- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- I-278-394/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00053-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad Šiaulių TI įvairiais laikotarpiais buvo uždarytas į higienos normų reikalavimų neatitinkančius drausmės izoliatorius, kuriuose buvo labai mažai vietos, negalėjo pasivaikščioti, tualetas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto, buvo šalta, drėgna, nuo lubų byrėjo tinkas, dėl tokių laikymo sąlygų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes buvo laikomas vienas, dėl netinkamo apšvietimo pablogėjo regėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (90, 100 b. l.). Atsiliepime (6-10 b. l.) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teismui pateikta Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-01-21 pažyma Nr. 20/01-446, kurioje nurodyta, kad suimtajam J. J. Šiaulių TI direktoriaus nutarimais buvo paskirtos drausminės nuobaudos – uždarymas į drausmės izoliatorių, kur pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-04-01 iki 2014-04-08 (drausmės izoliatoriuje Nr. 2), nuo 2014-04-24 iki 2014-04-29 (drausmės izoliatoriuje Nr. 3), nuo 2014-05-05 iki 2014-05-10 (drausmės izoliatoriuje Nr. 2), nuo 2014-06-20 iki 2014-06-30 (drausmės izoliatoriuje Nr. 2) ir nuo 2014-07-23 iki 2014-07-30 (drausmės izoliatoriuje Nr. 2). Drausmės izoliatorius Nr. 2 operatyviosios kontrolės metu patikrintas 2014-08-21, nustatyta, kad lubų dažų bei sienų danga atsilupusi, vietomis byra, tačiau pelėsio nėra, reikalingas remontas. Drausmės izoliatoriaus kameros yra vienvietės, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo kamerų ploto yra nepagrįstos, nes pareiškėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 kv. m., o drausmės izoliatoriuje Nr. 3 – 6,66 kv. m. Drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris yra atviras, tiekiamas šaltas vanduo. Drausmės kameros valomos 1 kartą dienoje, esant poreikiui – dažniau. Šiaulių TI rėžiminio korpuso drausmės izoliatorius įrengtas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 p. nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas J. J. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės kamerose jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už 39 laikymo Šiaulių TI drausmės izoliatoriuose dienas skirtingais laikotarpiais nuo 2014-04-01 iki 2014-07-30. Neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad drausmės izoliatoriaus kamerose buvo per mažai vietos, kamerų būklė neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo laikomas vienas, dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata – sutriko regėjimas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-01-21 pažymos Nr. 20/01-446 (8 b. l.) matyti, kad pareiškėjas J. J. jam paskirtas drausmines nuobaudas – uždarymą į drausmės izoliatorių atliko laikotarpiais nuo 2014-04-01 iki 2014-04-08 (7 paros drausmės izoliatoriuje Nr. 2), nuo 2014-04-24 iki 2014-04-29 (5 paros drausmės izoliatoriuje Nr. 3), nuo 2014-05-05 iki 2014-05-10 (5 paros drausmės izoliatoriuje Nr. 2), nuo 2014-06-20 iki 2014-06-30 (10 parų drausmės izoliatoriuje Nr. 2) ir nuo 2014-07-23 iki 2014-07-30 (7 paros drausmės izoliatoriuje Nr. 2), viso pareiškėjas drausmės izoliatoriaus kamerose buvo laikomas 39 paras. Šiaulių TI ūkio skyriaus 2015-01-21 pažymoje Nr. 62/08-72 (9 b. l.) nurodyta, kad drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 plotas yra 6,56 kv. m., o drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 3 plotas yra 6,66 kv. m. Įvertinant tai, kad drausmės izoliatoriaus kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas, jo teiginiai dėl per mažo kamerų ploto yra nepagrįsti.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 atliko patikrinimą 2014 m. rugpjūčio 21 d. ir surašė 2014-08-27 patikrinimo aktą Nr. EP-340 (19-23 b. l.). Patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Patikrinimo metu nustatyta, kad drausmės izoliatoriaus kameros Nr. 2 lubų dažų bei tinko danga atsilupusi, vietomis byra, pelėsio nėra, patalpose reikia atlikti remontą (Higienos normos HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas), nustatyta santykinė oro drėgmė 64,5 %, matavimų neapibrėžtis ± 0,96 %, dirbtinė apšvieta 192 lx, matavimų neapibrėžtis ± 31,3 lx, o tai atitinka higienos normų reikalavimus. Drausmės izoliatoriaus kameros yra