Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-02-22 · Administracinė byla Nr. I-1812-764/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-22
Bylos Nr.
I-1812-764/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė (pirm.), Egidija Smalakienė (pran.), Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
B. Š.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 1.2Aplinkos apsauga
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1812-764/2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 11.2, 11.3, 61 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anai Klimovič, vertėjaujant Ritai Nasalytei, dalyvaujant pareiškėjai B. Š. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. Š.su prašymu (b. l. 3-5 ) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. K. valdytą iki nacionalizacijos 9 800 kv.m. žemės sklypą, esantį Zakience k. (Užukienės k.), Vilniaus – Trakų apskrityje.

Paaiškino, kad 1995-08-09 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į tėvo J. K. valdytą iki nacionalizacijos žemės sklypą Rukainių k., Rukainių sen., Vilniaus rajone, Vilniaus – Trakų apskrityje. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002-05-16 sprendimu atkūrė jai nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, tai yra 3,38 ha žemės, esančios Rukainių k., Rukainių sen., Vilniaus rajone, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 3,66 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai Užukenės kaime, Rukainių sen., Vilniaus rajone. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai tvirtino, kad jos tėvas J. K. nuosavybės teise valdė apie 7 ha žemės, bet, pateikdami jai Lietuvos Valstybės archyvo išrašą iš pažymėjimo, nurodė, kad duomenų yra tik dėl J. K. valdytos 3,38 ha žemės. Kad pateiktų Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui archyvo dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 7 ha žemės Rukainių sen., Vilniaus rajone, nepakanka nuosavybei atkurti, nežinojo bei galvojo, kad pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisėms į tėvo J. K. valdytą iki nacionalizacijos 7 ha žemės sklypą atkurti. Pareiškėjai nebuvo pasiūlyta dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų, todėl ji laukė kol Vilniaus apskrities viršininko administracija priims papildomą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 7 ha žemės. Atkreipė dėmesį, kad tik 2007 m. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai informavo ją, kad pareiškėja turi kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, siekdama surasti papildomų duomenų dėl tėvo valdytos žemės. 2007-10-19 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir 2007-11-05 sužinojo, kad tėvas 1939-01-31 pirkimo – pardavimo pagrindu įgijo 9 800 kv.m. žemės Zakiene k, Rukainių sen., Vilniaus – Trakų apskrityje, todėl yra įsitikinusi, jog terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei papildomiems nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti yra praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl lietuvių kalbos nežinojimo, neturėjimo visų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšius, dėl informacijos stokos – nežinojo, kad LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšių, nustatymo, nežinojo, kad dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšius padavimas ribojamas terminais, dėl sveikatos būklės, teisinio neišprusimo, senyvo amžiaus bei lėšų stokos.

Teismo posėdžio metu pareiškėja savo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į prašymą (b. l. 30-31) nurodė, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Taigi, jei teismas nustatys, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą pateikti nuosavybės teises su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus yra svarbios, neprieštarauja, kad praleistas terminas būtų atnaujintas.

Kolegija, išnagrinėjusi prašymo bei atsiliepimo motyvus, taip pat pareiškėjos paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja jog prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei termino pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius į buvusio savininko J. K. valdytą iki nacionalizacijos 9 800 kv.m. žemės sklypą, esantį Zakience k. (Užukenės k.), Vilniaus – Trakų apskrityje, atnaujinimas (b. l. 3-5).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad iki 2003-12-31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą atsižvelgtina ir į pačių Įstatymo nustatytų terminų trukmę. Įstatymų leidėjas nuo 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001-12-31, o 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634 terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2003-12-31. Taigi terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti – daugiau kaip 12 metų, todėl konstatuotina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju – pareiškėja. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams grindžia aplinkybėmis, jog ji nežinojo, kad jau pateiktų Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms į tėvo J. K. iki nacionalizacijos valdytai 7 ha žemei atkurti, tik 2007 m. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai informavo ją, kad ji turi kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą siekdama surasti papildomus duomenis dėl tėvo valdytos žemės. Prašyme atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pareiškėja taip pat nurodo, jog terminą praleido ir dėl lietuvių kalbos nežinojimo, neturėjimo visų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšius, dėl informacijos stokos – jai nebuvo žinoma, kad įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšių, nustatymo, kad dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšius padavimas ribojamas terminais, dėl sveikatos būklės, teisinio neišprusimo, senyvo amžiaus bei lėšų stokos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos nurodytas žemės savininkas J.K., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos tėvas (b. l. 10, 12, 38, 39, 40), kuris, Vilniaus iždo rūmų 1919-1939 archyviniame fonde, Vilniaus – Trakų apskrities, Rudaminos valsčiaus, Rukojnie vietovės žemės sklypų sąraše, buvo įrašytas kaip turėjęs 3, 3841 ha žemės (b. l. 9, 25-26, 37). 1939-01-31 notarinis aktas (pardavimo aktas) įrodo, jog J. K. įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, pažymėtą Nr. 225, sudarantį 9 800 m pievos, esantį tarp kelio į Zakience kaimą (b. l. 20-21). Iš 1938-03-07 notarinių aktų registracijos išrašo Nr. 298 matyti, kad J. K. nuosavybėn įsigijo žemės sklypą, esantį Vilniaus ir Trakų poviato, Rudaminos sav., Rukainių k., kurio plotas yra 5 000 m² (b. l. 24). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 1995-08-09 su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono, Rukainių seniūnijos, agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. nuosavybės teisėmis valdytą 3,38 ha žemės sklypą (b. l. 8) ir jai 2002-05-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 41-12603 buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, tai yra 3,38 ha žemės, vietoje turėtos 3,38 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 3,66 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį Užukenės k., Rukainių sen., Vilniaus raj. (b. l. 27). Duomenų, kad be pareiškėjos dar kas nors pretenduotų atkurti nuosavybės teises į J. K. turėtą nuosavybę, byloje nėra.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis Įstatymo 10 str. prasme, nes jos yra objektyvaus pobūdžio, tai yra nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios.

