- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-1282-259/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00056-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- A. P., A.
- Advokatai
- Pranas Makauskas, Ilona Leketienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Pranui Makauskui, atsakovės S. K. atstovei advokatei Ilonai Leketienei, trečiajam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-780/2010 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei S. K., tretiesiems asmenims A. P., R. J. dėl įpareigojimo vykdyti susitarimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. ieškiniu (t.1, b.l.3-5, 133-135) prašė įpareigoti atsakovę S. K., vykdant 2006-12-14 susitarimą, padalinti paveldėtą J. P. nekilnojamąjį turtą, t.y. ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka perleisti neatlygintinai nuosavybėn ieškovui A. K. ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Lazdijų rajono sav., (duomenys neskelbtini) kaime; priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010-04-08 sprendimu (t.1, b.l.158-164) ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovę S. K. vykdyti 2006-12-14 susitarimą ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padalinti paveldėtą J. P. nekilnojamąjį turtą, t.y. įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai perleisti ieškovui A. K. nuosavybėn ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime; priteisė ieškovui iš atsakovės 4 462,06 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės 80,95 Lt bylinėjimosi išlaidų; laikinąją apsaugos priemonę – S. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime, areštą paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nustatė, kad ieškovas A. K., atsakovė S. K. ir tretieji asmenys A. P. bei R. J., nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-422-743/2006 pagal S. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, kurioje visi buvo dalyvaujančiais byloje asmenimis, 2006-12-14 sudarė sutartį, kuria susitarė, koks turtas sudaro mirusios J. P. palikimą, sutiko, kad visą turtą paveldėtų viena S. K., o pastaroji įsipareigojo paveldimą nekilnojamąjį turtą po jo faktiško paveldėjimo neatlygintinai padalinti visoms sutarties šalims lygiomis dalimis po ¼ dalį. Iš civilinės bylos Nr. 2-422-743/2006 medžiagos teismas nustatė, jog pagal S. K. pareiškimą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-12-18 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P. po dėdės F. P. mirties priėmė palikimą, tuo pačiu sprendimu S. K. pratęstas praleistas terminas palikimui priimti, teismo posėdžio metu S. K. pati pateikė teismui 2006-12-14 susitarimą (prijungtos civ. bylos Nr. 2-422-743/2006 b.l.130-132). 2007-05-16 atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2253 (t.1, b.l.33), patvirtinantis, jog J. P. turtą paveldėjo S. K.. Ginčo pastatai, esantys Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime, įregistruoti kaip S. K. nuosavybė pagal 2007-05-16 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2253 (t.1, b.l.9-10). Teismas nustatė, jog atsakovė 2006-12-14 sutartimi prisiimtos nepiniginės savo prievolės neįvykdė, todėl, įvertinęs šioje civilinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-422-743/2006 esančius įrodymus, pripažino, jog ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę natūra.
Atsiliepimas
Teismas nustatė, jog šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog šalys 2006-12-14 susitarimą sudarė. Nors atsakovė savo atsiliepime į ieškinį ir teigė, kad ji nėra pasirašiusi 2006-12-14 susitarimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu jos atstovai jau neneigė sutarties sudarymo fakto, o tik ginčijo jos atitikimą įstatyme numatytiems formos ir turinio reikalavimams. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovo atstovės E. N.-N. teismui pateiktame jos ir atsakovės pokalbio garso įraše pati atsakovė patvirtino, jog ji yra sudariusi 2006-12-14 susitarimą ir žinanti, dėl ko šio susitarimo šalys susitarė. Teismas pripažino šį garso įrašą tinkamu įrodymu, nepažeidžiančiu atsakovės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, kadangi nustatė, jog fiksuojančio pokalbį asmens veiksmai buvo grindžiami jo siekimu ginti pažeistą savo atstovaujamo tėvo (ieškovo) teisę, siekiu geriau įrodyti jam palankias, bylai reikšmingas aplinkybes, bet ne pažeisti kito asmens – atsakovės privatumą (LAT nutartis Nr. 3K-3-1406/2006). Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovės teismui atsiųstame 2009-11-03 pranešime (t.1, b.l.89) ji nurodė, kad savo ranka sutartyse parašytą vardą, pavardę ir parašą anuliuoja, kas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog šį susitarimą atsakovė pasirašė. Teismas nurodė, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl atsakovė negali vienašališkai anuliuoti savo parašo sutartyje. Vertindamas 2006-12-14 susitarimą, teismas nurodė, jog jis nėra nei preliminarioji sutartis (CK 6.165 str.) (kadangi šalys siekė įtvirtinti ne tarpinį jų derybų rezultatą, bet galutinį jų susitarimą dėl to, kokiu būdu atsakovės paveldėtas turtas bus padalintas tarp susitariančių šalių, jei atsakovė šį turtą paveldės), nei įpėdinių paveldėto turto pasidalinimo sutartis (CK 5.70 str.) (kadangi nei vienas iš jo dalyvių dar nebuvo paveldėjęs J. P. turto, o galimybė jį paveldėti pačiai atsakovei priklausė nuo tuo metu nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-422-743/2006 baigties). Teismas pripažino, jog 2006-12-14 šalių sudarytas susitarimas pagal savo turinį pilnai neatitinka nei vienos CK numatytos sutarties, nes neturi visų kokiai nors vienai sutarčiai būtinų sąlygų. Tačiau CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas nedraudžia šalims sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kadangi 2006-12-14 susitarimo 2.6 p. numato, jog susitarimas sudarytas laisva valia, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, nenaudojant apgaulės ar spaudimo, teismas sprendė, jog jis atitinka sutarties laisvės principą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog susitarimas nėra sudarytas notarine forma, taip pat nedaro jo negaliojančiu, kadangi tokios sutarties formai privalomos notarinės formos CK tiesiogiai nenumato, šis susitarimas taip pat nėra ir daiktinių teisių perleidimo sandoris, kadangi juo atsakovė neperleido jokių daiktinių teisių, o tik įsipareigojo tai padaryti ateityje, todėl teismas padarė išvadą, jog jam notarinė forma neprivaloma, o rašytine forma sudarytas 2006-12-14 susitarimas CK 1.64 str., 1.71 str., 1.72 str., 1.77 str. numatytiems sandorių formos reikalavimams neprieštarauja, atsakovė šio susitarimo pripažinti negaliojančiu neprašė. Todėl teismas sprendė, jog 2006-12-14 šalių sudarytas susitarimas yra teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis - atsakovei paveldėjimo būdu ateityje galinčio atitekti nekilojamojo turto padalinimo sutartis su atidedamąja sąlyga, kuri jos šalims turi įstatymo galią, todėl yra privaloma vykdyti (CK 6.189 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.7-9) atsakovė S. K. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą patenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) atsakovė 2006-12-14 susitarimo dėl likusio F. P. ir J. P. turto padalijimo tarp įpėdinių nepasirašė, todėl vykdyti jo nesutinka. Iš teismui pateikto susitarimo projekto (t.1, b.l.6-8) matyti tik parašytas atsakovės vardas ir pavardė - parašo nėra. Vadinasi, atsakovės tikroji valia pritarti susitarimui nebuvo išreikšta ir buvo nesuderinta su kitomis susitarimą pasirašiusiomis šalimis. Todėl negalima laikyti, kad susitarimas yra sudarytas. Tačiau teismas, pažeisdamas CPK 185 str. nuostatas, šių aplinkybių netyrė. Neturintys esminio valios elemento - siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas - veiksmai nėra sandoriai (LAT civilinė byla Nr.3K-3-337/2008);
