Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. Ž.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. A., jo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-73532363-16 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 3 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁰ straipsnio 1 dalį A. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 216 Eur administracinė bauda už tai, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu 2016-08-09 teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) akcininkas A. A. nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir trukdė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, tuo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 13 punktų reikalavimus, tai yra A. A. atsisakė pasirašyti 2016-08-26 jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, taipogi bylos duomenimis atsisakė teikti paaiškinimus (2016-08-09 paaiškinimą rašyti atsisakė), nevykdė teisėtų aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimų, t.y. nepateikė asmens tapatybę liudijančio dokumento, atsisakė rašyti paaiškinimą bei atsisakė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo aktu ir tokiais veiksmais kliudė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

A. A. su skundu (b.l. 1, 2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, motyvuodamas tuo, kad pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teikti paaiškinimą bei susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo aktu yra jo teisė, todėl negali būti laikoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu ar trukdymu vykdyti kontrolę. Su priimtu nutarimu nesutinka, nes nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, be to, iš nutarime nurodytų datų neaišku, kada buvo padarytas pažeidimas. Pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini) akcininkas.

Teisme A. A. ir jo atstovė patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir prašė skundą patenkinti. A. A. papildomai paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. jam paskambino (duomenys neskelbtini) direktorė L. S., kuri informavo, kad atvažiavo aplinkos apsaugos pareigūnai, ji neturi dokumentų ir jos neišleidžia jų atsivežti, nori ją išvežti su antrankiais. Jis atvažiavęs į vietą, parodė pasą. Aikštelėje yra jo asmeninis turtas, tai yra mašinos, kurias jis nuomoja pagal sutartį (duomenys neskelbtini) Įmonės mašinos yra tik dvi. Mašinos kai kurios nevažiuojančios, be technikinių. Aikštelėje yra ir Ž. turto, pati aikštelė taip pat priklauso Ž., bet jis nesutvarko dokumentų. Atvažiavo pareigūnai, prisistatė, sakė, kad tikrins aikštelę. Pati įmonė (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini) kaime. L. S. leido išvažiuoti atsivežti dokumentų - atsivežė įmonės registravimo dokumentus. Nežino iš kur duomenys, kad (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis netrukdė tikrintojams patekti į teritoriją, kai jis atvažiavo, tikrintojai buvo teritorijoje. Jis pateikė savo pasą. Inspektoriai tikrino, viską filmavo. Jis atsisakė duoti paaiškinimą, atsisakė susipažinti su patikrinimo aktu, nes pasakė, kad naudosis advokato pagalba.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas teismui pateikė atsiliepimą (b.l. 4), kuriame nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vedėjas A. M. ir vyriausiais specialistas J. B. (toliau - inspektoriai) 2016-08-09, vadovaudamiesi Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016-02-01 įsakymu Nr. VR-V-12 atliko (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu 2016-08-09 teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) akcininkas A. A. nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir trukdė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 13 punktų reikalavimus. Pažymėjo, kad A. A. yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, todėl yra suinteresuotas, jog (duomenys neskelbtini) vykdytų ūkinę veiklą pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat privalėjo užtikrinti tinkamas sąlygas inspektoriams atlikti patikrinimą. Tuo tarpu A. A. tiek aktyviais, tieks pasyviais veiksmais trukdė inspektoriams vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Atsiliepime pažymėjo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo įvertinti visi byloje turimi įrodymai bei dokumentai su vaizdo ir foto medžiaga, todėl mano, kad nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. 2016-08-12 Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros vedėjas tarnybiniu pranešimu nurodė, jog A. A. atsisakė prisistatyti, elgėsi nemandagiai ir bandė jį su kolega J. B. išvyti iš įmonės aikštelės. Panašias aplinkybes nurodė ir J. B. 2016-08-12 tarnybiniu pranešimu, nurodydamas, kad A. A. elgėsi nemandagiai, bandė jį su kolega A. M. išvyti iš aikštelės teritorijos, grasino fiziniu susidorojimu. Tiek vaizdo medžiaga, tiek kiti byloje esantys dokumentai pagrindžia, jog A. A. nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir trukdė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. A. A. teikia skundą siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tačiau skunde visiškai nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais grindžia savo pateiktą skundą. Atsiliepime paaiškino, kad A. A. pažeidimą padarė 2016-08-09, o tai konstatuota buvo 2016-08-11 Patikrinimo aktu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas A. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad A. A. paskirta nuobauda už nurodymų nevykdymą, jis atsisakė teikti parodymus, paaiškinimus. Buvo planinis patikrinimas, įmonė buvo informuota. A. A. turi teisę atsisakyti duoti paaiškinimus, atsisakyti susipažinti su aktu. Tačiau A. A. nepateikė asmens dokumento, grasino pareigūnams, buvo visais įmanomais būdais kliudoma, dėl to nepavyko padaryti patikrinimo.

