Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, prašydamas pripažinti Rusijos pilietį F. M. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), nežinia kur esančiu ir nuolatiniu turto administratoriumi paskirti pareiškėją V. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 20 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškimas yra su trūkumais, kadangi tikslinga įtraukti suinteresuotais asmenimis mirusiosios V. Š. mirusio sūnaus V. Š. dukras R. F. ir D. L., kurios gali turėti žinių apie F. M. Š., būtina nurodyti, kuriam tikslui pareiškėjui reikia paskelbti fizinį asmenį nežinia kur esančiu, taip pat reikia papildomai sumokėti 2 Eur žyminio mokesčio valstybei.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesusipažino su pareiškime nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais. Mirusioji V. Š. turėjo du vaikus: sūnų V. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir dukrą R. B. (pareiškėjo žmona), kuri mirė (duomenys neskelbtini). V. Š. sūnaus V. Š. dukros R. F. ir D. L. po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) likusio palikimo nepriėmė, pretenzijų neturi ir neturės ateityje. V. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su Rusijos piliečiu F. M. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris, baigęs karinę tarnybą, (duomenys neskelbtini) išvyko iš Lietuvos. Pareiškėjo žmona R. B. negalėjo paveldėti viso savo motinos V. Š. turto. F. M. Š. niekada nebuvo atvykęs į Lietuvą, jokių ryšių nuo (duomenys neskelbtini) su V. Š. nepalaikė, savo sūnui V. alimentų nemokėjo.

4.2. mirusiojo V. Š. dukros R. F. ir D. L. tikrai negali turėti žinių apie savo senelį F. M. Š.. VĮ Registrų centras išdavė pažymą, jog F. M. Š. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Rusija, išvesdama kariuomenę iš Lietuvos, ne visus dokumentus perdavė Lietuvai. Šie dokumentai, kuriuos išsivežė rusai, yra Maskvos archyvuose, tačiau iš ten jų neįmanoma gauti, nes dabar vyksta karas Ukrainoje. Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai yra išlikę archyviniai fondai apie atvykusius iš Rusijos atlikti karinę tarnybą Lietuvos TSR teritorijoje bei išvykimą iš Lietuvos atgal į Rusiją. Tai patvirtina Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma. Daugiau niekur rasti duomenų Lietuvoje apie Rusijos pilietį F. M. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), nėra galimybės;

4.3. pareiškimo pirmoje dalyje yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, iš kurių aišku, kuriam tikslui pareiškėjui reikia paskelbti fizinį asmenį nežinia kur esančiu, tačiau teismas neįsigilino į pareiškimo turinį ir jo priedus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

6. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnis, 447 straipsnis), ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis.

9. CPK 455 straipsnyje nurodyta, kad pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta: 1) nesančio fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), tėvų vardai ir pavardės bei motinos mergautinė pavardė (jeigu ji yra žinoma); 2) nesančio fizinio asmens paskutinė žinoma gyvenamoji ir buvimo vieta; 3) kuriam tikslui pareiškėjui reikia pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu; 4) aplinkybės, patvirtinančios, kad yra nežinoma, kur esąs fizinis asmuo; 5) duomenys iš nesančio fizinio asmens gyvenamosios ar paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos, darbo vietos, policijos bei kitų įstaigų, patvirtinantys žinių apie jį buvimą ar nebuvimą, taip pat duomenys, kurie asmenys gali suteikti žinių apie nesantįjį; 6) duomenys apie nesančio fizinio asmens turtą bei išlaikytinius; 7) jeigu prašoma paskirti turto administratorių, – tokio prašymo motyvai ir nurodomas siūlomas administratorius.

10. Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114, 447, 455 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu priėmimo klausimą, nustatė šiuos pareiškimo trūkumus: 1) įtraukti suinteresuotais asmenimis mirusiosios V. Š. mirusio sūnaus V. Š. dukras R. F. ir D. L., kurios gali turėti žinių apie F. M. Š.; 2) būtina nurodyti, kuriam tikslui pareiškėjui reikia paskelbti fizinį asmenį nežinia kur esančiu; 3) sumokėti dar 2 Eur žyminio mokesčio valstybei.

12. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas yra su trūkumais.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tikslinga į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis mirusiosios V. Š. mirusio sūnaus V. Š. dukras R. F. ir D. L., kurios gali turėti žinių apie F. M. Š.. Pareiškėjas teigia, jog nėra teisinio pagrindo V. Š. dukras R. F. ir D. L. traukti į bylą suinteresuotais asmenimis, nes jos neturi jokių duomenų apie savo senelį, kurį pareiškėjas prašo pripažinti nežinia kur esančiu.

14. CPK 443 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.

15. Atitinkamai CPK 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

16. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Priėmęs pareiškimą teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Tai savo ruoštu reiškia, kad teismas gali jo manymu reikalingus asmenis įtraukti kaip suinteresuotus asmenis iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus suinteresuotus asmenis, kadangi šį klausimą pirmosios instancijos teismas gali spręsti ir savo iniciatyva. Taip pat pažymima, kad pagrindas įtraukti asmenis į bylą suinteresuotais asmenimis yra aplinkybė, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos tokių asmenų teisėms arba pareigoms, o ne aplinkybė, kad atitinkami asmenys gali žinoti su byla ryšį turinčias aplinkybes. Pastaruoju atveju asmenys turėtų būti kviečiami į bylą liudytojais.

18. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas privalo nurodyti, kuriam tikslui pareiškėjui reikia paskelbti fizinį asmenį nežinia kur esančiu. Pareiškėjas, kvestionuodamas šį pirmosios instancijos teismo nustatytą trūkumą, teigia, jog pareiškimo pirmoje dalyje jis išdėstė visas faktines aplinkybes, patvirtinančias pareiškimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog faktinių aplinkybių išdėstymas pats savaime nepatvirtina CPK 455 straipsnio 3 punkte pareiškėjui nustatytos pareigos aiškiai nurodyti, kuriam tikslui pareiškėjui reikia pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu.

19. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo ir atskirojo skundo turinį konstatuoja, jog iš pareiškėjo dėstomų faktinių aplinkybių nėra aišku, kokiu tikslu pareiškėjas siekia, kad jo nurodomas asmuo būtų pripažintas nežinia kur esančiu (CPK 455 straipsnio 3 punktas), todėl pareiškėjas privalo šį trūkumą pašalinti.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat įpareigojo pareiškėją primokėti 2 Eur dydžio žyminį mokestį. Pareiškėjas atskirajame skunde argumentų, susijusių su šiuo pirmosios instancijos teismo nustatytu trūkumu, nenurodo.

22. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimties eurų dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (CPK 82 straipsnio 4 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas už pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu sumokėjo 45 Eur dydžio žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis yra per mažas. Pareiškimas pareikštas 2022 m. birželio mėn., tai yra II ketvirtį (vartotojų kainų indeksas 126,6), todėl už pareiškimą mokėtinas žyminio mokesčio dydis sudarė ne 45 Eur, o 47 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją primokėti 2 Eur žyminį mokestį bei pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio primokėjimą.

24. Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą ir trūkumų ištaisymą bei ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamų bylų pareiškimų priėmimo ypatumus, tik nepagrįstai įpareigojo pareiškėją į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti suinteresuotus asmenis, kadangi šį klausimą pirmosios instancijos teismas gali spręsti savo iniciatyva, ir tai nelaikytina pareiškimo trūkumu.

25. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, panaikinant nurodymą dėl tikslingumo įtraukti į bylą suinteresuotus asmenis, paliekant pareiškėjui įpareigojimą aiškiai nurodyti, kuriam tikslui pareiškėjui reikia pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu (CPK 455 straipsnio 3 punktas), bei sumokėti trūkstamą 2 Eur žyminį mokestį valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), pateikiant pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

26. Kadangi šios nutarties priėmimo dienai jau yra pasibaigęs terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, pareiškėjui nustatomas naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti pareiškėjui V. B. terminą iki 2022 m. rugsėjo 12 d. (įskaitytinai) pareiškimo trūkumams pašalinti – aiškiai nurodyti, kuriam tikslui pareiškėjui reikia pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu, bei sumokėti trūkstamą 2 Eur žyminį mokestį valstybei, pateikiant pirmosios instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą.

Apie priimtą nutartį informuoti pareiškėją V. B. ir jo atstovę advokatę Reginą Šaltinienę.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.