gyvybei ir saugumui. Išstūmus pareiškėjo laivą iš švartavimosi vietos, laivas Nr. LT-12344 ją užėmė. Atlikęs įvykio pirminį tyrimą, pareiškėjas, kaip laivo Nr. LT-10894 kapitonas, nustatė pažeidimus. Atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentas 2021 m. spalio 14 d. pateikė atsakymą, kuriama padarė išvadą, kad laivybos taisyklių pažeidimų nenustatė. Dėl atsakovės 2021 m. spalio 14 d. atsakymo pareiškėjas kreipėsi į teismą. 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas (po 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pranešimą. 2023 m. sausio 10 d. pareiškėjas gavo Lietuvos transporto saugos administracijos raštą Nr. 15B-170, su kuriuo nesutinka. Pareiškėjas teigia, jog atsakovė, pakartotinai tyrusi jo pranešimą, neatliko jokių papildomų incidento tyrimo veiksmų, neištyrė Nidos kapitono veiksmų teisėtumo. Atlikus incidento tyrimą, buvo padaryta apibendrinanti išvada, kad pareiškėjui niekas netrukdė atplaukti į Nidos uostą ir dėl programos klaidos buvo pasiūlyta kita vieta. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendime buvo nurodęs, kad atsakovė savo atsakyme privalo pasisakyti dėl administracinės atsakomybės taikymo dėl laivo Nr. LT-12344 laivavedžio ir / ar Nidos uosto kapitono neteisėtų ir vidaus vandenų transporto saugą pažeidžiančių veiksmų, tačiau ir šį kartą atsakovė dėl administracinės atsakomybės taikymo nepasisakė. Nurodytos atsakovės išvados patvirtina faktą, kad incidentas iš viso nebuvo įvertintas saugios laivybos taisyklių ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso prasme. Teisės aktuose numatyta, kad laivo kapitono nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką, privalomi visiems laive esantiems asmenims, įgulos nariai į laivą priimami, jei kapitonas sutinka. Iš pareiškėjo pateikto incidento aprašymo, vaizdo medžiagos matyti, kad atsakovė visiškai neanalizavo ir netyrė prie pareiškėjo laivo prisišvartavusio laivo kapitono ir įgulos narių veiksmų. Iš 2022 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turinio galima pagrįstai spręsti, kad atsakovė, pakartotinai nagrinėdama pareiškėjo kreipimąsi, privalėjo įvertinti ir Nidos uosto kapitono elgesį, tačiau iš atsakovės teiginių matyti, kad pareiškėjo kreipimesi nurodytos aplinkybės dėl Nidos uosto kapitono elgesio / neveikimo nebuvo tirtos. Vidaus vandenų uoste privalo būti kapitonas, tačiau jo incidento metu uoste nebuvo. Atsakovė privalėjo aiškintis ir nustatyti, ar kapitonas incidento metu privalėjo būti uoste. Tuo atveju, jeigu Nidos uosto kapitonas privalėjo būti uoste, turi būti taikoma įstatymo numatyta atsakomybė. Pareiškėjas iki šiol neturi jokių žinių apie tai, ar Nidos kapitonas atliko pareiškėjo kreipimesi nurodyto incidento tyrimą. Pareiškėjo įsitikinimu, Nidos uosto kapitono veiksmuose yra akivaizdūs taisyklių pažeidimo požymiai, kurie atsakovės nebuvo įvertinti. Šiuo atveju nebuvo įvertinta Nidos uosto darbo kokybė, todėl šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą atsakymą.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos transporto saugos administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir atsakovės atstovas E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. administracijoje buvo gautas pareiškėjo pranešimas dėl 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykio tarp pareiškėjo ir laivo, reg. Nr. 12344, įgulos, kuriame pareiškėjas nurodė esmines įvykio aplinkybes. 2021 m. spalio 14 d. administracijos Jūrų departamentas pateikė atsakymą Nr. 15B-8563, kuriame nurodė, kad nenustatė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių pažeidimų, taip pat, jog Jūrų departamentas nėra teisės aktais įgaliotas spręsti pareiškėjo pranešime aprašytų situacijų. Nesutikdamas su raštu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu skundą tenkino ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. pranešimą iš naujo. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas incidentas įvyko Nidos keleiviniame vidaus vandenų uoste, kurio valdytojas yra UAB „Neringos komunalininkas“. Iš gautos medžiagos apie įvykį matyti, jog incidentas tarp pareiškėjo laivo ir laivo, reg. Nr. LT-12344, laivavedžio bei galimai įgulos įvyko Nidos keleivinio vidaus vandenų uosto akvatorijoje dėl švartavimosi vietos B57. Konfliktas įvyko vidaus vandenų uosto akvatorijoje, todėl už šios teritorijos kontrolę ir saugą vidaus vandenų uoste yra atsakingas uosto kapitonas. 2021 m. spalio 4 d. uosto kapitonas pateikė savo paaiškinimą dėl įvykusio incidento, kuriame nurodė, jog jis įvyko dėl techninės programėlės klaidos, dėl kurios pareiškėjas turėjo galimybę nusipirkti švartavimosi vietą B57, kurią jau anksčiau buvo išsipirkęs visam sezonui laivo Nr. LT-12344 kapitonas. Pastarajam atplaukus ir radus savo vietoje prišvartuotą pareiškėjo laivą, kilo konfliktas. Pažymėjo, kad po 2022 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo uosto kapitonas taip pat pateikė paaiškinimus žodžiu, tačiau naujų reikšmingų aplinkybių nenurodė. Paaiškino, kad atsakovė papildomai apklausė uosto kapitoną, taip pat gavo rašytinius A. B. paaiškinimus, nustatė asmenį, kuris valdė laivą, reg. Nr. LT-12344, patikrino asmens kvalifikacijos liudijimo turėjimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus vaizdo ir garso įrašus bei nuotraukas. 2023 m. sausio 10 d. administracija, iš naujo atlikusi 2021 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimą, surinkusi papildomą medžiagą, įvertinusi vaizdo ir garso įrašuose matomas aplinkybes, pateikė atsakymą Nr. 15B-170 „Dėl incidento Nidos uoste“. Skundžiamame atsakyme atsakovė nurodė, jog pareiškėjo nurodytas įvykis, incidentas nėra laikomas vidaus vandenų transporto avarija, be to, aptarti visi pareiškėjo nustatyti saugios laivybos pažeidimai, aptarta galimybė pasisakyti dėl uosto kapitono kompetencijos ribose esančių pažeidimų vertinimo bei nurodytos nevertintos aplinkybės ir nevertinimo priežastys. Atkreipė dėmesį, jog analizuojant atsakymo turinį bei aptartus, pareiškėjo manymu, nurodytus galimus pažeidimus, matyti, kad administracija neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad buvo pažeistos kokios nors laivybos taisyklės, o tai reiškia, kad administracija neturi jokio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos nei pareiškėjo, nei A. B. atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes grindžia savo subjektyviu vertinimu. Vien ta aplinkybė, kad administracija, atlikusi pakartotinį tyrimą, nenustatė saugios laivybos taisyklių pažeidimo, nesudaro pagrindo teigti, kad administracijos atsakymas pateiktas visiškai neištyrus aplinkybių ar neatlikus papildomų veiksmų. Administracija skundžiamame rašte nurodė, kad ji tvirtina vidaus vandenų uosto kapitoną, tačiau jokie teisės aktai nenustato reikalavimų vidaus vandenų uosto kapitono pareigoms užimti, taip pat teisės aktai nenustato ir vidaus vandenų uosto kapitono kompetencijos reikalavimų. Teisės aktai taip pat nenumato administracijai galimybės ar pareigos kontroliuoti ar vertinti vidaus vandenų uosto kapitono elgesio. Vidaus vandenų uosto kapitono elgesį gali vertinti jo darbdavys, tačiau tai nėra administracijos kompetencija. Administracija savo atsakyme nurodė, kad neturi įgaliojimų ir pareigos vertinti asmenų veiksmų, susijusių su galimu užpuolimu, įsiveržimu į pareiškėjui priklausantį laivą, grasinimais panaudoti fizinę jėgą ir fizinės jėgos panaudojimu. Atsakovė laikosi pozicijos, jog šie klausimai nepatenka arba išeina už administracijos kompetencijos ribų, todėl administracija neturi galimybės dėl jų pasisakyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. sausio 10 d. rašto Nr. 15B-170 „Dėl incidento Nidos uoste“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją su pranešimu apie rugsėjo 11 d. incidentą (pirminis tyrimas Nr. 2021/09/11-1V), kuriuo prašyta atlikti tyrimą dėl laivo LT-12344 kapitono bei įgulos veiksmų, nustatyti dalyvavusius bei laivą LT-12344 valdžiusius asmenis bei jų kompetenciją valdyti minimą laivą; atskiru punktu nustatyti ant molo prie neteisėtų veiksmų prisidėjusius asmenis, kitų laivų savininkus kitoje molo B pusėje priešais pareiškėjo laivą, kurie talkino atrišant laivą; įvertinti uosto kapitono elgesį, kompetenciją bei tinkamumą užimamoms pareigoms.
Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentas 2021 m. spalio 14 d. rašte Nr. 15B-8563 „Dėl incidento Nidos uoste“ nurodė, kad laivybos taisyklių pažeidimų nenustatė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. spalio 14 d. atsakymą Nr. 15B-8563 „Dėl incidento Nidos uoste“ ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. pranešimą. Lietuvos transporto saugos administracija, pakartotinai ištyrusi pareiškėjo pranešimą, pateikė 2023 m. sausio 10 d. raštą Nr. 15B-170 „Dėl incidento Nidos uoste“.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas.
Iš pareiškėjo pranešime nurodytų aplinkybių apie incidentą matyti, jog pareiškėjas atvyko į pramoginių laivų uostą ir per mobilią uosto aplikaciją išsipirko stovėjimą tuo metu laisvoje B57 vietoje. Simona prisistačiusi uosto kapitonė pareikalavo palikti uostą, nes pareiškėjo vieta išpirkta kito laivo, tačiau alternatyvi stovėjimo vieta nebuvo suteikta. Prie pareiškėjo laivo priplaukė laisvas LT-12344, naudojant kobinį prisitraukė prie pareiškėjo laivo. Pareiškėjo laivas buvo atrištas ir nustumtas dreifuoti Nidos uosto akvatorijoje. Išstūmus pareiškėjo laivą iš B57 švartavimo vietos, laivas LT-12344 ją užėmė.
Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog konfliktinė situacija dėl švartavimosi vietos B57 kilo Nidos keleiviniame vidaus vandenų uoste.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 18 d.) 13 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų valdytojai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, naudotis vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. Vežėjas įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais sąlygas derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju.
Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas.
UAB „Neringos komunalininkas“ 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-6 patvirtintų Nidos keleivinio vidaus vandenų uosto laivybos ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1.2 punkte nurodyta, jog už uosto akvatorijos kontrolę ir saugios laivybos užtikrinimo kontrolę atsakingas uosto kapitonas. Uosto kapitono sprendimai šių Taisyklių vykdymo klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Taisyklių 3.3 punkte numatyta, kad atplaukusiems į uostą laivams, švartavimo vietą nurodo uosto kapitonas. Taisyklių 7.2 punkte numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pasekmių traukiami drausminėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo įsitikinimu tarp jo ir laivo Nr. LT-12344 įgulos kilęs konfliktas yra incidentas, kurį privalo tirti Lietuvos transporto saugos administracija, nes ji Vidaus vandenų transporto kodekso 26 straipsnio 1 nustatyta tvarka atlieka valstybinę laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūrą.
Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. sausio 7 d.) 2 straipsnio 25 dalyje numatyta, kad saugios laivybos reikalavimai – reikalavimai, kuriais užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas, taršos iš laivų prevencija ir laivų apsauga. Minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad šio įstatymo, išskyrus 48 ir 49 straipsnius, ir juo vadovaujantis priimtų teisės aktų normos netaikomos pramoginiams laivams, nevykdantiems komercinių reisų. Minėto įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visais atvejais šio straipsnio 3 dalyje minimi laivai, plaukdami bendrojo naudojimo vandens keliais, vadovaujasi 1972 m. Tarptautine konvencija dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, o plaukdami uostų akvatorijomis šių laivų kapitonai privalo vykdyti uostų laivybos taisyklėse nustatytus reikalavimus ir uostų laivų eismo tarnybų budinčių pareigūnų nurodymus saugios laivybos klausimais. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad saugios laivybos priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-574 patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasario 26 d.) (toliau – ir Nuostatai) 13.5 punkte nustatytos administracijos atliekamos funkcijos, susijusios su aukšto vandens transporto saugos lygio užtikrinimu. Nuostatų 13.5.10 papunktyje numatyta, kad Lietuvos transporto saugos administracija tiria vidaus vandenų transporto priemonių avarijas ir teikia išvadas ir rekomendacijas.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 27 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruota ir tiria Transporto saugos administracija. Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3-335 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d.) 5 punkte numatyta vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų klasifikacija, kuria vadovaujantis matyti, jog konfliktas, įvykęs Nidos keleiviniame vidaus vandenų uoste, nepriskirtinas nei vienai iš tvarkoje numatytų avarijų ar incidentų, todėl atsakovės sprendimas neatlikti vidaus vandenų transporto priemonių saugos tyrimo yra pagrįstas.