Liudytojas J. B. teisme paliudijo, kad dėl įmonės kodo buvo padaryta techninė klaida, neprirašytas vienas skaičius, visas įvykis buvo rugpjūčio 9 d., pirmą kartą atvykus. Kai atvyko į Aplinkos apsaugos agentūrą, paprašė ūkio subjekto bylos. Jiems buvo žinoma, kad UAB „Autokra“ veiklavietė (duomenys neskelbtini) o registracijos vieta nurodytas kaimas Ukmergės rajone. Į teritoriją įvažiavo su tarnybiniu automobiliu, sargų namelyje buvo žmogus, išėjo direktorė S., pasakė, kad nori atlikti planinį dokumentą, paprašė asmens dokumento, ji pasakė, kad dokumento neturi, dokumentas namuose, ji gali atvežti. Tada paklausė, ar tai (duomenys neskelbtini) veiklavietė, tai ji iš karto užsiplieskė, sakė, kad (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė, klausė, kieno automobiliai aikštelėje, ji vengė atsakyti, po to atvyko A. A., pakeltu tonu pradėjo juos varyti iš teritorijos, pradėjo jiems grasinti viršininku ir tokio nepagarbaus bendravimo metu jie aiškino A. A., ko atvyko, rodė pažymėjimus, bet A. A. replikavo, įžūliai ir nepagarbiai juos žemino. Kvietė policijos pagalbą, kad jiems užtikrintų saugumą bei viešąją tvarką. Toliau vyko jų, policijos pareigūnų, A. A. ir L. S. ginčas dėl dokumento pateikimo, viskas vyko apie 2 valandas, prašė parašyti paaiškinimą, kokios transporto priemonės priklauso jam, kokios (duomenys neskelbtini), A. atsisakė teikti paaiškinimus, tai buvo įforminta. Prašė pateikti ir žemės nuomos sutartį ir transporto priemonės dokumentus. Jie visada bendrauja su atsakingu asmeniu, bet šioje situacijoje A. A. perėmė visą situaciją, arogantiškai pareiškė, kad įmonė priklauso jam. Dokumentai, kurie turi būti pateikti tikrinimo metu, buvo iš anksto žinomi, ūkio subjektai, privalo būti veiklavietėje ar buveinėje ir už tai atsakinga direktorė, A. A. jiems neleido su direktore bendrauti, trukdė, todėl iškvietė policiją. A. A. pasakė, kad jo teisė neteikti paaiškinimų, bet dokumentą jam privalėjo pateikti, nes jis turi žinoti, su kuo bendrauja. A. A. vėliau pateikė dokumentą, jie užpildė blanką, A. A. atsisakė pasirašyti dokumentus, tada jie apėjo ir nufilmavo aikštelę, ten esančias transporto priemones ir išvyko.

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir J. B. tarnybiniame pranešime, kuriame be kitų aplinkybių nurodyta, kad A. A. elgėsi nemandagiai, bandė jį su kolega išvaryti iš aikštelės, grasino susidorojimu (b.l. 37).

Liudytojas A. M. teisme paliudijo, kad jiems atvykus, pasitiko (duomenys neskelbtini) direktorė S.. A. prisistatė, kad yra akcininkas ir tuo pačiu S. vyras. Būnant vietoje A. pradėjo teikti informaciją, kiek jam priklauso mašinų, kad jis atsakingas, jie paprašė kaip akcininko prisidėti prie planinio patikrinimo, bet jo veiksmai buvo priešiški. Kadangi, kaip jie suprato, S. nustojo kalbėti, visą iniciatyvą perėmė A., kuris trukdė vykdyti kontrolę. Bendraujant paaiškėjo, kad visos transporto priemonės priklauso jam, jis kaip akcininkas gali atsakyti už įmonės vykdomą veiklą. A. buvo žinoma apie patikrinimą, jis atvažiavo ir turėjo atstovauti, bet jis nepadėjo. A. trukdė vykdyti patikrinimą, nepateikė dokumentų, ji privalėjo pateikti dokumentus. A. nerodė paso, todėl kvietė policiją. Rašte prašė deleguoti atstovą, kas atstovaus įmonę, bet atsakymas nebuvo gautas, tai galėjo įmonę atstovauti bet kas. S. jiems nepasakė, kas atstovaus įmonę patikrinimo metu. Prašė (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentus, įmonė turėjo iš anksto pateikti dokumentus, ji pasakė, kad nevykdo jokios veiklos, ir neturi jokių dokumentų pateikti. Jei būna surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas, asmuo turi teisę atsisakyti pasirašyti aktą. Nei vienas, nei A., nei S. neprisiėmė atstovavimo atsakomybės patikrinimo metu. S. neišleido, nes jai buvo žinoma apie patikrinimą, be to, jie negalėjo išleisti jos važiuoti, nes ji neturėjo asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo, antrankių jie negalėjo dėti, nes jų neturėjo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir A. M. tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose be kitų aplinkybių nurodyta, kad A. A. elgėsi nemandagiai, ir bandė pareigūnus išvaryti iš aikštelės, taip pat neteikė asmens dokumentų bei kitų dokumentų, reikalingų patikrinimui (b.l. 34-36).