2) susitarimas yra negaliojantis, nes neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Pagal CK 6.192 str. 1 d. sutarties formai yra taikomos CK 1.71-1.77 str. nuostatos. CK 1.76 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys, o imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 180 str. 1 d.); pagal CK 1.74 str. 1 d. 1 p. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.). Tokiu būdu visas susitarimas, įskaitant ir jo sąlygas paveldėtą turtą lygiomis dalimis padalinti ieškovui, atsakovei ir tretiesiems asmenims, yra niekinis, nesukuriantis jokių teisinių pasekmių;
3) ieškovas praleido vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti ir kreiptis į teismą dėl jo teisių gynimo (CK 5.8 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į ginčo pastatus atsakovei išduotas 2007-05-16, tačiau teismas į tai neatsižvelgė;
4) teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 185 str.), neteisingai vertindamas pateiktus įrodymus byloje, neištirdamas visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeisdamas LAT formuojamą praktiką, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą (LAT nutartis civ. byloje Nr.3K-3-691/2006). Teismas neteisingai vertino liudytojos E. N.-N. teiginį, jog jai dalyvaujant susitarime, atsakovė pati yra pasiūliusi susitarime įtvirtinti palikimo pasidalijimo sąlygas, kas visiškai neatitinka tikrovės. Teismas nepagrįstai pripažino, jog ginčo dėl to, kad šalys sudarė 2006-12-14 susitarimą, byloje iš esmės nėra. Atsakovė niekada nesutiko su susitarimo projektu, todėl jo nepasirašė ir visą teisminį procesą laikėsi šios savo pozicijos. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsiųstu pranešimu teismui (t.1, b.l.89) atsakovė patvirtino susitarimo pasirašymą. Priešingai, atsakovė dėl sunkios sveikatos būklės pati negalėdama dalyvauti teismo posėdžiuose, pranešime teismui dar kartą išreiškė savo nesutikimą, nurodė, jog susitarimą laiko negaliojančiu, nes 2006-12-14 pasirašant susitarimą net nedalyvavo;
5) teismas neteisingai įvertino pateiktus byloje garso įrašus (pokalbius), pripažindamas juos tinkamais įrodymais, tuo pažeisdamas CPK 177 str. 1 d. ir nukrypdamas nuo LAT suformuotos praktikos. Pokalbių garso įrašai padaryti pažeidžiant įstatymą, užduodant atsakovei menamus klausimus. LAT yra pažymėjęs nutartyje Nr. 3K-3-136/2004, kad užduodant menamus klausimus, formuluojant juos sau naudinga linkme, negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Be to, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1406/2002). Garso įrašo padarymo aplinkybių, kokiu laiku padarytas įrašas, teismas visiškai netyrė, neatsižvelgė, kad garso įrašas buvo daromas 2009-06-13 – t. y. po ieškinio teismui padavimo dienos, jau vykstant teismo procesui dėl įpareigojimo įvykdyti susitarimą. Esant šiai aplinkybei, garso įrašas negali būti tinkamu įrodymu byloje;
6) teismas neatsižvelgė, jog teisiniam vertinimui svarbią reikšmę turėjo atsakovės elgesys po palikimo gavimo - nuolatinis rūpinimasis turtu, nepertraukiami mokėjimai už komunalines paslaugas. Atsakovė jautėsi teisiškai saugi, žinodama, jog jokio susitarimo dėl palikimo padalijimo ji nepasirašė, niekada nesuabejojo, jog ji yra vienintelė ir teisėta palikimo pagrindu įgyto turto savininkė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.19-22) ieškovas A. K. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) teismas nenukrypo nuo LAT formuojamos įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Skunde nurodomas subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas nepatvirtina atsakovės teiginio, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad 2006-12-14 susitarimo ji nepasirašė ir jos tikroji valia pritarti susitarimui nebuvo išreikšta ar suderinta su kitomis susitarimą pasirašiusiomis šalimis. Aktualaus 2006-12-14 susitarimo sudarymo/pasirašymo faktą patvirtina šie byloje esantys įrodymai: 1) liudytojos E. N.-N. parodymai; 2) liudytojo M. P. parodymai; 3) 2006-12-14 susitarimas; 4) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtinantis, kad 2006-12-14 susitarimas buvo įvykdytas, atsakovei įregistravus savo nuosavybės teisę į 2006-12-14 susitarimu aptartą nekilnojamąjį turtą; 5) prijungtas prie bylos atsakovės ir ieškovo atstovės E. N.