- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2-7005-812/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03057-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei E. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 60,66 Eur žalos atlyginimą už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Nurodo, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. liepos 5 d. gavo sąskaitą (E 125) iš Belgijos kompetentingos įstaigos, patvirtinančią, kad E. K., buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydama Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „išlaidos už išmokas natūra, kurias (...) teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos“, tarptautinio mokėjimo pavedimu 2019 m. gegužės 28 d. Nr. 7100044999 sumokėjo Belgijos kompetentingai įstaigai 60,66 Eur už atsakovei suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Belgijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Patikrinus Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis nustatyta, kad atsakovė asmens sveikatos paslaugų gavimo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neteisėtai pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ir ESDK), ją pateikdama gydymo įstaigai bei gaudama nemokamas paslaugas Belgijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtą 60,66 Eur žalą dėl neteisėto pasinaudojimo ESDK. Ieškinyje pažymėjo, kad atsakovė, būdama drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, teritorinei ligonių kasai pateikė prašymą išduoti ESDK ir, atsiimdama ESDK, pasirašė Pasižadėjimą informuoti apie draustumo statuso pasikeitimą, kuriuo pasižadėjo nedelsdama pranešti ESDK išdavusiai teritorinei ligonių kasai apie draustumo statuso pasikeitimą bei kortelės praradimą. Minėtu pasižadėjimu atsakovė taip pat buvo informuota apie tai, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama tokia medicinos pagalba, kuri yra būtina dėl sveikatos sutrikimų, ligų buvimo Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje metu ir kol numato ją teikiančios valstybės narės teisės aktai, tik tuo atveju, jeigu atsakovė yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje.
Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą ieškinį. Procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), o pasikeitus deklaruoto adreso duomenims, t. y. atsakovei deklaravus išvykimą į (duomenys neskelbtini), jai procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2019 m. rugsėjo 3 d. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. liepos 5 d. gavo sąskaitą (E 125) iš Belgijos kompetentingos įstaigos, patvirtinančią, kad E. K. buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba. 2015-2019 m. iš Belgijos gautų E 125 formos pažymų suvestinės (pagal reikalavimo raštą, gautą VLK 2019-04-01 Reg. 3K-4438, reikalavimo raštą, gautą VLK 2019-04-30 Reg. Nr. 3K-5836, reikalavimo raštą, gautą VLK 2015-02-10 Reg. Nr. 3K-2604, reikalavimo raštą, gautą VLK 2015-07-20 Reg. Nr. 3K-12058, reikalavimo raštą, gautą VLK 2016-03-17 Reg. Nr. 3K-4578, reikalavimo raštą, gautą VLK 2016-07-07 Reg. Nr. 3K-11058, reikalavimo raštą, gautą VLK 2017-02-24 Reg. Nr. 3K-3165, reikalavimo raštą, gautą VLK 2016-07-04 Reg. Nr. 3K-9765, reikalavimo raštą, gautą VLK 2018-02-23 Reg. Nr. 3K-2907 ir reikalavimo raštą, gautą VLK 2018-07-05 Reg. Nr. 3K-9216) išrašo duomenimis atsakovei E. K. (E125 formos pažymos Nr. 1000087999) Belgijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų už 60,66 Eur, atsakovė privalomuoju sveikatos draudimu neapdrausta. Iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gegužės 27 d. Paraiškos dėl VLK 2015-2019 m. gautų ir apmokėjimui teikiamų sąskaitų už Lietuvos Respublikos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustųjų gydymą Belgijoje Nr. 8A-64 ir Paaiškinimų dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo (Priedas Nr. 1) bei Paaiškinimų dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui išieškojimo išrašo (Priedas Nr. 2) matyti, kad asmenys pateikė ESDK Belgijoje gydymo įstaigoms tuo metu nebūdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje; už Belgijoje suteiktą būtinąją medicinos pagalbą privalo apmokėti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; siekiant susigrąžinti žalą dėl neteisėto pasinaudojimo ESDK, pranešimai dėl žalos atlyginimo bus išsiųsti ir atsakovei E. K. (B.) dėl 60,66 Eur žalos atlyginimo.
Pagal Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis atsakovė asmens sveikatos paslaugų gavimo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, tačiau pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele, ją pateikdama gydymo įstaigai bei gaudama nemokamas paslaugas Belgijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydama Reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „išlaidos už išmokas natūra, kurias (...) teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos“, mokėjimo pavedimu 2019 m. gegužės 28 d. Nr. 7100044999 sumokėjo Belgijos kompetentingai įstaigai 60,66 Eur už atsakovei suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Belgijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 4K-3916 informavo atsakovę, kad remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimo fondo duomenimis medicinos paslaugų teikimo metu (2017-08-07) ji nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Belgijos sveikatos priežiūros įstaigai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas numato sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimą tik apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Minėtu raštu atsakovei buvo pranešta, kad dėl neteisėto ESDK panaudojimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas patyrė 60,66 Eur žalą, ir, kad jeigu atsakovė gaudama sveikatos priežiūros paslaugas (2017-08-07) Belgijoje buvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje ir turi tai patvirtinančius dokumentus, tai privalo juos pateikti teritorinei ligonių kasai, kurios aptarnavimo zonoje gyvena arba atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Per nustatytą terminą atsakovė dokumentų, patvirtinančių draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, nepateikė ir žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui neatlygino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tarp atsakovės veiksmų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovė, neturėdama apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso Lietuvoje, pateikė buvimo vietos įstaigai ESDK ir dėl neteisėto veiksmo gavo nemokamas medicinines paslaugas už 60,66 Eur, už kurias buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės priteistinas 60,66 Eur žalos atlyginimas ieškovės naudai.
Teritorinė ligonių kasa, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 10 punktu, turi teisę teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo.
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 88 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,66 Eur (šešiasdešimties eurų 66 ct) žalos atlyginimą ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784179.
Priteisti iš atsakovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei, įmokos kodas 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.