Liudytojas T. Č. teisme paliudijo, kad buvo atvykęs į įvykio vietą rugpjūčio 9 d. Gavo pranešimą, kad reikia gamtos apsaugai pagalbos, kai atvyko, visi buvo viduje, abu piliečiai teigė, kad tai ne jų aikštelė ir nieko nežino, nieko nerodys ir nuo visko atsisakė, pareigūnai viską filmavo, užfiksavo pažeidimus, diskusija buvo karšta, piliečiai viską neigė, aiškino, kad nieko nežino. Prašė A. A. pateikti dokumentus, jis pateikė, S. neturėjo dokumentų, tai ji kažkam paskambo ir jai atvežė dokumentus. Kai atvyko į vietą, jų dalyvavimas nebebuvo būtinas, tik nustatė asmenybes. Ar iki to laiko A. A. buvo pateikęs dokumentus, nežino. Jam dalyvaujant, jokio trukdymo tikrinti, nebuvo, A. A. sakė, eikit tikrinkit tik nuo paaiškinimų, nuo pasirašymo atsisakė. Aplinkos apsaugos pareigūnai su jo kolege apėjo teritoriją.

Liudytoja S. L. teisme paliudijo, kad per raciją gavo pranešimą, jog aplinkos apsaugos pareigūnams reikalinga pagalba, nes negali patekti į aikštelę, buvo ginčas, kad nepateikė dokumentų. Kai atvyko, visi jau buvo aikštelėje, žmonės sakė, kad tai ne jų aikštelė. A. A. sakė, kad nieko nekomentuos, netrukdė pareigūnams žiūrėti, sakė, eikit ir žiūrėkit, bet pats nėjo žiūrėti, ir niekur nepasirašė. Ji tik iš duomenų bazės patikrino duomenis apie S., apie A. nieko jos neklausė ir jokių duomenų neprašė.

L. S. teisme paliudijo, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorė, įmonėje 6 darbuotojai, yra dvi mašinos, už aplinkosauginę dalį atsakinga ji, įmonė registruota (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. nuomoja senus policijos garažus, aikštelėje visas transportas A. A. vardu. Tuo metu aikštelėje stovėjo vienas A. automobilis. Kad bus vykdomas patikrinimas registruotu laišku negavo, ėjo mergaitė ir padavė per tvorą laišką, laiške buvo nurodytas ne toks įmonės pavadinimas ir kodas bei adresas, planavo išsiaiškinti, tačiau to nepadarė. 2016 m. rugpjūčio 9 d. privažiavo džipas, ji patraukė automobilį ir atidarė vartus, pareigūnai įvažiavo. Ji prisistatė, tačiau neturėjo asmens dokumento, sakė, kad atveš dokumentą, bet jai pasakė, kad ji pabėgs, sakė „dedam antrankius, vežam į policiją asmenybei nustatyti“. Ji išsigando, paskambino A. A.. Ji skambino ir policijai. Aplinkos apsaugos pareigūnai taip pat skambino policijai, kad negali patekti į teritoriją, nors tuo metu jie jau buvo teritorijoje. Atvažiavo A. A., laukė policijos, ją pažįstamas nuvežė iki namų ir ji vėl grįžo į aikštelę. Pareigūnai prašė dokumentų ir A. juos davė, du kartus prašė dokumentų ir jis du kartus davė. Ji atvežė įmonės dokumentus ir savo asmens dokumentą, jie užsirašė visus duomenis ir pasakė, kad reikia filmuoti aikštelę, A. atsisakė, ji irgi atsisakė, tada jie paprašė pareigūnės ir su pareigūne nufilmavo visą aikštelę.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį kliudymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kliudymas vykdyti kontrolę gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, jo pasireiškimo formų įstatymas nedetalizuoja; priklausomai nuo atliekamos kontrolės pobūdžio jos gali būti įvairios: neįleidimas į įmonės teritoriją ar jos dalį, tam tikrų patikrinimo objektų slėpimas, dokumentų apie tikrinamus objektus nepateikimas ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai teisės aktais įgaliotam vykdyti atitinkamą kontrolę pareigūnui ar institucijai nepateikiami dokumentai, be kurių kontrolė negalima, toks asmens neveikimas yra kliudymas ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9/2013, 2AT-22/2013).

