- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-29
- Bylos Nr.
- ATP-494-462/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02221-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- L. K.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Vidmantas Žylėsa
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. atstovo advokato Vidmanto Žylės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimu L. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
2016 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. atstovo advokato Vidmanto Žylės pakartotinį prašymą sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. atstovas advokatas Vidmantas Žylė prašo panaikinti 2016 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir tenkinti prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Tokio pobūdžio prašymą L. K. pirmosios instancijos teismui pateikė antrą kartą, tačiau vietoj to, kad būtų suteikta vienintelė galimybė asmeniui išsaugoti vairuotojo teises ir toliau kabintis į gyvenimą, teismas į susidariusią situaciją sureagavo formaliai. Mano, kad iš anksto suformuotą teismo nuomonę lėmė ir tai, kad teismas netenkino L. K. prašymo, išnagrinėjęs jį rašytinio proceso tvarka, tai yra nesuteikdamas buvusiam, o ne esamam pažeidėjui galimybės išsakyti savo nuomonę dėl sprendžiamos situacijos žodžiu. Gvildenant šią problemą ir sprendžiant analogiško pobūdžio prašymus, turi egzistuoti ir žmogiškumo faktorius, nuosekliai įvertintinas gyvenimiška prasme. Mano, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos L. K. susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau laiko, kadangi realiai jis nesinaudoja šia teise pakankamai ilgą laiką, dėl to manytina, kad jam paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti. Tai įrodo jo socialinė padėtis bei pasiryžimas ateityje nebedaryti bet kokių teisės pažeidimų. Be to, darbdavio tarpininkavimo raštas yra pagrindinė iš sąlygų susigrąžinti prarastą teisę bei patvirtinimas apie nusistovėjusius pareiškėjo socialinius ryšius. Atskirajame skunde išreiškiama pozicija, kad ankščiau priimti teismų sprendimai šiuo atveju neturi prejudicinės galios.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Kelių policijos l. e. p. viršininkas Mindaugas Džermeika atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nustato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Iš atskirojo skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėjas įrodinėja, kad ankstesni teismų sprendimai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pakartotinį prašymą nagrinėjančio teismo neįpareigoja. Apygardos teismas su tokiu pareiškėjo teisės vertinimu sutinka. Įstatymas neriboja pakartotinių kreipimųsi dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. skaičiaus bei nenumato termino, kuriam nepraėjus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, teismui atmetus jo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negali pakartotinai kreiptis į teismą, prašydamas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nuostatas. Tačiau aukštesnysis teismas, iš naujo patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad naujų esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. taikymui, kurios nebuvo įvertintos 2016 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos teismo ir 2016 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis, pareiškėjas, pakartotinai kreipdamasis į teismą, nenurodė.
Lietuvos teismų praktikoje ne karta konstatuota, kad sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. taikymo, visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. (administracinės nutartys Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007), t. y. turi būti nustatytos ypatingos aplinkybės, suponuojančios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino trumpinimo pagrįstumą ir teisingumą, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje prašymas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nuostatas paremtas deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos nuobaudos tikslai jau pasiekti.
Apygardos teismas papildomai nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. nubaustas dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo girtumas daugiau kaip du kartus (0,99 prom.) viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimu buvo nubaustas minimaliomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijoje numatytomis administracinėmis nuobaudomis – 289 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo argumentus įvertino teisingai, savo sprendimą motyvavo, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 1 p.,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. atstovo advokato Vidmanto Žylės atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.