Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei A. G., atsakovo atstovei Alionai Gaidarovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės rytai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. M. ir J. K. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. birželio 9 d. Žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą Nr. SPR-42, kuriuo įspėjo pareiškėją UAB „Šiaurės rytai“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo (b. l. 19−26).

Pareiškėja nesutikdama su tokiu sprendimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 3−4) ir prašė panaikinti 2009-06-09 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą Nr. SPR-42 bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad atsakovas netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Mano, jog atsakovo nustatytas netikslumas, kad po publikacijos iliustravimui panaudota masine savivaldybės darbuotojų, dalyvaujančių vaišėse, fotonuotrauka nėra nuorodos, jog viena iš dalyvaujančių vaišėse savivaldybės darbuotojų yra atostogose, negali būti siejamas su atsakovo įvardytais Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimais. Mano, kad iš visuomenės informavimo priemonių negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, nes būtų paneigiamas visuomenės informavimo priemonių tikslas − skleisti viešąją informaciją visuomenei. Po fotonuotrauka nėra išvardyti konkretūs vaišėse dalyvaujantys Biržų rajono savivaldybės tarnautojai, prierašas yra abstraktaus pobūdžio, todėl atsakovo išvada: „todėl informacija, jog pareiškėja šventėje dalyvavo darbo metu, neatitinka tikrovės“, yra nepagrįsta ir neparemta faktinėmis bylos aplinkybėmis. Esminė paskelbtos informacijos (fakto) aplinkybė yra ta, jog darbo metu savivaldybės tarnautojai dalyvauja vaišėse. Paskelbtos informacijos esmė yra ta, kad savivaldybės tarnautojai darbo metu gali sau leisti dalyvauti vaišėse, o ne tai, kad savivaldybės tarnautoja Z. M. darbo metu dalyvauja vaišėse, t. y. esminis skirtumas į kurį neatsižvelgė atsakovas. Pagrindinis ir vienintelis pareiškėjos tikslas buvo informuoti visuomenę apie tai, kad viešieji asmenys − Biržų rajono savivaldybės darbuotojai − išlaikomi iš mokesčių mokėtojų (visuomenės narių) mokamų mokesčių, gali sau leisti darbo metu dalyvauti vaišėse. Tai, kad vienas iš vaišėse dalyvaujančių asmenų atostogauja, neturi jokios įtakos paties fakto egzistavimui.

Teismų praktikoje konstatuota, kad iš spaudos negalima reikalauti visiško tikslumo − tegalima reikalauti elgtis sąžiningai. Pareiškėja publikuodama minėtą informaciją elgėsi sąžiningai. Iš atsakovo sprendimo išplaukiantis reikalavimas − prieš paskelbiant informaciją, patikrinti − ar kurie nors iš vaišėse dalyvaujančių asmenų atostogauja, yra absurdiškas, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų bei Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių visuomenės informavimo principų. Taigi neesminiai publikacijos netikslumai neturėtų būti pagrindas taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė A. G. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 34−38) paaiškino, kad inspektorius išsamiai išnagrinėjo tiek trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus, tiek pareiškėjos paaiškinimus dėl paskelbtos informacijos atitikimo tikrovei ir sprendime nurodė motyvus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 9 punktu, faktui, jog paskleista informacija yra apie pareiškėją, nustatyti pakanka, kad pagal nurodytus požymius aplinkiniai atpažintų asmenį, apie kurį yra rašoma. Kai informacija yra paskleista apie kelis asmenis, susijusius pagal darbą, profesiją, pomėgius, konkrečiai nenurodant jų pavardžių, ir nustatoma, kad asmuo priklauso šiai grupei, laikytina, jog informacija yra paskleista ir apie tokį asmenį. Z. M., būdama Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja, yra Biržų rajono savivaldybės tarnautoja. Skundžiamos publikacijos iliustravimui buvo panaudota nuotrauka būtent su šios savivaldybės tarnautojos atvaizdu, todėl remdamasis aukščiau minėtu Senato nutarimu inspektorius padarė pagrįstą išvadą, jog paskleista informacija yra ir apie Z. M..

