- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1816-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27813-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valor LT“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žvėryno vakarai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valor LT“ ieškinį daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žvėryno vakarai“ dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2020 m. rugpjūčio 25 d. DNSB „Žvėryno vakarai“ daugiabučio namo savininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus negaliojančiais (ab initio): 1. namo defektų nustatymui samdyti teismo ekspertą ir išlaidas paskirstyti tolygiai butų savininkams; 2. inicijuoti VALOR LT ginčą dėl garanto pateikimo ir išlaidas paskirstyti tolygiai butų savininkams; 3.1. teikti grupinį ieškinį dėl netesybų (delspinigių) UAB „Valor LT“; 3.2. skaitiklių nurašymo mokestis butų vienetui – 50 euro centų, nurašymą, informacijos pateikimą atliks E. A.; 3.3. įtraukti į namo defektų sąrašą nesaugius balkonų turėklus.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2020 m. rugpjūčio 25 d. daugiabučio namo savininkų sprendimų Nr. 1, 2, 3.1., 3.2., 3.3. vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje, uždraudžiant bendrijai atlikti priverstinį sprendimuose Nr. 1 ir 2 nustatytų sumų išieškojimą, taip pat uždraudžiant bendrijai atsisakyti išduoti pažymą ieškovei apie atsiskaitymą su bendrija, nepaisant to, kad ieškovė nėra sumokėjusi sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų sumų.
3. Nurodė, jog ieškinys preliminariai yra pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Atsakovės 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimai yra neteisėti ir negaliojantys dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo. Ginčijamais sprendimais Nr. 1 ir 2 yra nuspręsta rinkti iš visų daugiabučio namo butų savininkų papildomas lėšas. Atsakovė ne tik išrašė sąskaitas faktūras ieškovei, bet ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu įspėjo, jog ieškovei neatsiskaičius su bendrija iki 2020 m. rugsėjo 30 d., atsakovė neteiks ieškovei pažymų apie atsiskaitymą su bendrija. Todėl ieškovė negalės parduoti jai priklausančių butų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovės UAB „Valor LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2020 m. rugpjūčio 25 d. DNSB „Žvėryno vakarai“ susirinkimo priimtų sprendimų Nr. 1, 2, 3.1., 3.2., 3.3. vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Kitoje dalyje prašymą atmetė.
5. Teismas pripažino, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Ginčijami bendrijos sprendimai susiję su atitinkamo pobūdžio išlaidomis ir jų paskirstymu butų savininkams. Ieškovė iš esmės ginčija minėtus bendrijos sprendimus, laikydamasi pozicijos, jog tokių išlaidų apmokėti neprivalo, kadangi dėl jų nedavė sutikimo, taip pat remdamasi kitais bendrijos susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimais, kvorumo nebuvimu ir t. t.
6. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju nesustabdžius ginčijamų bendrijos sprendimų vykdymo, jie galėtų būti įgyvendinti (ką patvirtina butų savininkams išrašytos ir apmokėjimui pateiktos sąskaitos), o ieškovei priėmus galimai palankų teismo procesinį sprendimą, t. y. pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl galimų pažeidimų, ieškovė patirtų neigiamas pasekmes, nes gindama savo pažeistas teises turėtų inicijuoti atgręžtinius reikalavimus bendrijos atžvilgiu.
7. Teismo pripažino, jog nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir išlaikyti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) padėtį, kas leistų tikėtis, jog galimai ieškovei palankus sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, kol yra sprendžiamas ginčijamų bendrijos nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamų daugiabučio namo savininkų bendrijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo metu priimtų sprendimų Nr. 1, 2, 3.1., 3.2., 3.3.vykdymą.
