Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-04 · Byla Nr. N-63-3402-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
N-63-3402-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-3402/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 4 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimo E. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad E. Š. 2009 m. gegužės 4 d., 7 val. 56 min., Baravykynės kaime, Pasvalio rajone, vairavo automobilį BMW520 su įtartinais girtumo požymiais, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą bei medį, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, taip pat vengė pasitikrinti girtumą, pasišalino iš eismo įvykio vietos, nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

II.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimu E. Š. pripažino kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, o administracinį bylą dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo nutraukė. Teismas skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Teismas, apklausęs liudytojus, administracinėn atsakomybėm traukiamą asmenį, išklausęs jo atstovą, susipažinęs su bylos dokumentais, konstatavo, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog E. Š. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad būtent E. Š., vairuodamas nuosavą automobilį, padarė eismo įvykį, nėra įrodymų apie tai, kad buvo sugadintas svetimas turtas, iš teismo posėdyje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, jog E. Š. vengė neblaivumo patikrinimo, nes buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jam nustatytas 1,78 promilės girtumas. Teismas laikė įrodytu, jog E. Š. vairavo nuosavą automobilį BMW520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 prom. girtumas), t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Konstatuodamas šį faktą, teismas vadovavosi liudytojų V. M., S. D., A. P., V. G. parodymais, kuriais netikėti nematė pagrindo, o E. Š. parodymus, jog jis automobilio nevairavo, o tik sėdėjo transporto priemonėje, vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Teismas, įvertinęs, jog pats E. Š. pripažino, kad jo automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, laikė, kad E. Š. veika pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį kvalifikuota tinkamai. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į E. Š. padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Š. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimo dalį dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodo, kad pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, tačiau nesutinka, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Teigia, kad teismo nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas, priimtas vadovaujantis vien prielaidomis, o ne objektyviais, neginčijamais įrodymais, liudytojų parodymai, kuriais teismas rėmėsi, anot jo, neatitinka faktinių aplinkybių. Policijos pareigūnai jo vairuojančio nematė, nes atvyko tik gavę pranešimą, to nematė ir S. D., kuris į įvykio vietą atvažiavo, kai jau K. S., vairavęs prieš tai automobilį, buvo išvažiavęs. Teismas neįvertino, kad liudytojai D. G., K. S. ir N. M. patvirtino jo versiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

E. Š. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo.

Apeliantas ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo neginčija. Teisėjų kolegija laiko įrodytu faktą, jog E. Š. padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą, o jo veika kvalifikuota tinkamai. Tačiau apeliantas nesutinka, kad padarė veiką, už kurią atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Norint E. Š. veiką kvalifikuoti pagal minėtą ATPK straipsnį, turi būti nustatytas būtinas šio pažeidimo sudėčiai elementas – vairavimas. Apeliantas teigia, kad automobilį vairavo ne jis, bet draugas K. S., o pirmosios instancijos teismas priešingos išvados priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius liudytojų parodymus, vadovaudamasis vien prielaidomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus bei apklausė liudytojus (N. M., D. G., K. S., V. M., S. D., policijos pareigūnus A. P. ir V. G.). Ginčo, kad E. Š. įvykio metu buvo neblaivus nėra. Jo neblaivumas nustatytas specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Kaip matyti iš testo alkoholiui patikrinimo rezultatų kvito (b. l. 67), E. Š. buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas. Alkotesterio panaudojimo pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad E. Š. su alkotesterio parodymais sutiko, tai patvirtindamas savo parašu, kad buvo neblaivus neneigė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau teigė, kad automobilio nevairavo, paaiškino, kad jį su draugu atvežė naujasis pažįstamas K. S., kuris vėliau, įvykus konfliktui, išėjo, o jis liko su draugu A. B. automobilyje klausytis muzikos. Pagrindiniai įrodymai, neginčijamai paneigiantys E. Š. versiją – S. D. rašytinis paaiškinimas, pateiktas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 29), bei jo parodymai teisme (b. l. 69, 74). Minėtas asmuo nurodė, kad įvykio dieną V. M. jam pranešė, kad po bendrovės laukus važinėjasi automobilis, nuvykęs į vietą pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, sustojo prieš jį, užgesino, ištraukdamas raktelius, matė, kad automobilyje buvo du žmonės, už jo vairo sėdėjo E. Š., teigia, kad matėsi išvažinėti laukai ir per juos einančios automobilio vėžės. Šiais parodymais netikėti nėra pagrindo – S. D. parodymai nuoseklūs, pakankamai detalizuoti, nors buvo galimai išvažinėti jo bendrovės nuomojami laukai su pasėliais, jis jokių pretenzijų E. Š. nepareiškė, sąžiningai nurodė, kad nematė to fakto, kaip buvo sudaužytas automobilio priekis, kas patvirtina jo nešališkumą. Be to, S. D. parodymai atitinka policijos pareigūno A. P., kuriuo netikėti nėra pagrindo, nurodžiusio, kad į įvykio vietą nuvyko pagal S. D. iškvietimą, lauke matėsi išvažinėtos šviežios vėžės, automobilis buvo pastatytas išvažiavimo iš lauko kryptim (b. l. 60-61), parodymus. S. D. nurodytas aplinkybes patvirtino ir V. M., paaiškinęs, kad ryte pamatęs, kaip tamsios spalvos automobilis važinėjosi po laukus, iš karto paskambinęs S. D., po to buvo jo iškviestas į įvykio vietą, kur stovėjo tas pats po laukus važinėjęs automobilis (b. l. 61, 69). Liudytojo V. M. asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta. Minėtiems liudytojų parodymams prieštarauja N. M., D. G. bei K. S. parodymai, tačiau jie vertintini kritiškai. Jie yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, nes teisme parodymus davė pakviesti liudyti E. Š. iniciatyva. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad yra su E. Š. geri pažįstami (N. M. ir D. G. kartu įvykio dieną šventė mamos dieną, K. S., anot apelianto, jis patikėjo savo turtą – davė vairuoti automobilį ir paliko jį vieną laukti kieme, o pats ramiai su draugu nuėjo švęsti, pripažintina, kad toks elgesys svetimo asmens atžvilgiu būtų logiškai nepaaiškinamas). Pažymėtina, kad E. Š. apie kitą asmenį, galimai vairavusį automobilį, atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė, ant protokolo pasirašyti atsisakė, paaiškinimo neteikė, kas, pripažintina, asmeniui, nevairavusiam automobilio, taip pat yra nelogiškas ir nenaudingas elgesys. Be to, E. Š. pirmame teismo posėdyje teigė (b. l. 46), kad nežino nei vairuotojo vardo, nei pavardės, o kitame teismo posėdyje jau nurodė, kad vairavo K. S. ir prašė apklausti jį kaip liudytoją (b. l. 59). Minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą vertinti E. Š. atsikirtimus kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės teisinės atsakomybės, o K. S. prisipažinimą kaip akivaizdžiai melagingą bei prieštaraujantį byloje nustatytiems faktams.

Įvertinus nustatytus įrodymus, išnagrinėjus juos visų bylos aplinkybių visumoje, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi S. D. parodymais ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad E. Š. 2009 m. gegužės 4 d., 7 val. 56 min., Baravykynės kaime, Pasvalio rajone, vairavo automobilį BMW520, būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 promilės girtumas), jo veika pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kvalifikuota tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas administracinį bylą dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo nutraukė, konstatuodamas, kad jie neįrodyti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą teikia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bei vadovaudamasi kiekvienoje demokratinėje valstybėje pripažįstamu draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principu – non reformatio in peius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2857/09), minėtos nutarimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo klausimo nenagrinėja.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas