Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras „Energetikas“ atstovams vadovei G. M., advokatams Egidijui Matoniui, Vaidai Gulbinienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika” ir Ko atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ atstovei Kristinai Kvietkuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro (toliau – UAB SC) „Energetikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Armedika“ ir Ko, tretiesiems asmenims UAB „Batrima“ ir UAB „Palangos vandenys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos, išvada teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB SC „Energetikas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Armedika“ ir Ko, tretiesiems asmenims UAB „Batrima“ ir UAB „Palangos vandenys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie kultūros ministerijos, išvada teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-19 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Armedika“ ir Ko pašalinti pagal 2016-01-19 rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Ieškovės vertinimu, minėtas rašytinis pritarimas neatitinka UAB „Palangos vandenys“ 2015-11-24 prisijungimo (techninių) sąlygų Nr. 280/15 (su 2015-12-30 pakeitimu), pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 20 str. 3 d. Be to, teigia, kad neteisėtu ir nepagrįstu skundžiamu rašytiniu pritarimu bei nuotekų rezervuaru pažeidžiamos ieškovės, kaip žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kuriame pastatytas nuotekų rezervuaras, nuomininko (naudotojo) teisės ir teisėti interesai. Ieškovės manymu, kadangi rašytinis pritarimas yra neteisėtas, jo pagrindu atsiradę statybos padariniai – nuotekų rezervuaras – taip pat laikytini neteisėtais, todėl statytojas UAB „Armedika“ ir Ko turi būti įpareigotas pašalinti nuotekų rezervuarą. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog trečiasis asmuo UAB „Batrima“ sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, jau anksčiau buvo savavališkai ir neteisėtai įrengusi nuotekų surinkimo rezervuarą, dėl ko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo į Palangos miesto apylinkės teismą, ir trečiasis asmuo UAB „Batrima“ buvo priverstas pašalinti savavališką nuotekų rezervuarą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės sveikatingumo komplekse besilankantys asmenys, kuriems teikiamos sanatorinio ir reabilitacinio gydymo paslaugos, atliekamos įvairios kitokios sveikatos gerinimo procedūros, jautė nuo ankstesnio - UAB „Batrima“ - pastatyto rezervuaro sklidusius nemalonius kvapus, kas trikdė šių asmenų poilsį ir blogino ieškovės teikiamų sanatorinio ir reabilitacinio gydymo paslaugų kokybę. Ieškovės teigimu, neabejotina, jog ir iš UAB „Batrima“ naujo prisijungimo sąlygų neatitinkančio nuotekų rezervuaro sklis nemalonus kvapas, plis tarša, bus trikdoma UAB SC „Energetikas“ vykdoma veikla, pažeidžiamos bei apribojamos sveikatos centro klientų bei pacientų galimybės tinkamai ilsėtis, reabilituotis, kitais būdais bei metodais gerinti sveikatą būtent UAB SC „Energetikas“ komplekse. Ieškovė taip pat nurodo, jog nuotekų rezervuaras stovi greta ieškovės giluminio geriamojo vandens gręžinio ir pažeidžia teisės aktais nustatytą 50 metrų spinduliu nuo gręžinio esančią griežtojo režimo sanitarinės apsaugos juostą. Ieškovė pabrėžia, kad nuotekų rezervuaro statybomis UAB „Batrima“ pažeidė nustatytos sanitarinės apsaugos juostos apribojimus ir 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 12 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas, dėl tokio statinio statybos yra teršiamas ieškovės valdomam sveikatingumo kompleksui gręžiniu tiekiamas geriamasis vanduo. Ieškovė taip pat teigia, kad pastatas-klubas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio aptarnavimui pastatytas nuotekų rezervuaras, nuo 2015-10-28 nuosavybės teise priklauso nebe UAB „Batrima“, o UAB „Armedika“ ir Ko, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad UAB „Batrima“ apskritai neturėjo teisės derinti leidimų išdavimo ir gauti rašytinį pritarimą statyti inžinerinius statinius UAB „Batrima“ jokiu pagrindu nepriklausančiam pastatui-klubui aptarnauti.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu sutinka, laiko jį pagrįstu, todėl prašo jį tenkinti. Nurodo, jog išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo padaryta teisinė klaida. Pareiškėjo skunde išsamiai nurodyti argumentai, kurie yra pagrindas panaikinti neteisėtai išduotą statybas leidžiantį dokumentą. Papildomai paaiškino, kad statybos leidimo išdavimo metu pastatas klubas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palanga, nebepriklausė bendrovei „Batrima“, tuo statybos darbus buvo leista atlikti subjektui, kuris neturi nieko bendra su pastatu. Pakoreguotas statinio projektas į sistemą „Infostatyba“ buvo įkeltas 2015-12-21, kai jau buvo pasikeitę pastato savininkai. Pažymėjo, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-556-342/2016 proceso Nr. 3-63-3-02245-2015-6 pagal UAB „Armedika“ (tikrojo statinio savininko) skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui UAB SC „Energetikas“. Pastato savininko UAB „Armedika“ skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o nagrinėjant bylą statybos leidimas buvo išduotas ne statinio savininkui. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad pagal 2015-11-24 technines sąlygas Nr. 280/15 nuotekų išleidimui buvo numatyti 2 variantai:?pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, pajungiant į patogiausius nuotekų tinklus, gavus savininko sutikimą; antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus Kopų gatvėje. Ginčo teritorijoje įrengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą nebuvo numatyta, todėl parengtas projektas neatitinka išduotų techninių sąlygų. Ginčo teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatyta galimybė įrengti vietinius nuotekų surinkimo rezervuarus (Statybos įstatymo 20 str. 5 d.). Su tokia teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtinta teisine padėtimi yra susipažinę ir kiti sklypo nuomininkai – UAB SC „Energetikas“. Ginčijamą nuotekų surinkimo rezervuarą neteisėtai buvo leista statyti šalia pastato, kuriame teikiamos gydymo ir reabilitacijos paslaugos.