8. Nagrinėjamoje byloje status quo padėtis bus užtikrinta, sustabdant ginčijamų daugiabučio namo savininkų bendrijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo metu priimtų sprendimų Nr. 1, 2, 3.1., 3.2., 3.3.vykdymą. Kitos ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas bendrijai atlikti priverstinį ginčijamuose sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 sumų išieškojimą – yra perteklinės, nes šio draudimo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su ginčijamų sprendimų įvykdymo sustabdymu. Sustabdžius ginčijamų bendrijos sprendimų įvykdymą, jokie priverstiniai ginčijamų sprendimų veiksmai nebus galimi. Bendrijos atsisakymas ieškovei išduoti pažymą apie visišką atsiskaitymą tiesiogiai negali būti siejamas su teismine tvarka ginčijamų bendrijos sprendimų įgyvendinimu, todėl šioje dalyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė DNSB „Žvėryno vakarai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas. Ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Būtent ieškovė turi pareigą ieškinyje nurodyti tinkamą atsakovą, tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (reiškiamus reikalavimus) ir nurodyti ieškinio pagrindą. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau - DGNKPPSBĮ) įtvirtinti du skirtingi organai, kurie sprendžia minėtame įstatyme jų kompetencijai priskirtus klausimus. Vienas jų – juridinio asmens organas – bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuris sprendžia klausimus pagal DGNKPPSBĮ 10 straipsnio nuostatas. Kitas – daugiabučio namo, kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų susirinkimas, kuris sprendžia klausimus pagal DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas.
9.2. Ieškovė ginčija daugiabučio namo savininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus pagal DGNKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuojama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka bei priimami sprendimai. Ieškovė ginčija ne atsakovės (bendrijos) organų sprendimus, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus, tai yra ieškiniu yra ginčijami ne juridinio asmens organo (bendrijos narių susirinkimo), o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo priimti sprendimai. Tačiau atsakove byloje yra nurodyta bendrija, o ne visi daugiabučio namo savininkai, priėmę ginčijamus sprendimus.
9.3. Pagal teismų praktiką tuo atveju, kai yra reiškiamas reikalavimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtų savininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bendrija byloje nėra tinkama atsakovė. Pagal DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatas bendrija yra atsakinga už butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų tinkamą sušaukimą, organizavimą ir susirinkime priimtų sprendimų įgyvendinimą. Tačiau bendrijos vaidmuo tokiu atveju yra organizacinis, todėl bendrija nėra ir negali būti atsakinga už susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų išreikštą valią (priimtus sprendimus). Todėl pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ir nurodytus ieškinio pagrindus bendrija nėra tinkama atsakove byloje. Nutartimi buvo nustatyti apribojimai, kurie turi poveikį trečiųjų asmenų, neįtrauktų į bylą atsakovais, tai yra namo butų savininkų, teisėms ir teisėtiems interesams.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Teismas nutartimi peržengė ieškovės prašymo nagrinėjimo ribas. Ieškovė prašė sustabdyti daugiabučio namo savininkų sprendimų vykdymą tik tokiu būdu, kad būtų uždrausta bendrijai atlikti priverstinį sprendimuose Nr. 1 ir 2 nustatytų sumų išieškojimą, tai yra prašė taikyti sprendimų vykdymo sustabdymą tik tiek, kiek būtų uždraudžiama atlikti priverstinį išieškojimą. Ieškovė neprašė tik sustabdyti daugiabučio namo savininkų sprendimų vykdymo be jokių išlygų, o tai yra daug platesnis ribojimas. Teismas nutartimi be išlygų uždraudė susirinkimo sprendimų vykdymą. Pagrindinis teismo motyvas – užkirsti kelią bendrijos reikalavimams ieškovei dėl sumų pagal priimtus susirinkimo sprendimus išieškojimo. Ieškovės prašymas iš esmės ir buvo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su apribojimais ir tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su ieškovės finansinėmis prievolėmis pagal priimtus susirinkimo sprendimus. Tačiau nutartimi teismas pritaikė ir kitus apribojimus, dėl kurių taikymo būtinybės nutartyje nenurodyta jokių motyvų.
