Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pareiškimas atsisakytinas priimti pagal LR CPK 137 str. 2 d. 3 p., kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Sutinkamai su LR CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pareiškėja prašo pripažinti nuosavybės teisę į pastatus įgyjamosios senaties pagrindu. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Nors pareiškėja teigia, kad į ginčo pastatą niekam nuosavybės teisė neįregistruota, tačiau tokių įrodymų nepateikia ir negali pateikti, nes pastatas neįregistruotas VĮ Registrų centre.

Motyvuojamoji dalis

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės. Šiuo atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai apie tai, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010).

Šiuo atveju pareiškėja nurodo, kad, nors ir suformuota ginčo pastato nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, tačiau ji neįregistruota VĮ Registrų centre. Atitinkamai, pareiškėja nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo į šį pastatą. Šios kategorijos bylose numatyta išankstinė ginčų sprendimo tvarka: statinys, dėl kurio daiktinių teisių asmuo kreipiasi į teismą, privalo būti registruotas viešame registre. Todėl pareiškėja visų pirma turėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti pastatą, dėl kurio kreipėsi į teismą. Įregistravus statinį VĮ Registrų centre, suteikus jam unikalų numerį, pareiškėja galėtų kreiptis su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę. Šiai institucijai atsisakius dėl kokių nors priežasčių atlikti šiuos darbus, pareiškėja turės galimybę skųsti sprendimą aukštesniajai instancijai arba kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, nes suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Ši nutartis neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

NUtarĖ:

Pareiškėjos M. O. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu atsisakyti priimti, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Nutartį siųsti pareiškėjai.

Nutartis per 7 d. nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.