Palangos miesto savivaldybės administracija tripliku sutinka su ieškovės dublike nurodytais argumentais ir motyvais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-05 nutartimi, panaikinus Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-12-06 nutartį, byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2018-08-22 nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-07-24 sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nagrinėjant bylą iš naujo teismo posėdyje ieškovės UAB SC „Energetikas“ atstovas advokatas Egidijus Matonis prašė ieškinį tenkinti remiantis pozicija, išdėstyta procesiniuose dokumentuose, kuriais pagrindžiamas sprendimo dėl nuotekų rezervuaro neteisėtumas ir nuotekų rezervuaras turi būti pašalintas. Rašytinis pritarimas prieštarauja įstatymo nuostatai. Nėra įrodyta, jog techniškai sudėtinga ir brangu prisijungti prie bendrųjų nuotekų tinklų pagal galiojančias prisijungimo sąlygas. Rezervuaras yra prie „Energetiko“ sveikatos komplekso, jis statomas neteisėtai, pažeidžiamos klientų teisės dėl kvapų, dėl žalos gamtai. Įrodymų dėl padarinių nėra surinkę. Į ieškovę dėl pasijungimo į jos nuotekų tinklus buvo kreiptasi, tačiau sutikimas nebuvo duotas, nes nebuvo šalių susitarimo. Taršos, kvapų faktorius neiškilo, tokių duomenų ieškovas neturi. Dėl sanitarinės apsaugos zonos klausimų nekelia, priekaištų neturi. Ieškovas laikosi pozicijos, kad būtų reikalinga atsakovui gauti pritarimą dėl prisijungimo.

Atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko, atstovas advokatas Vytenis Gubavičius visiškai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Po techninių prisijungimo sąlygų išdavimo kilo sąmyšis, Palangos vandenys negalėjo išduoti leidimo prisijungti. Buvo pateiktas privalomas nurodymas panaikinti prisijungimo sąlygas. UAB „Palangos vandenys“ nustatė, kur yra artimiausi jų nuotekų tinklai ir nurodė, jungtis Kopų g. Yra pateikti įrodymai, jog prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų yra techniškai sudėtinga, nes reikėtų vamzdžius tiesti per upę, vien paskaičiavimui yra aibė išlaidų. Tą faktą, jog sudėtinga ar neįmanoma pasijungti prie centralizuotų tinklų patvirtina Apygardos teismo nutarties 26 p. Rezervuaras yra sandarus, yra atlikti patikrinimai. Rašytinio pritarimo įsirengti rezervuarą nereikėjo. Jeigu techniškai sudėtinga prisijungti prie nuotekų tinklų, reikėtų leisti įteisinti rezervuarą ir gauti technines sąlygas jį įrengti ir gauti rašytinį pritarimą. Išgriauti rezervuarą būtų didelė žala. Už rezervuaro griovimą turėtų mokėti „Palangos vandenys“ ir Palangos miesto savivaldybės administracija. Pasak atsakovo, UAB „Armedika“ ir Ko, ieškovas UAB SC „Energetikas“ nenori, kad greta jų vyktų kokia nors kita veikla. Atsakovas perėmė naujo rezervuaro teises, o kad jis kenktų ieškovui, duomenų nėra. Ieškovė tiesiog turi teisinį suinteresuotumą dėl kito kaimyno statinio. Dėl viešojo intereso ieškovas kreiptis negali.

Atsakovės - Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Techninių sąlygų antrosios sąlygos yra galiojančios ir nenuginčytos, todėl jomis reikėtų vadovautis. Toje vietoje teritorijų planavimo dokumentai nenumato vietinių tinklų ir jie nėra galimi. Situacija yra sudėtinga, atsakovai negali susiformuoti sklypo, nes jis patenka į pajūrio juostą. Kiekvienas, kuris įsigyja turtą, turi vertinti, kur tą turtą įsigyja. Pastatytas rezervuaras negali būti įteisintas. Dėl žalos gamtai savivaldybė nesiaiškino. Atsakovo namelis nepatenka į pajūrio juostą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko nuomojasi valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kuriame nesudėtingų statinių statybai – nuotekų išvadams (inžineriniai tinklai; nuotekų šalinimo tinklai; nuotekų surinkimo tinklai) – ir įvadiniams tinklams (inžineriniai tinklai; vandentiekio tinklai) Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-01-19 išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-160119-00009 statinio projektui „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas, Nr. 15/05/27-TP-VN, parengtas 2015 m.“ (toliau – rašytinis pritarimas). Projekto rengėja – UAB „Palangos vandenys“, statytoja UAB „Batrima“. 2015-06-02 UAB „Palangos vandenys“ buvo išdavęs prisijungimo sąlygas, kuriose buvo nurodyti nuotekų išleidimo sprendiniai: pirma, pakloti nuotekų tinklus, juos pajungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimą; arba, antra, įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, tačiau šios prisijungimo sąlygos UAB „Palangos vandenys“ 2015-09-17 raštu Nr. (12.41)IS 1344 buvo panaikintos, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-01-26 sprendimu Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto plano 2.5.1.6 d. UAB „Palangos vandenys“ 2015-11-24 išdavė naujas prisijungimo sąlygas Nr. 280/15, pagal kurias nuotekų išleidimui buvo numatyti 2 variantai: pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, pajungiant į patogiausius nuotekų tinklus (šiuo atveju artimiausi nuotekų tinklai būtų ieškovės UAB SC „Energetikas“), gavus savininko sutikimą; arba antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus Kopų gatvėje. Tačiau UAB „Palangos vandenys“ 2015-12-30 raštu Nr. (12.4)IS-1808 nurodė, kad panaikina 2015-06-02 išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 107/15 ir 2015-11-24 sąlygų 280/15 dalį „suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, pajungiant į patogiausius nuotekų tinklus, gavus savininko sutikimą.“ Projekto vadovė D. L.-Sauk pagal UAB „Baltrima“ užsakymą suformavo projektavimo užduotį parengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų projektą, kuris turi atitikti UAB „Palangos vandenys“ 2015-11-24 išduotas technines sąlygas Nr. 280/15 ir atitikti LR galiojančius teisės aktus. Tačiau Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projekto aiškinamojo rašto 1.2 punkte projektuotoja nurodė, kad UAB „Palangos vandenys“ 2015-11-24 techninėse sąlygose Nr. 280/15 nurodytas nuotekų pajungimas į Kopų g. esančius tinklus yra techniškai sudėtingas ir brangus nuotekų nuvedimas, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostata, projektuojama vietinė nuotekų surinkimo sistema. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko iš trečiojo asmens UAB „Batrima“, kuriai buvo išduotas minėtas rašytinis pritarimas, pagal 2015-10-28 susitarimą perėmė statytojo teises ir pareigas ir įvykdė nuotekų rezervuaro statybos darbus. Iš bylos duomenų matyti, kad statybos darbai baigti 2016-02-25. Nuotekų rezervuaras priklauso atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko.