-N. pokalbio garso įrašas. Civilinės bylos Nr. 2-422-743/2006 medžiaga patvirtina, kad pagal S. K. pareiškimą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-12-18 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P. po dėdės F. P. mirties priėmė palikimą, ir S. K. buvo pratęstas praleistas terminas palikimui priimti. Teismo posėdžio metu S. K. pati pateikė teismui 2006-12-14 susitarimą, kuriuo šalys susitarė, koks turtas sudaro mirusios J. P. palikimą, sutiko, kad visą turtą paveldėtų viena S. K., o pastaroji įsipareigojo paveldėtą nekilnojamąjį turtą neatlygintinai padalinti visoms sutarties šalims lygiomis dalimis po ¼ dalį. Į civilinę bylą Nr. 2-422-743/2006 pateikdama 2006-12-14 susitarimą, atsakovė pati patvirtino/pripažino šio sandorio sudarymo faktą, panaudojo šį susitarimą kaip įrodymą civilinėje byloje. Be to, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, jog nors atsakovė savo atsiliepime į ieškinį ir teigė, kad ji nėra pasirašiusi 2006-12-14 susitarimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu jos atstovai jau neneigė sutarties sudarymo fakto, o tik ginčijo jos atitikimą įstatyme numatytiems formos ir turinio reikalavimams, o E. N.-N. teismui pateiktame jos ir atsakovės pokalbio garso įraše, pati atsakovė patvirtino, kad ji sudariusi 2006-12-14 susitarimą ir žinanti, dėl ko šio susitarimo šalys susitarė;
2) atsakovė nepagrįstai nurodo, kad 2006-12-14 susitarimas yra negaliojantis kaip neatitinkantis imperatyvių CK reikalavimų. Teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl šių atsakovės argumentų. Teismas 2006-12-14 susitarimą kvalifikavo kaip ateityje galinčio atitekti nekilojamojo turto padalinimo sutartį su atidedamąja sąlyga. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas vertino 2006-12-14 susitarimo teisėtumą, tačiau nenustatė, kad jis prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Atsakovė neginčija teismo motyvų, taip pat nenurodo jokių šiuos motyvus paneigiančių argumentų, tik visiškai nemotyvuotai perrašo tuos pačius argumentus, kuriuo nurodė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme;
3) atsakovė neginčijo 2006-12-14 susitarimo kaip sandorio, prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms. Pagal LAT formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (LAT 2001-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; LAT 2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; LAT 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004). Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, 2006-12-14 sandorio negaliojimo pagrindų nenustatė, o atsakovė teismo motyvų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė;
Šalies argumentai
4) skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi praleidęs vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti (CK 5.8 str.). CK 5.8 str. nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Taigi, ši teisės norma taikytina tuo atveju, kai ginčas kyla iš paveldėjimo teisinių santykių, t.y. kai ieškovas ginčija palikimo priėmimo teisėtumą. Šiuo atveju, ginčas kilęs iš prievolinių teisinių santykių, t.y. dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovas neginčija atsakovei 2007-05-16 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, neginčija ir palikimo priėmimo, nuosavybės įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Kadangi šalys pakankamai detaliai ir aiškiai 2006-12-14 susitarime aptarė tarpusavio įsipareigojimus, atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl prievolės įvykdymo natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Todėl teismas visiškai pagrįstai netaikė vienerių metų ieškinio senaties terminio;
Atsiliepimas
5) atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius garso įrašus, kadangi pokalbių garso įrašai padaryti pažeidžiant įstatymą, užduodant atsakovei menamus klausimus. Teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad teismas, vertindamas garso įrašus (kaip įrodymus), vadovavosi suformuota LAT praktika. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad jai buvo užduodami menami klausimai. Aptariamuose garso įrašuose nėra atsakymus menančių klausimų ar pokalbio eigos modeliavimo ieškovui tinkama linkme. Šalių pokalbis yra dalykinis, aiškus, iš šio pokalbio turinio galima daryti išvadą, jog šalys pasirašė 2006-12-14 susitarimą, kadangi atsakovė pokalbio metu ne kartą pripažino šio susitarimo sudarymo faktą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismas sprendimą priėmė ne vieno įrodymo (pokalbio audio įrašo) pagrindu, o įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą. Byloje esantys garso įrašai patvirtino tas pačias faktines bylos aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir kt.).
