- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-04
- Bylos Nr.
- ATP-547-255/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00498-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- E. S.
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Artūrui Petkui,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, nukentėjusiajai I. B., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. kovo 27 d. E. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. kovo 20 d. apie 19.00 val. Tauragės mieste, T.Ivanausko gatvėje vairavo automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. S. vardu, vairuodamas automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Renault Clio, kuris lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į automobilį Renault Clio. Po susidūrimo automobilis Renault Clio tapo nevaldomas, trenkėsi į kelio ženklą ir apvirto. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis Renault Clio ir kelio ženklas. E. S. iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijęs, pasišalimo apie įvykį nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Protokole nurodyta, kad E. S. pažeidė KET 5 p., 9 p., 106 p., 141.2 p., 141.3 p., 231.1 p., 232 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutarimu administracinę bylą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. prieš E. S. nutraukė, nesant jo veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, patraukiant E. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. 130 str. 1 d., paskiriant administracinę nuobaudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Mano, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, todėl priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Teismas nutraukė administracinę bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., motyvuodamas tuo, kad nesurinkta duomenų, jog E. S. vairavo automobilį ir dalyvavo eismo įvykyje. Su tuo apeliantas nesutinka ir nurodo, kad renkant administracinę medžiagą buvo apklausta automobilio RENAULT CLIO, vairuotoja I. B., kuri nurodė, kad ji važiuodama T. Ivanausko gatve pradėjusi lenkti priekyje, ta pačia kryptimi, važiavusį automobilį RENAULT SCENIC, į automobilio galą pajuto smūgį, po kurio vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, pradėjo slysti šonu ir atsitrenkęs į kelio ženklą vertėsi. Prieš pradėdama lenkti matė, kad iš paskos važiuoja mėlynos spalvos automobilis. Automobilio valstybinio numerio ženklo nematė, automobilio markės tiksliai nurodyti taip pat negalėjo. Vėliau nurodė, kad į jos automobilį galėjo atsitrenkti bendramokslis E. S., kuris turi mėlynos spalvos automobilį PEUGEOT 307.
Įvykio aplinkybes nurodė automobilio RENAULT SCENIC, vairuotojas Z. M.. Priešpriešais važiavusio automobilio vairuotojas S. R. paaiškino, kad matė, kaip automobilis PEUGEOT 307 atsitrenkė į automobilio RENAULT CLIO, galą, todėl automobilis RENAULT CLIO, tapo nevaldomas, pradėjo slysti šonu ir vertėsi. PEUGEOT 307, nesustojęs nuvažiavo į Pirmūnų gatvę. Jis nurodė, kad automobilis PEUGEOT 307, buvo mėlynos spalvos. Valstybinio numerio ženklų neįsidėmėjo.
Apžiūrėjus automobilį RENAULT CLIO, ant jo galinės dalies kairėje pusėje buvo matyti palikti atsitrenkusio automobilio pėdsakai: padangos žymės ir šviesiai mėlynos spalvos dažų liekanos.
Tiriant eismo įvykį buvo tikrinamas automobilis PEUGEOT 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvykta adresu V. Kudirkos 31 A, tačiau niekas neįsileido. Automobilio taip pat nesimatė. Todėl galima teigti, jog automobilis buvo slepiamas ir tvarkomas. V. Kudirkos 31A namas yra netoli vietos, kur įvyko eismo įvykis. Minėtu adresu tuo metu buvo galima privažiuoti tik važiuojant Pirmūnų gatve, kadangi visa V. Kudirkos g. buvo perkasta ir nebuvo įmanoma ja važiuoti. Tačiau šitos aplinkybės Teismas visiškai nevertino ir rėmėsi tik E. S. ir S. B. parodymais, kurie nurodė, kad važiavo V. Kudirkos g., nors to nebuvo galima padaryti. Todėl S. B. ir E. S. dėl šio momento parodymai vertintini kritiškai ir Teismas negalėjo jais vadovautis.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo E. S., S. B. ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. parodymai prieštaringi. E. S. paaiškino, kad 2014 m. kovo 20 d. apie 18.00 val. sūnus E. S. atvažiavo automobiliu PEUGEOT 307 į Skaudvilę ir paliko automobilį stovėti V. B. kieme. Į Tauragę grįžo tą patį vakarą, o ryte vėl nuvažiavo prie automobilio PEUGEOT 307 ir išvažiavo į Gargždus. E. S. iš Gargždų grįžo sekmadienį. E. S. visą savaitgalį buvo Skaudvilėje pas tėvus.