vienvietės, kanalizacijos ar kitų dirginančių kvapų nenustatyta, sanitarinių mazgų įrengimas nevertintas, nes Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktas reglamentuoja, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pats pareiškėjas į bylą pateikė Šiaulių visuomenės centro 2014-12-23 raštą Nr. S-6302 (3 b. l.), kuriame nurodyta, kad atlikus Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerų Nr. 2 ir Nr. 3 patikrinimus nustatyta nelygi, atsilupusi lubų danga, oro temperatūra 15,4 – 15,8 ° C, oro santykinė drėgmė 41,9 – 44,5 proc., oro judėjimo greitis mažiau kaip 0,03; nustatyta oro santykinė drėgmė atitinka higienos normos reikalavimus, tačiau oro temperatūra ir oro judėjimo greitis neatitinka HN 76:2010 reglamentuojamų normų šaltuoju metų periodu, dirbtinė apšvieta 27-60 lx, ir tai neatitinka HN 76:2010 reikalavimų. Visuomenės sveikatos centras pareiškėjui nurodė, kad jo minimas faktas „nėra sienelių tualetui“ nenagrinėtinas, nes įrengti pertvaras tarp gyvenamosios dalies ir sanitarinio mazgo bus reikalaujama tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams (3 b. l.). Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad valstybės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) pareigūnai 39 paras laikė pareiškėją drausmės izoliatoriaus kamerose, neatitinkančiose Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad jis, vienas laikomas drausmės izoliatoriaus kamerose, patyrė neturtinę žalą – bendravimo galimybių sumažėjimą. Suimtųjų laikymo drausmės izoliatoriuose sąlygas reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 38 str., kuriame sakoma, kad drausmės izoliatoriuose laikomi suimtieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, paskambinti telefonu, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, radijo imtuvais ir kitais TI vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais; drausmės izoliatoriuose suimtieji laikomi po vieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra ne kartą pasisakęs, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (pvz., LVAT 2013-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-382/2013 ir kt.). Suėmimo vykdymo įstatymo 34 str. numatyta, kad nuobauda - uždarymas į drausmės izoliatorių iki 10 parų suimtiesiems skiriama už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, taigi papildomas pareiškėjo asmeninių laisvių suvaržymas yra jo paties netinkamo elgesio išdava ir Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų šiuo atveju nėra.
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog dėl Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerose buvusių laikymo sąlygų (netinkamo apšvietimo) pablogėjo jo regėjimas. Iš pareiškėjo J. J. asmens sveikatos istorijos (27-77 b. l.). matyti, jog buvimo Šiaulių TI laikotarpiais pareiškėjas gydytojams skundėsi nemiga, galvos, pilvo, dantų skausmais, tačiau jokių įrašų apie nusiskundimus dėl regėjimo pablogėjimo, apie regėjimo patikrinimus asmens sveikatos istorijoje nėra; 2014-05-08 ir 2014-05-10 atvestas į sveikatos priežiūros tarnybą iš drausmės izoliatoriaus jokių nusiskundimų sveikata neturėjo (48 b. l.). Taigi byloje esantys medicininiai dokumentai pareiškėjo teiginių nepatvirtina ir nesudaro pagrindo teigti, kad dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI drausmės izoliatoriaus kamerose pablogėjo jo sveikata.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas 39 paras buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kamerose, neatitinkančiose Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad dėl to jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgus į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, kas sudarytų net po 641,00 Eur už kiekvieną laikymo netinkamomis sąlygomis dieną. Pareiškėjo laikymo drausmės izoliatoriaus kamerose laikotarpiai buvo gana trumpi (nuo 5 iki 10 parų), jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., LVAT 2014-10-22 nutartimi byloje Nr. A-858-746/2014 už 400 dienų priteisė 8500 Lt, LVAT 2014-11-26 nutartimi byloje Nr. A-858-1274/2014 už 29 dienas priteisė 700 Lt, LVAT 2014-12-01 nutartimi byloje Nr. A-442-1560/2014 už 358 dienas priteisė 6000 Lt, LVAT 2015-01-07 nutartimi byloje Nr. A-45-442/2015 už 221 dieną priteisė 1400 Eur, LVAT 2015-02-11 nutartimi byloje Nr. A-663-575/2015 už 564 dienas priteisė 2000 Eur) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.