Tretieji asmenys A. P. ir R. J. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-422-743/2006, 2006 12 18 teismo posėdžio metu S. K. per atstovę advokatę pateikė teismui 2006-12-14 šalių sudarytą susitarimą (prijungtos civ. bylos Nr. 2-422-743/2006 b.l.133). Iš šio susitarimo turinio matyti, kad ieškovas A. K., atsakovė S. K. ir tretieji asmenys A. P. bei R. J., Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-422-743/2006 pagal S. K. pareiškimą tretiesiems asmenims A. K., A. P., R. J. dėl juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, 2006-12-14 sudarė sutartį, kuria susitarė, koks turtas sudaro mirusios J. P. palikimą (sutarties 1 str.), susitarė, kad visą J. P. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paveldės S. K. (sutarties 2.1 str.), o pastaroji įsipareigojo (sutarties 2.2 str.) paveldėtą nekilnojamąjį turtą, paveldėtą pagal faktą, padalinti (atsisakyti savo turtinių teisių į paveldimą J. P. turtą, kitų šio susitarimo šalių naudai) visoms šalims lygiomis dalimis t.y. S. K. ¼ dalį, A. K. ¼ dalį, A. P. ¼ dalį, R. J. ¼ dalį, (civ. bylos Nr. 2-422-743/2006, nagrinėjamos bylos l. 67).
Šis susitarimas šalių buvo iš dalies įgyvendintas, nes jis sukėlė teisines pasekmes tokiu būdu: minėtoje byloje pagal S. K. pareiškimą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-12-18 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P. po dėdės F. P. mirties priėmė palikimą, tuo pačiu sprendimu S. K. pratęstas praleistas terminas palikimui priimti, šio sprendimo pagrindu atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2253 (t.1, b.l.33), kuriuo J. P. nekilnojamąjį turtą, esantį Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime, paveldėjo S. K. (t.1, b.l.9-10). Iš byloje nagrinėjamų aplinkybių matyti, kad atsakovė 2006-12-14 sutartimi prisiimtos savo prievolės padalinti (atsisakyti savo turtinių teisių į paveldimą J. P. turtą, kitų šio susitarimo šalių naudai) visoms šalims lygiomis dalimis t.y. S. K. ¼ dalį, A. K. ¼ dalį, A. P. ¼ dalį, R. J. ¼ dalį, neįvykdė, iškėlus bylą teisme pagal ieškovo A. K. ieškinį, susitarimą ir jame esantį parašą šalims pranešė anuliuojanti (1 t. b.l. 89).