Vilniaus apygardos administraciniame teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodė, jog esminė paskleistos informacijos aplinkybė yra tai, kad darbo metu savivaldybės tarnautojai dalyvauja vaišėse, o ne tai, kad savivaldybės darbuotoja Z. M. darbo metu dalyvauja vaišėse. Atsakovas pabrėžė, kad tokia pareiškėjos pozicija nepagrįsta. Tretysis suinteresuotas asmuo savo skunde inspektoriui nurodė, kad nuotrauka, iliustruojanti publikaciją, buvo padaryta furšeto, skirto Biržų krašto muziejaus „Šėla“ jubiliejaus šventei paminėti, metu. Furšetas vyko 2008 m. gegužės 23 d. (penktadienį) 16 val. 30 min., t. y. praėjus valandai po oficialaus valstybės ir savivaldybių įstaigų darbo laiko pabaigos, o ne šių įstaigų darbo metu. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos nurodyta esminė paskleistos informacijos aplinkybė, jog savivaldybės tarnautojai darbo valandomis laiką leidžia puotaudami, linksmindamiesi, o ne atlikdami savo pareigines funkcijas, yra nepagrįsta, nes neatitinka tikrovės pagrindinis faktas apie vykusio priėmimo, kuriame buvo vaišinamasi, laiką. Tuo tarpu pareiškėja teigdama, jog informacija apie savivaldybės darbuotojos Z. M. dalyvavimą vaišėse darbo metu yra neesminė aplinkybė prieštarauja pati sau, nes jei ši konkreti informacija, susijusi su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, būtų neesminė, jos publikacijoje paprasčiausiai nebūtų. Todėl nagrinėjamu atveju tikrovės neatitiko ne tik pareiškėjos neesmine įvardinta paskelbtos informacijos aplinkybė, jog tretysis suinteresuotas asmuo furšete dalyvavo atostogų metu, bet ir pagrindinis faktas, kad priėmimas vyko savivaldybės darbo metu. Konkrečiu atveju inspektoriaus išvada, jog pareiškėja apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, yra pagrįsta ir teisinga. Inspektorius jokiu būdu nepaneigia viešosios informacijos rengėjų teisės naudotis lingvistinėmis ir literatūrinėmis išraiškos priemonėmis, tačiau pabrėžia, kad jomis privaloma naudotis sąžiningai, nesiekiant iškraipyti skelbiamos informacijos. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog pareiškėja, skelbdama minėto turinio informaciją, nebuvo sąžininga.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė Alina Gaidarovič prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Z. M. nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 69−71) paaiškino, kad straipsnio − replikos pavadinimas „Darbo metu puotauti klerkai gali“ bei užrašas po nuotrauka „Prie muziejaus jubiliejinių vaišių darbo metu susirinko gausus būrys savivaldybės poniučių“ visiškai neatitinka tikrovės, nes Muziejaus ir savivaldybės darbo laiku (darbo laikas penktadienį nuo 8 iki 15.45 val.) vyko oficialus renginys, o furšetas (vaišės) prasidėjo, praėjus beveik valandai po oficialaus šių įstaigų darbo laiko pabaigos, t. y. 16.30 val. Z. M. paaiškino, kad toks straipsnio pavadinimas, jį iliustruojanti jos nuotrauka bei užrašas po ja įžeidė ją, visuomenės akyse sumenkino jos dalykinę reputaciją, pažemino garbę ir orumą, nes ši informacija minėtame straipsnyje − replikoje paskleista taip, kad sudaro nuomonę, jog ji elgėsi netinkamai, kadangi darbo metu nedirbo, o „šventė“, „puotavo“ („noriai tūpė prie ištaigingų vaišių stalų“). Be to šio renginio metu ji atostogavo.