Šalies argumentai
E. S. nurodė, kad 2014 m. kovo 20 d. buvo mokykloje, po to su S. B. vyko žvejoti į Skaudvilę, vėliau Skaudvilėje esančioje kavinėje žaidė bilijardą. Tada grįžo į Tauragę ir apie 18.00 val. vėl išvažiavo į Skaudvilę padėti tėvui. Automobilį PEUGEOT 307, paliko stovėti pas tėvo draugo kieme Skaudvilėje. Tą patį vakarą jis tėvo automobiliu grįžo į Tauragę. Kitą dieną penktadienį ryte vėl nuvažiavo į Skaudvilę ir automobiliu PEUGEOT 307, išvažiavo į Gargždus. Iš Gargždų grįžo sekmadienį. Jis paaiškino, kad jokiame eismo įvykyje nebuvo, o tuo metu, kai įvyko eismo įvykis jis buvo Skaudvilėje.
S. B. nurodė, kad apie 14.00 val. su E. S. išvažiavo žvejoti į Skaudvilę. Nurodyti vietą, kurioje žvejojo negalėjo. Vėliau jie nuvyko pažaisti bilijardą. Ir apie 16-17 val. E. S. jį parvežė namo. Daugiau jie ta patį vakarą susitikę nebuvo. Pažymėtina, kad E. S. ir S. B. tas pačias aplinkybes nurodo skirtingai, o tai rodo, kad abu meluoja. Tačiau teismas tokius reikšmingus prieštaravimus tiesiog nelaiko esminiais.
Tiriant minėtą eismo įvykį buvo nustatyta, kad E. S. nurodydamas aplinkybes, kad penktadienį ryte išvažiavo į Gargždus, melavo, kadangi D. Š. nurodė, kad E. S. penktadienį apie 13.00 vai. buvo atvykęs pas jį į namus ir jie išgėrė po du butelius alaus. Tačiau Teismas taip pat nevertina liudytojų parodymų, kurie manytume yra svarbūs nustatant aplinkybes ar liudytojai nuosekliai, teisingai duoda parodymus administracinėje byloje.
Šalies argumentai
Apelianto manymu E. S. nurodyta aplinkybė, kad jis 2014 m. kovo 20 d. apie 18.00 val. išvažiavo į Skaudvilę yra melaginga, kadangi D. B. paaiškino, kad nuo 18.00 val. iki 18.30 val. E. S. automobiliu PEUGEOT 307, buvo atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę prie bažnyčios. Peržiūrėjus miesto stebėjimo kameras matyti, kad nurodytu laiku automobilis PEUGEOT 307, yra minėtoje aikštelėje. 18.34 val. į minėtą automobilį sėda du asmenys ir automobiliu išvažiuoja iš aikštelės. Už kelių minučių tas pats automobilis matomas važiuojantis Vytauto gatve per sankryžą su Dariaus ir Girėno gatve. Automobilis PEUGEOT 307, važiuoja Vytauto gatve link T. Ivanausko gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis. Sprendžiant iš miesto stebėjimo kameromis užfiksuotų įrašų galima teigti, kad būtent tas automobilis ir dalyvavo eismo įvykyje. Kameromis užfiksuoto automobilio PEUGEOT 307, automobilio nedegė galinis kairės pusės žibintas. Apžiūrint automobilį PEUGEOT 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nedegė tas pats žibintas, todėl galima teigti, kad tai tas pats automobilis.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad renkant administracinę medžiagą ir apklausiant liudytojus ir atsakomybės traukiamą asmenį E. S. buvo išsamiai klausiama, kur jie buvo tam tikru metu, nes visos aplinkybės visumoje yra svarbios ir negali būti taip, jog vienos aplinkybės yra svarbios o kito ne ir į tai yra visiškai nekreipiama dėmesio. E. S. apklausiamas nurodė, kad apie 18.00 val. išvažiavo į Skaudvilę iš Tauragės m. Tokia aplinkybės buvo paneigta kitų liudytojų parodymais ir vaizdo įrašu, tai reiškia, kad E. S. nuo pat pradžių melavo. Nei E. S., nei E. S. savo paaiškinime dėl 2014 m. kovo 21 d. ryto aplinkybės, kad reikėjo grįžti į Tauragės miestą nenurodė, nors buvo smulkiai apklausiami ir chronologiškai viskas dėstoma. Jų pirminiais paaiškinimais buvo nustatyta, kad iš ryto E. S. išvyko į Gargždus. Tačiau buvo paneigta D. Š. paaiškinimu, jog 2014 m. kovo 21 apie 13.00 val. jis kartu su E. S. gėrė alų.