9.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, o jų taikymo pagrįstumas neįrodytas. Teismas suteikė ieškovei nepagrįstą pranašumą prieš atsakovę ar namo savininkus ir varžo jų teises daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Vienintelis tikslas, kurio ieškovė siekia laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra sustabdyti piniginius reikalavimus pagal ginčijamus sprendimus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Todėl nutartimi nepagrįstai uždrausta: namo defektų nustatymui samdyti teismo ekspertą, inicijuoti ginčą prieš ieškovę dėl garanto pateikimo, teikti grupinį ieškinį dėl netesybų (delspinigių) ieškovei, taikyti skaitiklių nurašymo mokestį – 0,5 centų, į namo defektų sąrašą įtraukti nesaugius namo balkonus. Šiais draudimais ribojamos atsakovės pareigos, kurias jai pavedė namo gyventojai: prižiūrėti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinti, kad būtų tiksliai suskaičiuojami bei priskiriami paslaugų mokesčiai, taip pat pažeidžiama konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Valor LT“ atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas ir pareikštas netinkamai atsakovei. Ieškovė aiškiai nurodė ieškinio faktines aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus, taip pat aiškiai išdėstė reikalavimą – pripažinti sprendimus negaliojančiais. Todėl ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovė nepagrįstai remiasi ieškovės nurodytomis įstatymo normomis. Materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą. Todėl, ar ieškovė parinko tinkamas teisės normas, ar ne, neturi jokios įtakos pareikšto ieškinio preliminariam pagrįstumui.
10.2. Ieškovė atsakovei ieškinį pareiškė pagal protokolo, kuriuo įforminti ginčijami sprendimai, duomenis. Protokole nurodyta, jog tai yra daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolas. Tačiau prie protokolo pridėtas dalyvių registravimo sąrašas patvirtina, jog atsakovė šaukė ne savininkų, bet narių susirinkimą. Bendrijos įstatuose numatyta, jog visuotiniame susirinkime gali dalyvauti ir ne nariai, tačiau jie neturi balso teisės. Kituose atsakovės raštuose apie ginčijamus sprendimus kalbama, kaip apie bendrijos sprendimus, tai yra pati atsakovė iki kreipimosi į teismą teigė, jog tai buvo juridinio asmens ir jo organo – visuotinio narių susirinkimo sprendimai. Atsakovei pateikus įrodymus apie tai, kokie savininkai yra bendrijos nariai ir ne nariai, kas balsavo ir kokius balsus skaičiavo susirinkime, paaiškinus, koks tai buvo susirinkimas, ieškovė įtrauks į bylą tinkamus atsakovus.
10.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas peržengė ieškovės prašymo ribas. Ieškovė prašė sustabdyti visų ginčijamų sprendimų vykdymą ir tai aiškiai išdėstė ieškinyje. Prašydama sustabdyti sprendimų vykdymą, ieškovė papildomai nurodė ir motyvus, jog prašymas stabdyti ginčijamų sprendimų vykdymą yra tiesiogiai susijęs su pareikštu reikalavimu pripažinti šiuos sprendimus negaliojančiais. Prašymu dėl draudimo inicijuoti išieškojimo veiksmus ir draudimo atsisakyti išduoti pažymą, ieškovė prašė teismo išskirti papildomus veiksmus, kuriuos prašė teismo uždrausti atsakovei atlikti. Todėl teismo nutartimi nebuvo peržengtos ieškovės prašymų ribos.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Teismas nutartimi neuždraudė atsakovei atlikti jokių veiksmų, bet laikinai sustabdė ginčijamų susirinkimo sprendimų vykdymą. Ginčijamų sprendimų vykdymo sustabdymas neužkerta kelio nei DNSB, nei savininkams vykyti įstatymo bendrijai nustatytų funkcijų, nevaržo savininkų teisių. DNSB turi teisę ir galimybę kiekvieną dieną fiksuoti defektus, informuoti apie tai atsakingus asmenis, prašyti juos taisyti ir pan. Ginčai dėl garanto ir ieškinio dėl netesybų pateikimo nepriskirti DNSB kompetencijai, ji neturi nei sutartinės, nei įstatyminės teisės reikšti tokių ieškinių. Laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio tokių ieškinių reikšti butų savininkams. Laikinosios apaugos priemonės taip pat neužkerta kelio bendrijai ar jos pirmininkei nurašyti skaitiklių parodymų ir juos teikti paslaugas teikiančioms bendrovėms. Todėl atsakovės teiginiai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįstai ribojamos jos ar savininkų teisės, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovės prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkime priimtų sprendimų vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu reikalauja pripažinti atsakovės 2020 m. rugpjūčio 25 d. priimtus sprendimus negaliojančiais ab initio, taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti šių sprendimų vykdymą iki bus priimtas teismo sprendimas, uždrausti atsakovei atlikti priverstinį sprendimuose Nr. 1 ir 2 nustatytų sumų išieškojimą ir uždrausti atsakovei išduoti pažymą ieškovei apie atsiskaitymą su atsakove, nepaisant to, kad ieškovė nėra sumokėjusi sprendimuose Nr. 1 ir 2 nurodytų sumų. Taigi ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.
15. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį turinys patvirtina, jog tarp šalių nagrinėjamoje bylos stadijoje jau yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, tai yra, ar susirinkimas, kuriuo buvo priimti ginčijami sprendimai, buvo priimtas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo ar bendrijos narių visuotinio susirinkimo. Abi šalys skirtingai vertina dokumentus, kurių pagrindu buvo organizuotas ir vykdomas susirinkimas bei užfiksuojami jo rezultatai.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog į šį klausimą galima bus atsakyti, atlikus bylos faktinių aplinkybių ir joje esančių duomenų analizę, kuri negali būti atliekama, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dabartinėje proceso stadijoje pripažintina, jog ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
17. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
18. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo protokole nurodyta, jog jo metu buvo priimti sprendimai: 1. namo defektų nustatymui samdyti teismo ekspertą ir išlaidas paskirstyti tolygiai butų savininkams; 2. inicijuoti VALOR LT ginčą dėl garanto pateikimo ir išlaidas paskirstyti tolygiai butų savininkams; 3.1. teikti grupinį ieškinį dėl netesybų (delspinigių) UAB „Valor LT“; 3.2. skaitiklių nurašymo mokestis butų vienetui – 50 euro centų, nurašymą, informacijos pateikimą atliks E. A.; 3.3. įtraukti į namo defektų sąrašą nesaugius balkonų turėklus.
19. Pagal CK 4.82-4.83 straipsnius butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tinkamai prižiūrėti ir naudoti bendrojo naudojimo objektus. Be to CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčijamais sprendimais kaip tik ir yra siekiama įgyvendinti daugiabučio namo savininkų pareigas, susijusias su namo išlaikymo mokesčių mokėjimu, tinkamos namo būklės nustatymu bei savo pažeistų teisių gynimu teisme.
20. Pažymėtina, jog bendrijos kreipimasis į teismo ekspertą dėl namo defektų nustatymo ar ieškinio teismui pateikimas neapsunkins galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo nagrinėjamoje byloje. Teismo eksperto atliktų darbų kainos paskirstymas butų savininkams, tame tarpe ir ieškovei, nereiškia, jog toks sprendimas iš karto tampa vykdytinu, nes bendrijų priimti sprendimai nėra priverstinai vykdytini (su jais nesutinkantys asmenys turi teisę juos ginčyti teisme). Atsakovei pateikus ginčijamuose sprendimuose numatytus ieškinius teisme, ieškovė galės teikti į juos atsikirtimus, taip pat ir remdamasi nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Teismui nagrinėjamoje byloje priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovė praras teisę bei argumentus kreiptis į teismą dėl susirinkime numatytų lėšų išieškojimo iš ieškovės, taip pat nebegalės palaikyti savo reikalavimų teismuose. Tuo tarpu visam šios bylos nagrinėjimo laikui uždraudus atsakovei įgyvendinti jai įstatymo suteiktas teises, susijusias su namo priežiūra (defektų nustatymu bei mokesčių mokėjimu) bei teise teikti ieškinį teisme, gali padaryti neproporcingą žalą namo butų savininkų turtinėms teisėms ir interesams.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nevertino galimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmių atsakovei, netinkamai įvertino galimą grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir pažeidė proporcingumo principą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant.
22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Valor LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.