Z. M. nesutinka su skundo teiginiais, kad „po panaudota fotonuotrauka nėra išvardyti konkretūs vaišėse dalyvaujantys Biržų rajono savivaldybės tarnautojai“, kad „Prierašas po fotonuotrauka yra abstraktaus pobūdžio“. Paaiškino, kad Biržai yra mažas miestas, kuriame žmonės vieni kitus pažįsta, todėl tai, kad po fotonuotrauka nėra įvardinta pareiškėjos pavardė, nėra argumentas. Laikraštyje „Šiaurės rytai“ dažnai spausdinamos jos fotonuotraukos, po kuriomis nurodomas jos vardas, pavardė, todėl ir straipsnį − repliką „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali“ iliustravusioje nuotraukoje, kurioje ji yra pirmame plane, ją daug kas atpažino.

Tretysis suinteresuotas asmuo Z. M. teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Tretysis suinteresuotas asmuo J. K. teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl viešosios informacijos rengėjo bendrovės „Šiaurės rytai“ publikacijos „Darbo metu savivaldybės klerkai puotauti gali“ (b. l. 44), kurioje paskleista informacija apie Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėją Z. M. (2008-05-29, Nr. 59) .

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau − Įstatymas).

Nustatyta, kad pareiškėja, būdama Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja yra Biržų rajono savivaldybės tarnautoja. Skundžiamos publikacijos iliustravimui yra panaudota nuotrauka su pareiškėjos atvaizdu, todėl ji mano, jog paskleista informacija yra ir apie ją. Publikacijos iliustravimui panaudota nuotrauka su jos atvaizdu leidžia manyti, jog muziejaus šventėje ji dalyvavo darbo metu, nors tuo metu atostogavo. 2009 m. birželio 18 d. Žurnalistų etikos inspektorius gavo Z. M. ir J. K. skundą dėl publikacijose paskelbtos informacijos. Z. M. nurodė, kad publikacijose „Darbo metu savivaldybės klerkai puotauti gali“ („Šiaurės rytai“, 2008-05-29, Nr. 59) bei „Linksmasis kabinetas: atostogos, pramogos ar bendri projektai?“ („Šiaurės rytai“, 2008-06-07, Nr. 63) pateikta informacija neatitinka tikrovės, kadangi minėtas renginys vyko jos atostogų metu, todėl publikacijos pavadinimas ir iliustravimui panaudota nuotrauka ją įžeidė, pažemino garbę ir orumą, sumenkino jos reputaciją visuomenės akyse. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, Žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą (b. l. 61−68), kuriuo nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją bendrovę „Šiaurės rytai“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijoje „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali“ („Šiaurės rytai“, 2008-05-29, Nr. 59) paskelbiant informaciją apie pareiškėją Z. M..

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar viešosios informacijos rengėjas bendrovė „Šiaurės rytai“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nurodytas nuostatas, publikacijoje „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali“ („Šiaurės rytai“, 2008-05-29, Nr. 59) paskelbdamas informaciją apie pareiškėją Z. M..

Išanalizavus teisės normas reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, darytina išvada, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai; viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams; be to, privalo būti objektyvūs ir nešališki; žurnalistai privalo teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias ir vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punkte pažymėjo, kad atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas − tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys − fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia − tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė − asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius, poelgius ir kt., paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos. Vadinasi, atribojant žinią nuo nuomonės, analizuotinas pačios paskleistos informacijos būdas − publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, iliustracinė medžiaga.

Sprendimo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 50 straipsnio 2 dalis numatė, jog žurnalistų etikos inspektorius, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (1 p.) bei reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją (2 p.). Skundžiamu sprendimu Žurnalistų etikos inspektorius pripažino dalį Z. M. skundą pagrįstu ir pareiškė įspėjimą viešosios informacijos rengėjui bendrovei „Šiaurės rytai“, paskelbiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie Z. M.