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismas turėjo vertinti prieštaringus liudytojų parodymus, o ne tik vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai naudingas aplinkybes.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2014 m. kovo 20 d. nebuvo galima važiuoti V. Kudirkos gatve, kadangi gatvė buvo perkasta, o į namus E. S. galėjo parvažiuoti tik iš Pirmūnų gatvės. Mano, kad buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad E. S. dalyvavo eismo įvykyje ir iš jo pasišalino. E. S. motyvas pasišalinti iš eismo įvykio vietos buvo tas, jog jo vairuojamas automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir pilnai ištyrus įrodymus, teisingai išaiškinus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas nutarimą nutraukti administracinę bylą dalyje, jokių administracinės teisės normų nepažeidė.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusioji I. B. iš karto po eismo įvykio nurodė, jog negali pasakyti kokios markės automobilis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį, kokie šio automobilio valstybiniai numeriai, kas jame važiavo, kiek asmenų važiavo. Tačiau vėliau ji policijos pareigūnams pasakiusi, kad į jos vairuojamą automobilį galėjo atsitrenkti mėlynos spalvos Peugeot 307, kuriuo važinėdavosi E. S..
Administracinėje byloje yra nukentėjusiosios I. B. paaiškinimas, rašytas tą pačią dieną po eismo įvykio ( b.l. 19) ir jame yra nurodyta, kad pati nukentėjusioji automobilio markės, spalvos ir valstybinių numerių nematė, tik praeiviai sakė, kad buvo Peugeot markės automobilis. Apeliantas pats teigia, kad nukentėjusioji I. B. tik „vėliau nurodė, kad į jos automobili galėjo atsitrenkti bendramokslis E. S., kuris turi mėlynos spalvos automobili Peugeot 307". Toks apeliacinio skundo motyvas yra absoliučiai nepagrįstas. I. B. pati nematė automobilio, atsitrenkusio į jos vairuojamą automobilį nei spalvos, nei markės, nei valstybinių numerių, nei vairuotojo, vairavusio šį automobilį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama, jog tik dėl tos priežasties, kad E. S. vairuoja mėlynos spalvos Peugeot 307 automobilį, todėl galėjo sukelti eismo įvykį ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos, padaryta išvada yra absoliučiai niekuo nepagrįsta ir nelogiška. Institucija, rinkusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, tokia nukentėjusiosios I. B. nuomone neturėjo ir neturi teisės vadovautis, kadangi tai yra ne įrodymas, patvirtinantis kaltę, o žmogaus, kuris pats nieko nematė, padaryta prielaida. Tauragės mieste ir rajone mėlynos spalvos Peugeot 307 automobilių yra dešimtys. Todėl policijos pareigūnai privalėjo surasti ir patikrinti visus Peugeot 307 markės mėlynos spalvos automobilius, siekiant nustatyti, ar jie nedalyvavo eismo įvykyje. Tačiau policijos pareigūnai tokios markės automobilių neieškojo, jų nepažiūrėjo ir nenustatė, ar jie nebuvo patekę į eismo įvykį. Be to, tokios markės ir spalvos automobilis Tauragės mieste galėjo važiuoti ir atvykęs iš bet kur kitur.
