Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnį, 493 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 489 straipsnį, 493 straipsnio 2 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnį už tai, kad jis 2021 m. sausio 20 d. apie 18.01 val., būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,56 prom. girtumas, tyčia melagingai telefonu pranešė policijos pareigūnams apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo 35 metų sugyventinė trenkė kirviu į galvą, kurią prakirto, tačiau atvykus policijos pareigūnams jo kūne jokių sužalojimų nesimatė, paaiškino, kad policijos pagalbą kvietė norėdamas sužinoti, kodėl dieną pas jį buvo atvykę kiti policijos pareigūnai, o jį pristačius į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą, atliekant dalinė apžiūrą, stangrino raumenis, spaudė kumščius, agresyviai elgėsi, gestikuliavo rankomis, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nutraukti savo veiksmus, uniformuotų policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo šių garbę ir orumą žeminančius žodžius (nurodyti administracinio nusižengimo protokole).

Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J.. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.

E. J. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ANK 489 straipsnyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje, 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2021 m. sausio 20 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 63-ANR_P-148-2021, kuriame užfiksuotos visos esminės administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 5-6); 2020 m. sausio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato tyrėjų Karolinos Černiauskaitės ir Gedimino Česaičio bei 2021 m. sausio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Mariaus Valašino tarnybiniais pranešimais (b. l. 6-8), kuriuose nurodyta, kad 2021 m. sausio 20 d. apie 18.10 val., gavus pranešimą iš bendrojo pagalbos centro apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui 35 metų sugyventinė trenkė kirviu į galvą, kurią prakirto, bėga kraujas bei nuvykus nurodytu adresu, E. J. paaiškino, kad policiją kvietė, nors jam nereikėjo pagalbos, kvietė tik dėl to, jog norėjo sužinoti, kodėl pas jį dieną buvo atvykę policijos pareigūnai; realios grėsmės asmeniui nebuvo, akivaizdžių sužalojimų nenustatyta, E. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, į alkoholio kiekio matuoklį įpūsti nesugebėjo; vykstant į policijos komisariatą protokolo už melagingą pranešimą surašymui, E. J. pradėjo elgtis agresyviai, vadinti policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą, o nuvykus į Kaišiadorių rajono policijos komisariato patalpas, E. J. elgėsi agresyviai, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, atliekant asmens apžiūrą muistėsi, pareikalavus nusiraminti, toliau tęsė neteisėtus veiksmus, dėl ko prieš E. J. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir šis nuvestas į sulaikymo patalpas; 2021 m. sausio 20 d. Administracinio sulaikymo protokolu (b. l. 29), kuriame užfiksuotas 2021 m. sausio 20 d. 19.07 val. E. J. sulaikymas (duomenys neskelbtini), kuris buvo būtinas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą; I. B. 2021 m. sausio 21 d. paaiškinimu (b. l. 30), kur ji nurodė, kad į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur kartais ateina ir jos sūnėnas, dažnai vartojantis alkoholinius gėrimus E. J., 2021 m. sausio 20 d., buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie tikrina, ar E. J. nedaro nusikalstamų veikų, tačiau tuo metu E. J. miegojo, todėl pareigūnai jo nežadino, o kiek vėliau, prabudęs E. J., norėdamas sužinoti, kodėl pareigūnai buvo pas jį atvykę, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad jam kirviu prakirto galvą, tačiau dėl šių aplinkybių jis melavo; asmens blaivumo duomenimis (b. l. 31), kur užfiksuota, kad 2021 m. sausio 20 d. 20.00 val., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0011 E. J. buvo nustatytas 2,53 prom. girtumas; administracinėn atsakomybėn traukiamo E. J. 2021 m. sausio 20 d. paaiškinimu, užfiksuotu administracinio nusižengimo protokole (b. l. 5), kur jis nurodė, kad su padarytais nusižengimais sutinka, nuoširdžiai gailisi juos padaręs.

Administracinio nusižengimo protokole E. J. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 493 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga bei Lietuvos Respublikos ANK 489 straipsnį, numatantį atsakomybę už Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą, t. y. melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ANK 489 straipsnyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. tiesiogiai nukreipianti į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kurio pažeidimas padaromas atlikus Lietuvos Respublikos ANK 489 straipsnio dispozicijoje nurodytas dvi alternatyvias veikas, t. y. melagingai pranešus apie smurtą artimoje aplinkoje arba piktnaudžiavus smurtą patyrusio asmens teisėmis. Aptariamoje teisės normoje nustatyta administracinė atsakomybė ne už bet kokį melagingą pranešimą, tačiau už melagingą pranešimą apie tam tikrą konkretų (specifinį) įvykį – apie smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą (1 straipsnis). Įstatymas apibrėžia artimos aplinkos sampratą, t. y. aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (2 straipsnis). Tik policijos pareigūnai, gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, turi pareigą atitinkamai sureaguoti (7 straipsnis) ir atlikti Lietuvos Respublikos ANK 589 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinių nusižengimų teisenos bei tyrimo veiksmus (Lietuvos Respublikos ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas). Pažymėtina ir tai, kad už smurtą artimoje aplinkoje yra nustatyta tik baudžiamoji atsakomybė (12 straipsnis), o asmuo, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavęs smurtą patyrusio asmens teisėmis, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (13 straipsnis). Taigi, tais atvejais, kai policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, nustato, kad toks pranešimas yra melagingas, tokį pranešimą pateikęs asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 489 straipsnį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-65-495/2020).