Ieškovas A. K. ieškiniu (t.1, b.l.3-5, 133-135) prašė įpareigoti atsakovę S. K., vykdant 2006-12-14 susitarimą, padalinti paveldėtą J. P. nekilnojamąjį turtą, t.y. ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka perleisti neatlygintinai nuosavybėn ieškovui A. K. ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Lazdijų rajono sav., (duomenys neskelbtini) kaime. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010-04-08 sprendimu (t.1, b.l.158-164) ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovę S. K. vykdyti 2006-12-14 susitarimą ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padalinti paveldėtą J. P. nekilnojamąjį turtą, t.y. įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai perleisti ieškovui A. K. nuosavybėn ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantė ginčija minėtą teismo sprendimą visa apimtimi, apeliaciniame skunde nurodo, kad ji ne tik kad nepasirašė minimo byloje susitarimo, tačiau tas susitarimas yra niekinis ir negaliojantis, nes neatitinka formos ir turinio reikalavimams, o ieškovas yra praleidęs įstatymo leidėjo nustatytą vienerių metu ieškinio senaties terminą, savo pažeistai teisei ginti, teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus ir taisykles, be pagrindo vadovavosi ieškovo pusės pateiktu garso įrašu, kaip leistinu įrodymu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles (LR CK 6.193 str.), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“). Teisėjų kolegija laiko, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog LR CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas nedraudžia šalims sudaryti ir LR CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėjų kolegija laiko, kad 2006-12-14 susitarimą šalys sudarė siekdamos išspręsti Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-422-743/2006 kilusį ginčą dėl palikimo ir jo paveldėjimo tvarkos. Nagrinėjamoje sutartyje šalys susitarė kas sudaro atsiradusį palikimą, numatė, kaip atsiradęs palikimas turi būti paveldėtas, koks turtas ir kaip turi būti padalintas tarp pretendentų. Iš sutarties turinio matyti, kad susitariančios šalys ne atsisakė palikimo vienos iš šalies naudai (K.), o turėjo tikslą racionaliai, be ginčo išspręsti paveldėjimo klausimus, kur numatyta tokia tvarka-šalys sutinka, kad K. paveldėtų nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, o K. paveldimą nekilnojamąjį turtą padalina visoms šalims lygiomis dalimis (sutarties 2.1 str., 2.2 str.). Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu susitarimu šalys susitarė dėl paveldimo turto pasidalijimo tvarkos ir būdo, nes abi esminės sutarties sąlygos (šalių sutikimas, kad visą turtą paveldės K. ir šalių susitarimas, kad ji padalins nekilnojamąjį turtą visoms šalims po lygiai) yra negalimos viena be kitos, susitariančios šalys nebūtų sudarę susitarimo, jei nebūtų įtraukta į susitarimą bent viena iš šių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarimą sudarė laisva valia, ją atsakovė K. pateikė teismui (c.b.Nr. 2-422-743/2006, b.l. 133), siūlant vadovautis kaip svarbią aplinkybę įrodančių rašytiniu įrodymų, šiuo susitarimu Lazdijų rajono apylinkės teismas vadovavosi spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas sprendimą byloje (c.b.Nr. 2-422-743/2006, b.l. 139, 8 papunktis), šis susitarimas sukėlė teisines pasekmes, kadangi vykdant Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-12-18 sprendimą buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P. po dėdės F. P. mirties priėmė palikimą, tuo pačiu sprendimu S. K. pratęstas praleistas terminas palikimui priimti, šio sprendimo pagrindu atsakovei S. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2253 (t.1, b.l.33), kuriuo J. P. turtą paveldėjo S. K. (t.1, b.l.9-10).