Nagrinėjamu atveju iš Patikrinimo akto (b.l. 38, 39) matyti, kad valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai A. M. ir J. B. pagal patvirtintą planą patikrino žinomą (duomenys neskelbtini) veiklos vietą, esančią (duomenys neskelbtini) ir pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pagal kurias pareigūnams vykdant patikrinimą, pareikalavus A. A. pateikti asmens dokumentą ir vykdyti kitus pareigūnų teisėtus veiksmus, jis atsisakė tai padaryti, patikrinimo akte padaryta išvada, kad tokiu būdu faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu 2016-08-09 teritorijoje (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) akcininkas A. A. nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir trukdė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas J. B. 2016 m. rugpjūčio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A. už tai, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu 2016 m. rugpjūčio 9 d. teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) akcininkas A. A. nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir trukdė valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 13 punktus (b.l. 7, 8).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnysis specialistas M. S., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį A. A. paskyrė administracinę nuobaudą – 216 Eur administracinę baudą už tai, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu 2016 m. rugpjūčio 9 d. teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) akcininkas A. A. nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir trukdė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, tuo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 13 punktų reikalavimus, tai yra A. A. atsisakė pasirašyti 2016-08-26 jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, taipogi atsisakė teikti paaiškinimus (2016-08-09 paaiškinimą rašyti atsisakė), nevykdė teisėtų aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimų, t.y. nepateikė asmens tapatybę liudijančio dokumento, atsisakė rašyti paaiškinimą bei atsisakė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo aktu ir tokiais veiksmais kliudė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad surašant A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. A. veika nedetalizuota, tai yra nenurodyta, kokių reikalavimų jis konkrečiai nevykdė ir kuo pasireiškė trukdymas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Toks A. A. veikos aprašymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra labai abstraktus. Asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, privalo užtikrinti institucija, surašanti administracinio teisės pažeidimo protokolą, šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Ši teisė užtikrinama protokole aiškiai ir tiksliai nurodant, kokiais konkrečiai veiksmais buvo kliudyta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Priimtame nutarime nurodyta, kad A. A. atsisakė pasirašyti 2016-08-26 jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsisakė 2016-08-09 rašyti paaiškinimą, nepateikė asmens tapatybę liudijančio dokumento, atsisakė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo aktu, kas nutarime įvertinta kaip kliudymas vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 7) bei paaiškinimo (b.l. 47), A. A. atsisakė protokolą pasirašyti bei atsisakė pateikti pasiaiškinimą, taip pat atsisakė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo aktu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK yra reglamentuojami atvejai, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save bei pasirašyti protokolą. Būtent pagal ATPK 260 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai yra įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Taigi pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei pateikti paaiškinimus yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, o ne pareigos, už kurių nevykdymą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, kaip girdėti iš byloje esančio įrašo, A. A. buvo informuotas, jog jis turi teisę atsisakyti rašyti pasiaiškinimą. Su tuo teisme sutiko ir liudytojais apklausti inspektoriai. Analogiškai, kaip asmens teisę, bet ne pareigą, teismas vertina ir susipažinimą su faktinių duomenų patikrinimo aktu.

Be to, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tame tarpe ir už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tą pačią dieną, tai yra 2016 m. rugpjūčio 26 d., jo nepasirašė, kai pats įvykis įvyko 2016 m. rugpjūčio 9 d. Todėl visiškai nesuprantama, kaip 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsisakydamas pasirašyti protokolą, A. A. 2016 m. rugpjūčio 9 d. kliudė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad faktinių duomenų patikrinimas vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini)., vyko 2016 m. rugpjūčio 9 d., tuo tarpu tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek priimtame nutarime neteisingai nurodoma pažeidimo padarymo data kaip 2016 m. rugpjūčio 11 d., kuri siejama su Patikrinimo akto surašymo, kaip galimo pažeidimo konstatavimo data.