Atsakovė skundžiamame rašte nurodė, jog vadovaujantis Vidaus vandenų transporto kodekso 27 straipsnio 1 dalimi incidentas Nidos uoste nėra traktuojamas kaip vidaus vandenų transporto priemonės avarija, nes nesukėlė aktų nuostatomis apibrėžtų padarinių, tokių kaip žmogaus mirtis ar sunkus sužalojimas, vidaus vandenų transporto priemonės žala ar praradimas, kranto ar vidaus vandenų kelio infrastruktūros pažeidimai, dėl kurių gali kilti pavojus pažeidimus sukėlusiai ar kitai vidaus vandenų transporto priemonei arba asmenims.
Pažymėtina, jog incidentas Nidos uoste įvyko 2021 m. rugsėjo 11 d., todėl atsakovė, nors ir pakartotinai vertindama pareiškėjo pranešimą 2023 metais, turėjo vadovautis incidento metu galiojusiais teisės aktais. Incidento Nidos uoste metu Vidaus vandenų transporto kodekso 27 straipsnis nedetalizavo vidaus vandenų transporto priemonės avarijos. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų klasifikavimą ir apskaitą numatė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklės. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog atsakovė pagrįstai neatliko vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo, o netinkamas teisės akto taikymas skundžiame rašte teismo laikytinas formaliu pažeidimu, nekeičiančiu priimto sprendimo pagrįstumo ir nesudarančiu pagrindo naikinti skundžiamą raštą.
Pareiškėjas pranešime apie rugsėjo 11 d. incidentą Lietuvos transporto saugos administracijos prašė atlikti tyrimą dėl laivo LT-12344 kapitono bei įgulos veiksmų, nustatyti dalyvavusius bei laivą LT-12344 valdžiusius asmenis bei jų kompetenciją valdyti minimą laivą, taip pat nustatyti ant molo prie neteisėtų veiksmų prisidėjusius asmenis, kitų laivų savininkus kitoje molo B pusėje priešais pareiškėjo laivą, kurie padėjo atrišti pareiškėjo laivą, įvertinti uosto kapitono elgesį, kompetenciją bei tinkamumą užimamoms pareigoms.
Atsakovė skundžiamame rašte detaliai išanalizavo galimus laivybos saugumo reikalavimų pažeidimus, t. y. tai, jog laivo Nr. LT-12344 kapitonas ir keleiviai nedėvėjo gelbėjimosi liemenių, išlipimą iš laivo paliekant neprišvartuotą laivą. Nustatė, kad laivą Nr. LT-12344 valdė asmuo turintis motorinio pramoginio laivo tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, suteikiantį jam teisę valdyti nurodytą vidaus vandenų transporto priemonę. Atsakovė nesurinko duomenų, jog laivą valdė asmuo, galimai apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, todėl nustatė, kad nebuvo padarytas laivybos saugumo reikalavimų pažeidimas. Atsakovė skundžiame sprendime išsamiai aptarė vidaus vandenų uosto kapitono kompetencijos ribas ir atribojo jas nuo Lietuvos transporto saugos administracijos nustatytų funkcijų, motyvuotai nurodydama pareiškėjui sritis, kuriose neturi įgaliojimų veikti.
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. sausio 10 d. raštas Nr. 15B-170 „Dėl incidento Nidos uoste“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas individualus aktas yra motyvuotas, jame išsamiai išanalizuota faktinė situacija, pateiktas teisinis vertinimas ir priimtas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.