Byloje nustatyta, kad E. J. policijai pranešė apie jo gyvenamojoje vietoje neva vykstantį konfliktą su jo šeimos nariu – asmeniu, su kuriuo jis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (sugyventine). Taigi, pareigūnai, vykdami į įvykio vietą, iš budėtojo suteiktos informacijos jau žinojo, kad yra kviečiami skubiai atvykti dėl konflikto, vykstančio artimoje aplinkoje tarp šeimos narių, kartu buvo pateikta informacija, kad konfliktinėje aplinkoje įvykio metu yra ir nukentėjęs asmuo, informuota greitoji medicinos pagalba. Taigi, akivaizdu, kad bendruoju pagalbos telefonu buvo pateiktas pranešimas apie smurtą, vykstantį artimoje aplinkoje, ir todėl buvo priimtas sprendimas greitai reaguoti į tokią situaciją bei į vykdomą teisės pažeidimą. Tai, kad minėtas pranešimas buvo melagingas, nes konflikto tarp pranešėjo ir jo sugyventinės nebuvo ir pranešėjui policijos pagalba nereikalinga, pareigūnai išsiaiškino tik atvykę į įvykio vietą, pabendravę su pačiu pranešėju E. J.. Aptariamos faktinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad E. J. bendruoju pagalbos telefonu melagingai pranešė būtent apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. jo veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos ANK 489 straipsnyje, todėl jo veiksmai papildomai pagal Lietuvos Respublikos ANK 493 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti nepagrįstai.

Administracinio nusižengimo protokole E. J. veiksmai taip pat kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4¹ dalį bei 508 straipsnį.

Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus Lietuvos Respublikos ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai Šis straipsnis įtvirtintas Lietuvos Respublikos ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.

Pagal 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktus asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas yra dalis policijai keliamų uždavinių. Užtikrinant šių uždavinių įgyvendinimą, policijos pareigūnams suteikti platūs įgaliojimai, tai yra teisė duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims <....> (Policijos įstatymo 21 straipsnis). Taigi, policijos pareigūnų nurodymai, susiję su jų tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi.

Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą sprendžia, kad visi byloje surinkti bei aptarti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią E. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, 508 straipsnyje, padarymo. E. J. 2021 m. sausio 20 d. apie 18.01 val., būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,56 prom. girtumas, tyčia melagingai telefonu pranešęs policijos pareigūnams apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nustačius, kad pranešimas melagingas, jį pristačius į policijos komisariatą, atliekant dalinę apžiūrą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nestangrinti raumenų, nespausti kumščių, nesielgti agresyviai bei nusiraminti bei nutraukti savo tokius neteisėtus veiksmus ir reikšdamas nepasitenkinimą policijos pareigūnų veiksmais, šių pareigūnų atžvilgiu vartojo garbę ir orumą žeminančius žodžius. Pagal nustatytas aplinkybes – E. J., būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, rėkė, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, todėl policijos pareigūnai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, tai pat užfiksuoti administracinį nusižengimą bei surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėjo teisę reikalauti, kad E. J. elgtųsi adekvačiai bei nesipriešintų sulaikymui. Remiantis aukščiau nurodomomis aplinkybėmis teismui yra pakankamas pagrindas teigti, kad policijos pareigūnai veikė jiems suteiktų įgaliojimų ir savo kompetencijos ribose, t. y. šiuo konkrečiu atveju buvo laikomasi Policijos įstatymo nuostatų, policijos pareigūnų veiksmai ne tik buvo numatyti ir leidžiami įstatymo, bet buvo ir proporcingi susidariusiai situacijai, tad jų reikalavimus vykdyti E. J. įvykio metu buvo privalu. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, kuris nebuvo atšauktas nagrinėjamo įvykio metu, galioja ir šią dieną, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, 508 straipsnyje numatytų administracinio nusižengimų sudėtį. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. J. policijos pareigūnams išsakyti žodžiai ir frazės visuomenėje yra suprantami kaip neigiami, žeminantys asmenį, taip pat ir policijos pareigūnus konkrečiai, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas. Netinkamų, įžeidžiančių žodžių vartojimas policijos pareigūno atžvilgiu vertintinas kaip jo garbės ir orumo pažeminimas.

Skirdamas administracinę nuobaudą E. J., teismas atsižvelgia į tai, jog administraciniai nusižengimai, susiję su viešąją bei valdymo tvarka, padaryti tiesiogine tyčia, į tai, kad E. J. pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į tai, kad administracinius nusižengimus E. J. padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, taip pat administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje, jis padarė pakartotinai kas sunkina jo atsakomybę (Lietuvos Respublikos ANK 36 straipsnio 1 dalies 8, 12 punktas), kad E. J. anksčiau ne kartą yra baustas už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 19-24), teistas (b. l. 12-18). Atsižvelgiant į išdėstytą, E. J. skirtinos kiek didesnės nei minimalaus dydžio Lietuvos Respublikos ANK 489 straipsnio, 506 straipsnio 4¹ dalies, 508 straipsnio sankcijoje numatytos baudos bei skirtina galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, nes visi nurodyti administraciniai nusižengimai padaryti vienu metu (Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti E. J. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje, 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus bei paskirti jam administracines nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnį – 20,00 Eur (dvidešimties eurų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalį – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį – 110,00 Eur (vieno šimto dešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. J. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį E. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.