Teismų praktikoje tokios priežastys kaip informacijos stoka ir lietuvių kalbos nemokėjimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, ja nesidomi, vertinamos subjektyviomis, nuo paties asmens valios priklausančiomis priežastimis. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, minimos ir pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės, nesutrukdė jai Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus į jos tėvo, J. K. , valdytą 3,38 ha žemės sklypą (b. l. 36), todėl šios priežastys kolegijos vertintinos kaip subjektyvios. Pareiškėjos prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys – sveikatos būklė, teisinis neišprusimas, senyvas amžius bei lėšų stoka – teismo vertinamos kritiškai ir pripažintinos nuo pareiškėjos valios priklausančiomis priežastimis.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą Įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė.

Nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėja siekė realizuoti savo kaip pretendentės teises į nuosavybės teisių atkūrimą – ji 1995-08-09 kreipėsi į Vilniaus rajono, Rukainių seniūnijos, agrarinės reformos tarnybą prašydama atkurti nuosavybės teises į tėvo turėtą žemę. Pareiškėjos turimas nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, tai yra Vilniaus – Trakų apskrities, Rudaminos valsčiaus, Rukojnie k., 1938 m. žemės matavimo sąrašas, patvirtintas 1939-03-24, patvirtino faktą, kad jos tėvas turėjo 3, 3841 ha žemės (b. l. 9, 25-26). Tačiau šiame dokumente nebuvo duomenų, jog tėvas 1938-03-07 įsigijo 5 000 m² žemės sklypą, esantį Vilniaus ir Trakų poviato, Rudaminos sav., Rukainių k. (b. l. 24), o 1939-01-31 įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, pažymėtą Nr. 225, sudarantį 9 800 m pievos, esantį tarp kelio į Zakience kaimą (b. l. 20-21). Taigi, šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja sąžiningai klydo manydama, jog jau pateiktų Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dokumentų pakanka nuosavybės teisėms į tėvo J. K. iki nacionalizacijos valdytai žemei atkurti, bei kad ji pareiškė pretenzijas į visą galimą atgauti nuosavybėn turtą. Pareiškėjos teiginys, kad apie tėvo nuosavybės teise valdytą didesnį žemę plotą, nei buvo jai atkurtos nuosavybės teisės, sužinojo tik 2007-11-05 gavusi Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-5031, patvirtina byloje esanti nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga, kurią pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai laiku realizuoti savo teisę į nuosavybės teisų atkūrimą ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminus Įstatymo nustatytų prašymo ir dokumentų pateikimui.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinimas, - ar nurodytuose nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose yra minimi ties patys, ar skirtingai žemės sklypai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nesprendžia, į kokią dalį nuosavybės teisės atkurtos, į kokią dalį nėra atkurtos ir pareiškėja dar gali pretenduoti., Visa tai turi būti analizuojama nagrinėjant pareiškėjos prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumą. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumą nuosavybės teisėms įrodyti nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės buvimo vietą.

Remiantis byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma bei išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido 1997 metų Įstatymu Nr.VIII-359 nustatytus terminus paduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą, nuosavybės teisę, pilietybę bei giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. iki nacionalizacijos valdytą 9 800 kv. m. žemės sklypą, esantį Zakience k. (Užukenės k.), Vilniaus – Trakų apskrityje, bei, vadovaujantis 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat teisingumo bei protingumo principais, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminai atnaujintini.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos B. Š. prašymą patenkinti.

Atnaujinti B. Š. praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, taip pat atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 9 800 kv. m. žemės sklypą, esantį Zakience k. (Užukenės k.), Vilniaus – Trakų apskrityje.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėEgidija SmalakienėHalina Zaikauskaitė