Šiame ginče svarbu nustatyti, ar skundžiamoje publikacijoje buvo paskleistos žinios, ar nuomonės, kadangi jų atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisinam įvertinimui. Pagal Įstatymo 2 straipsnį žinia − tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; nuomonė − tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Nustatyta, kad straipsnyje „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali“ paskelbta informacija pažymima apie Biržų krašto muziejaus jubiliejaus šventę, aprašomas po jos vykęs furšetas bei jame dalyvavę svečiai, kurie nėra konkrečiai įvardijami, tačiau nurodoma, jog tai Biržų rajono savivaldybės tarnautojai, dalyvaujantys furšete darbo metu. Iš šios publikacijos pavadinimo, jos turinio, patalpintos nuotraukos su Z. M. atvaizdu, nenurodant jos pavardės, darytina išvada, kad paskleista informacija yra apie pareiškėją. Iš pateikto Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl savivaldybės administracijos darbuotojų 2008 metų kasmetinių atostogų grafiko“ kopijos (b. l. 51−52) matyti, kad pareiškėja nuo 2008-05-19 iki 2008-06-12 atostogavo. Vadinasi, Biržų krašto muziejaus jubiliejaus šventėje, vykusioje 2008-05-23, ji dalyvavo savo atostogų, o ne darbo metu. Todėl informacija, jog pareiškėja šventėje dalyvavo darbo metu, neatitinka tikrovės. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino pareiškėjos atstovė A. G. Informacijos neatitikimo tikrovei faktas dar nereiškia, kad paskleista informacija yra žeminančio pobūdžio. Nors valstybės ar savivaldybės tarnautojo dalyvavimas oficialiame viešame renginyje neprieštarauja tinkamam pareigų atlikimui, publikacijoje „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali“ („Šiaurės rytai“ 2008-05-29, Nr. 59) informacija paskleista taip, kad sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja Z. M. elgėsi netinkamai, kadangi nustatytu darbo metu nedirbo, o „šventė“, „puotavo“ („noriai tūpė prie ištaigingų vaišių stalų“).

Taigi, šiame tekste aprašomas Z. M., kaip viešojo asmens elgesys, kuris siejamas su girtavimu darbo metu. Šiame kontekste buvo paskleista informacija, suponuojanti negatyvų jos, kaip netinkamai viešumoje besielgiančio asmens, apibūdinimą, o šiais teiginiais perteikta žinia apie visuomenėje nederamus, moralės normų požiūriu neleistinus veiksmus. Nagrinėjamu atveju informacija buvo pateikta su antrašte „Darbo metu savivaldybės klerkai puotauti gali“, kartu su nuotrauka, kurios centre matyti pati Z. M., taip suponuojant mintį, jog pareiškėja tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu darbo metu.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad bendrovės „Šiaurės rytai“ paskelbta informacija publikacijoje „Darbo metu savivaldybės klerkai puotauti gali“ apie Z. M., kaip viešą asmenį, neatitinka tikrovės, kadangi ji tuo metu atostogavo, o ne darbo metu. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir pareiškėjos atstovė A. G..

Teismas liudytojos I. V. paaiškinimais nesiremia, kadangi aiškiai nustatyta, kad Z. M. atostogavo.

Esant šioms aplinkybėms atsakovas pagrįstai ginčo sprendime konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas bendrovė „Šiaurės rytai“, publikacijoje „Darbo metu savivaldybės klerkai puotauti gali“ (2008-05-29, Nr. 59), paskleisdama informaciją apie Z. M. pažeidė informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį – viešoji informacija visuomenes informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai; Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą – viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams; Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą – žurnalistai privalo būti objektyvūs ir nešališki; Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą – žurnalistai privalo teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias; Įstatymo 41 straipsnio 4 punktą − vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenes informavimo principais.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-06-09 sprendimas Nr. SPR-42 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Šiaurės rytai“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir teismo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.