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje, S. K. nepagrįstai ir neteisėtai atsisako vykdyti 2006-12-14 susitarimo 2.2 nuostatas, kadangi šis susitarimas šalims yra privalomas, jis galiojantis, įstatymo nustatyta tvarka neužginčytas, nepanaikintas, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu dar neįvykdytas, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti šį susitarimą yra faktiškai ir teisiškai pagrįstas ir įrodytas (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija laiko nereikšmingais apeliacinio skundo motyvus, kuriuose aptariama aplinkybė, jog S. K. nepasirašė minimo susitarimo, todėl jo vykdyti neketina. Byloje surinktų įrodymų visuma ir to pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad S. K. dalyvavo sudarant, sudarė 2006 12 14 susitarimą, jame įrašė savo vardą ir pavardę, jį per atstovę teismo posėdžio metu pateikė Lazdijų rajono apylinkės teismui vadovautis, šio susitarimo pagrindu buvo priimtas palankus teismo sprendimas S. K.. Bylos medžiagoje yra keletas 2006 12 14 susitarimo egzempliorių, kur parašų vietose vienuose yra S. K. vardas ir pavardė kaip parašas (b.l. 67), kituose parašų vietose S. K. vardo nėra (c.b.Nr. 2-422-743/2006, b.l. 133). Teisėjų kolegija nagrinėdama bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nustatė, kad šalys, tame tarpe ir K. sudarant 2006 12 14 susitarimą dalyvavo, susitarimas buvo sudarytas Lazdijų rajono apylinkės teismo patalpose, šalys sudarė po egzempliorių kiekvienai šaliai, todėl per apsirikimą S. K. galėjo ir nepasirašyti vieno iš egzempliorių. Ši aplinkybė nedaro 2006 12 14 šalių sudaryto susitarimo aplamai negaliojančių. Visuose susitarimuose įžanginėje dalyje nurodoma, kad sudarant susitarimą dalyvauja ir S. K., susitarimo egzempliorių tekstai yra identiški. Teisėjų kolegija todėl sprendžia, kad S. K. taip išreiškė savo valią sudaryti 2006 12 14 susitarimą ir jį realizuoti.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog 2006 12 14 susitarimas yra niekinis ir negaliojantis. Apeliantė šią skundo dalį grindžia ta aplinkybe, kad 2006 12 14 susitarimas nėra patvirtintas notariškai, o CK 1.74 str. 1 d. 1 p. numato, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamas 2006 12 14 susitarimas nėra daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris, nes šio susitarimo esmė ir turinys pagal aukščiau išvardintus sutarčių aiškinimo požymius yra siekis šalių nustatyta tvarka nustatyti paveldimo turto apimtį ir paveldimą turtą šalių nustatytu būdu pasidalinti sudarant padalijimo sutartį.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvą, jog ieškovas praleido vienerių metų terminą tokiam ieškiniui pareikšti ir kreiptis į teismą dėl jo teisių gynimo (CK 5.8 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija palikimo priėmimo teisėtumo ar S. K. išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumo. Ieškinio dalykas nagrinėjamoje byloje siekis įpareigoti S. K. vykdyti neterminuotą šalių susitarimą padalinti paveldimą turtą, o šiam reikalavimui LR CK 5.8 str. numatytas 1 metų ieškinio senaties terminas netaikomas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nustatė, ištyrė ir įvertino visas svarbias bylai aplinkybes, teismo sprendime įvardijo, kokiomis aplinkybėmis vadovaujasi, kokias atmeta, kokių faktinių aplinkybių pagrindu priėmė skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 185 str.) yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundo dalies, jog teismas neteisingai įvertino pateiktus byloje garso įrašus (pokalbius), pripažindamas juos tinkamais įrodymais, pažymi, kad ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1406/2002). Pirmosios instancijos teismas ieškovo pusės pateiktą garso įrašą pripažino tinkamu įrodymu byloje ir juo vadovavosi. Teisėjų kolegijos vertinimu tokią diskrecijos teisę įstatymų leidėjas teismui suteikė vertinant šalių pateiktus ir byloje surinktus rašytinius įrodymus (LR CPK 185 str.). Lazdijų rajono apylinkės teismas nagrinėjamu atveju įstatymų nuostatų nepažeidė, tuo labiau, kad teismas sprendimą priėmė ne šio vieno įrodymo (pokalbio audio įrašo) pagrindu, o įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esantys garso įrašai patvirtino tapačias faktines bylos aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginį, kad teismas neatsižvelgė, jog teisiniam vertinimui svarbią reikšmę turėjo atsakovės elgesys po palikimo gavimo – ji nuolatos rūpinosi paveldėtu turtu, nepertraukiamai mokėjo už komunalines paslaugas. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra svarbios, nagrinėjamu atveju Lazdijų rajono apylinkės teismas pagrįstai vertino atsakovės veiksmus dėl 2006 12 14 susitarimo įvykdymo. Teismas, konstatavęs, jog atsakovė nepagrįstai nevykdo 2006 12 14 susitarimo nuostatų dėl turto padalijimo, teisingai sprendė įpareigoti atsakovę susitarimą vykdyti.
Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-04-08 sprendimą palikti nepakeistą.