Apeliaciniame skunde paminėti liudytojai Z. M. ir S. R. nenurodė automobilio, atsitrenkusio į nukentėjusiosios I. B. automobilį, valstybinių numerių. Todėl jų paaiškinimai yra visiškai neinformatyvūs ir nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole padarytos išvados. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai buvo atvykę S. namų adresu V.Kudirkos g. 31 A, Tauragės m., kur nieko nerado namuose, nematė ir automobilio. Būtent dėl to policijos pareigūnai padarė išvadą kad automobilis Peugeot 307, buvo remontuojamas. Tokia apelianto išvada yra nelogiška. Ta aplinkybė, kad nieko nebuvo namuose, yra ne įrodymas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2014 m. kovo 20 d. automobilis Peugeot 307 buvo remontuojamas. Automobilis buvo pateiktas apžiūrai, todėl policijos pareigūnai turėjo galimybę pateikti automobilį specialistų apžiūrai, kad būtų nustatyta, ar jis buvo 2014 m. kovo 20 d. remontuojamas, jei buvo, tai kas buvo remontuojama. 2014 m. kovo 20 d. šis automobilis nebuvo remontuojamas, kadangi jam joks remontas nebuvo reikalingas, jis nebuvo patekęs į jokį eismo įvykį.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde yra detaliai aptariami ir kritikuojami E. S. ir jo paaiškinimai, lyginami su liudytojo S. B. paaiškinimu ir nurodoma, kad paaiškinimuose neatitinka valandos, minučių skirtumu. Nei 2014 m. kovo 20 d., nei kitomis dienomis laikas nebuvo fiksuojamas kokiose nors užrašų knygose, kad policijos pareigūnams būtų galima tiksliai atsakyti kurią minutę ir kur buvo. Visais atvejais buvo kalbama abstrakčiai, paaiškinimas buvo imamas po kelių dienų, todėl prisiminti ir pasakyti, kada išvažiavo į Skaudvilės miestelį, tikrai negalėjo. Važiuojant į namus iš skverelio prie bažnyčios į T. Ivanausko gatvę važiuoti nereikėjo. V.Kudirkos gatvė buvo remontuojama, tačiau visi gatvės gyventojai važiuodavo ir dabar važiuoja remontuojama gatve iki savo namų. Todėl E. S. pasuko iš Vytauto gatvės ir V.Kudirkos gatve parvažiavo iki savo namų.
Mano, kad apeliantas elgiasi ypatingai nesąžiningai, neteikdamas teismui objektyvių ir nešališkų įrodymų, o darydamas eilę absoliučiai jokiais įrodymais nepagrįstų prielaidų. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas daugelyje nutarčių yra pažymėjęs (pvz. Nr. N9-990/2006, Nr. N575-657/2012), kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliantas, vykdydamas jam pavestas funkcijas ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, privalėjo surinkti visus įrodymus ir juos pateikti teismui. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N-438-2857/2010 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad E. S. sukėlė autoįvykį.
Nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą E. S. pirmosios instancijos teismas išanalizavo administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti E. S. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, nurodytų jam surašytame protokole, padarymo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl E. S. kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė administracinio teisės pažeidimo byloje atsakomybėn patrauktą asmenį E. S., nukentėjusiąją I. B., įvykį mačiusį liudytoją - Z. M., perskaitė S. R. paaiškinimą (b.l. 27). Visi šie asmenys paaiškino, kad dėl autoįvykio kaltas mėlynos spalvos automobilio PEUGEOT vairuotojas, automobilio numerio nei vairuotojo nei vienas iš šių asmenų neįsidėmėjo. Siekiant pašalinti tam tikrus prieštaravimus ir patikslinti nukentėjusiosios parodymus nagrinėjant administracinę bylą apeliacine tvarka buvo apklausta nukentėjusioji I. B., kuri parodė, jog prieš įvykį matė tik mėlynos spalvos automobilį. Automobilio markę sužinojo po įvykio, ją pasakė kažkas iš įvykį mačiusių asmenų. Kad automobilį galėjo vairuoti jos pažįstamas E. S., vėliau nusprendė iš daug detalių ir sutapimų: Ernestas turi mėlynos spalvos automobilį „PEUGEOT“; sužinojo, jog prieš įvykį jis važinėjosi mieste; po įvykio neatsakė į jos skambučius, nors į kitų draugų skambučius atsakė; kitą dieną buvo atvažiavęs, klausinėjo apie įvykį ir žinojo kai kurias įvykio aplinkybes; jo automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu ir t.t. Bylą nagrinėjęs teismas tokius nukentėjusiosios parodymus pagrįstai vertino kaip prielaidas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino tų aplinkybių, jog tiriant eismo įvykį buvo tikrinamas automobilis PEUGEOT 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvykta adresu V. Kudirkos 31 A, tačiau niekas neįsileido. Automobilio taip pat nesimatė. Todėl galima teigti, jog automobilis buvo slepiamas ir tvarkomas, nes V. Kudirkos 31A namas yra netoli vietos, kur įvyko eismo įvykis. Taip pat apelianto manymu teismas nevertino tos aplinkybės, kad privažiuoti prie E. S. namų galima buvo tik važiuojant Pirmūnų gatve, kadangi V. Kudirkos g. buvo perkasta ir nebuvo įmanoma ja važiuoti. Taip pat skunde nurodoma, kad E. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, o E. S., S. B. ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. parodymai nesutampa, yra nevienodi ir prieštaringi.
Su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri elementai, t. y. įrodinėtinos aplinkybės, nurodytos ATPK 256 str. 1 d. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1, 2 d.). Informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje byloje. Tokius įrodymus ir buvo būtina surinkti nagrinėjamoje byloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, tiriant administracinį teisės pažeidimą buvo nukrypta į aplinkybių, nesusijusių su administracinio teisės pažeidimo padarymu, nustatinėjimą: aiškinamasi, ką administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei su juo susiję asmenys veikė, kur buvo iki įvykio ir po įvykio net kelias dienas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomos aplinkybės, tiesiogiai nesusijusios su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Teismas pagrįstai jų nevertino, nes tokių aplinkybių nustatymas administracinėje byloje negali turėti jokios įrodomosios reikšmės: neįrodžius asmens dalyvavimo teisės pažeidimo padaryme ir kaltės formos administracinė atsakomybė apskritai negali kilti. Todėl nustatytos aplinkybės, kad po įvykio namuose nebuvo S. arba nesutapo kai kurių asmenų parodymai, apie tai, ką jie veikė kelias valandas iki įvykio ar dieną po įvykio, nesant byloje jokių kitų tiesioginių kaltės įrodymų, negali būti kaltės įrodymu.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teisės į gynybą principas garantuoja tam tikrą imunitetą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šis asmuo turi teisę duoti paaiškinimus taip pat turi teisę atsisakyti juos duoti, o pasirinktos pozicijos negalima vertinti kaip kaltės įrodymo. Todėl teismas pagrįstai E. S. parodymų detaliai neanalizavo.
Instituciją apeliaciniame skunde rėmėsi ir vaizdo įrašais, užfiksuotais miesto stebėjimo kamerose. Įrašai buvo peržiūrėti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Įraše užfiksuota, kad automobilis PEUGEOT 307, yra aikštelėje prie bažnyčios. 18.34 val. automobilį sėda du asmenys ir automobiliu išvažiuoja iš aikštelės. Už kelių minučių tas pats automobilis matomas važiuojantis Vytauto gatve per sankryžą su Dariaus ir Girėno gatve. Automobilis PEUGEOT 307, važiuoja Vytauto gatve link T. Ivanausko gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis. E. S. pripažino, kad vaizdo įraše matomas jo automobilis, kad tuo metu jis važinėjo mieste, tačiau eismo įvykyje nedalyvavo. Nesant jokių kitų konkrečių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad būtent tas automobilis ir dalyvavo eismo įvykyje.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesurinko ir nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad administracinės bylos medžiagoje šiuo klausimu yra tik daromos prielaidos, kurių pagrindu patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn nėra teisinio pagrindo.
Tauragės rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo naikinti ir priimti naujo nutarimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.