Teisme nustatyta, kad A. A. yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, o šios įmonės direktorė yra L. S., kuri teisme apklausta kaip liudytoja patvirtino, jog įmonėje už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą ji yra atsakinga, apie planinį patikrinimą jai buvo žinoma. Liudytoju apklaustas J. B. patvirtino, kad patikrinimui reikalingus dokumentus prašė pateikti L. S.. Tuo tarpu byloje duomenų, kad tokių dokumentų prašė iš A. A. tikrinimo vykdymo metu, nėra. Peržiūrėjus byloje esančią įvykio filmuotą medžiagą matyti, kad inspektoriai prašė A. A. pateikti savo asmens dokumentą. A. A. teisme paaiškino, kad jis atvykęs į teritoriją, kurioje jau buvo inspektoriai, parodė savo asmens dokumentą bei prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) akcininkas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti filmuota medžiaga. Iš susiklosčiusios situacijos aplinkybių akivaizdu, kad A. A. buvo susinervinęs, teisme pripažino pasikarščiavęs, inspektoriams iš pradžių tik parodė, o ne padavė savo asmens dokumentą, kaip to buvo prašoma. Pažymėtina, kad asmens dokumentas reikalingas asmenybei nustatyti, tuo tarpu kaip matyti iš bylos duomenų, A. A. neslėpė esantis įmonės akcininku, inspektoriai tą žinojo, be to, tikrinamoje vietoje buvo ir (duomenys neskelbtini) direktorė, kuri pirmiausia ir yra atsakinga už bendrovės veiklą. Kaip matyti iš 2016 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimo, kurį teikti, kaip nurodo inspektoriai, A. A. atsisakė, A. A. asmenybė buvo nustatyta pagal jo pasą.

Teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad inspektoriai patikrinimą vykdė adresu Kauno g. 24B, Ukmergės m., nors įmonės registracijos vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat tiek A. A., tiek L. S. inspektoriams ne kartą minėjo, kad aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini)., nei jiems, nei įmonei nepriklauso. Šią aplinkybę patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus raštas (b.l. 55) bei Žemės naudojimo patikrinimo aktas (b.l. 57, 58), iš kurių matyti, kad buvo atliktas žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad žemės plotas nesuformuotas, žemės plote yra registruoti statiniai: garažas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (asfaltbetonio aikštelė ir tvora), apie šių statinių savininką Registrų centre duomenų nėra, todėl perdavė pagal kompetenciją Ukmergės rajono savivaldybės administracijai spęsti klausimą dėl šių statinių pripažinimo bešeimininkiais.

Priimto nutarimo pagrįstumą, institucija, priėmusi nutarimą, grindžia tuo, kad A. A. atsisakė prisistatyti, elgėsi nemandagiai ir bandė inspektorius išvaryti iš įmonės aikštelės, tačiau šie veiksmai nebuvo A. A. inkriminuoti nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime. Be to, atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar gestais, įžeidžiančiu, įžūliu ar provokuojančiu elgesiu, numatyta ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalyje, tačiau toks kaltinimas A. A. apskritai nebuvo nepareikštas.

Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad A. A. dalyvavo 2016 m. rugpjūčio 9 d. vykdant patikrinimą, bendravo su pareigūnais bei atliko tam tikrus veiksmus, tačiau A. A. veiksmai institucijos, surašiusios protokolą bei priėmusios nutarimą, nebuvo konkretizuoti ir įvertinti. Tuo tarpu teismas, ištyręs bylos įrodymus, laiko, kad galbūt A. A. veiksmuose ir galėjo būti administracinio teisės pažeidimo požymių, tačiau tie veiksmai, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime neatsispindi ir tokia praktika yra ydinga.

Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t.y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, jo trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės, kadangi protokole suformuluotas kaltinimas A. A. yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio ir apimties, todėl vadovaujantis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, A. A. atžvilgiu priimtas nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti.

Pagal vieningą teismų praktiką, ATPK 260 straipsnio nuostatų nesilaikymas ir konkretaus kaltinimo asmeniui nesuformulavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo tirti (LVAT nutartis Nr. N-575-862/2009).

Skundu A. A. taip pat prašo panaikinti ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 26 d. administracinį nurodymą Nr. AM-VILAN-69918306-16. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama (ATPK 260¹ straipsnio 1 ir 3 dalys). Nesumokėjus baudos pagal administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama įprasta tvarka, todėl naikinti administracinį nurodymą nėra pagrindo.

Teismas atkreipia institucijos, priėmusios administracinio teisės pažeidimo nutarimą, dėmesį į tai, kad pagal analogiją su ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas iš naujo nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje AM-VILN-73532363-16 dėl A. A. nubaudimo pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį, panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.