Liudytojas UAB „Palangos vandenys“ direktorius V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jų praktika dėl išdavimo sąlygų šiuo atveju nebuvo teisinga. Naujos sąlygos buvo išduotos UAB „Batrima“ vadovui. Įsirengiant rezervuarą, „Palangos vandenų“ sutikimo nereikia, tai numato ir įstatymai. Palangos miesto savivaldybės 2012-01-26 sprendimu T2-22 patvirtinto Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 p. 7 d., numato vietinius nuotekų tinklus, suderinus su viešųjų paslaugų tiekėju. Projekte buvo numatytas rezervuaras, jis buvo suderintas. Prieštaravimų dėl rezervuaro neturi. Projektas jungtis prie centralizuotų tinklų yra techniškai sudėtingas: didelis atstumas – apie 200 metrų, būtina siurblinė, didelė kaina, reikalingas „Energetiko“ sutikimas arba reiktų kloti per pajūrio juostą, todėl būtų reikalingas specialiojo plano pakeitimas, ir kt. Tikslios kainos negali pasakyti, gali būti apie 10 tūkst.-20 tūkst. UAB „Palangos vandenys“ ir projektuotoja sprendė, kad toks pajungimas techniškai sudėtingas. Šitoje teritorijoje prie jų tinklų yra pajungti UAB SC „Energetikas“ naudojami nuotekų tinklai. Tinklai yra privačioje UAB SC „Energetiko“ teritorijoje ir ten likę po privatizavimo. UAB SC „Energetiko“ buitinių nuotekų tinklai jiems perduoti niekada nebuvo, buvo nuspręsta, kad visuomenės poreikiams nėra reikalingi ir viešiems poreikiams netinkami. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens šiuo metu vyksta ginčai dėl vandentiekio tinklų priklausomybės. Atsakovės pusėje nuotekų tinklų, priklausančių Palangos vandenims nėra. Kai buvo įrengti UAB „Armedikos“ ir Ko vandentiekis, skaitikliai buvo plombuoti, tinklai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir priimti, pasirašyta sutartis. Nuotekų išvežimo sutartis yra galiojanti ir nuotekų rezervuarą jie aptarnauja. Vandens tiekimas ir projektavimas negali būti be nuotekų. Turėtų būti naikinamas visas leidimas, nes panaikinus leidimą dėl rezervuaro statybos, neliktų kaip tvarkyti nuotekų, tokia situacija negalima.

Liudytoja D. L.-Sauk paaiškino, kad ji rengė projektą, kurį užsakė UAB „Batrima“, kaip UAB „Palangos vandenys“ darbuotoja. Užduotį gavo iš A. T.. Projektą rengė pagal 2015-05-15 išduotas sąlygas, tačiau projektas Palangos miesto savivaldybės administracijos buvo atmestas. Tada A. T. susitvarkė dokumentus dėl savavališkos pastato-klubo statybos ir rengė antrą projektą. Jis atmestas dėl to, kad buvo panaikintos sąlygos. Sąlygos buvo panaikintos gavus „Energetiko“ skundą. Trečią kartą buvo išrašytos naujos sąlygos ir parengtas projektas pagal 2015-11-24 technines sąlygas. Jis buvo priimtas, gautas rašytinis pritarimas. Projektą pateikė ji, kaip projektuotoja, jį įkeldama per IS „Infostatyba“, nes UAB „Batrima“ paprašė pabaigti projektą. Užsakovas jos prašė tik parengti projektą ir gauti rašytinį pritarimą, o pagal kokias sąlygas jos turėjo būti gautos, neišsakė, tačiau pagal negaliojančias technines sąlygas rengti projekto negalėjo. Pajungimas į Kopų g. esančius tinklus yra techniškai sudėtingas ir brangus, nes reikia rengti teritorijų planavimo dokumentus, projektą, kas užims nemažai laiko, didelis atstumas – būtina kloti apie 240 m tinklų po upe. Užsakovas norėjo jungti į bendruosius nuotekų tinklus, tačiau kadangi tai techniškai sudėtinga ir brangu, buvo padaryta išvada, kad optimaliausias variantas yra įrengti rezervuaras. UAB „Palangos vandenys“ sąlygas išduoda tik jungtis prie savo tinklų.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsakydama į šalių byloje suformuotus klausimus, pateikė išvadą, ir nurodė:

1. Ar inžinerinių tinklų savininko statytojui išduota prisijungimo sąlyga visais atvejais statytojui yra privaloma, jei projektavimo stadijoje statytojas nusprendžia projektuojamų inžinerinių tinklų neprijungti prie prisijungimo sąlygas išdavusio tinklų savininko tinklo ir pakeitęs projekto sprendinius nusprendžia jungtis prie kitam savininkui priklausančio tinklo gavęs jo sutikimą ar projektuoti tokią inžinerinių tinklų sistemą, kuri nebūtų jungiama prie kitiems asmenims priklausančių inžinerinių tinklų?

Vadovaujanti Statybos 20 straipsnio 8 dalies nuostata, prisijungimo sąlygas išduoda inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas ir naudotojas. Statytojas, kaip numatyta Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje, renkasi ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Pagrindiniai reikalavimai ir priemonės vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui nurodyti Specialiojo plano aiškinamojoje dalyje. Specialiojo plano grafinės dalies brėžinyje „Sprendiniai. Buitinio nuotakyno ir slėginio buitinio nuotakyno tinklai“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), Palangoje nurodyta esama buitinių nuotekų siurblinė, sujungta su nuotekų tinklais Paukščių tako gatvėje, naujų perspektyvinių buitinių nuotekų siurblinių ar perspektyvinių buitinių nuotekų tinklų tiesti Specialiojo plano grafinės dalies brėžinyje teritorijoje (duomenys neskelbtini), Palangoje nenumatyta. Nors ir inžinerinių tinklų Kopų g., Palangoje savininkas prisijungimo sąlygose nurodė galimybę statyti siurblinę ir jungtis prie šių tinklų, statytojas, pasinaudojęs Statybos įstatymo suteikta teise pasirinkti, pasirinko tiesti vietinius buitinių nuotekų tinklus ir statybos darbus atliko pagal projektuotojo UAB „Palangos vandenys“ 2015 metais parengtą projektą „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), Palangoje statybos projektas“. Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte: „projektas parengtas pagal UAB „Palangos vandenys“ technines sąlygas 2015-11-24 Nr. 280/15, kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais 2015-03-04 Nr. (12.14.-Kl)2Kl-277 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisiniais dokumentais“. Projektas 2015-12-30 suderintas su viešuoju vandens tiekėju - UAB „Palangos vandenys“ atsakingu asmeniu.

2. Ar statytojui pagal Statybos įstatymo 20 str. 5 d. nuostatas nusprendus nesinaudoti komunaliniais inžineriniais tinklais, o tiesti vietinius, reikalinga gauti prisijungimo sąlygas iš komunalinių inžinerinių tinklų savininko?

Kadangi UAB „Armedika“ ir Ko pastatyti nauji buitinių nuotekų tinklai ir buitinių nuotekų šulinys pagal UAB „Palangos vandenys“ 2015 metais parengtą Projektą į kitų inžinerinių tinklų savininkų ar naudotojų tinklus nebuvo numatyti pajungti, todėl gauti prisijungimo sąlygas šių tinklų statybai nereikėjo.

3. Kokio lygio techninis sudėtingumas, nurodytas Palangos miesto savivaldybės vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 p. 7 d., jungtis prie esamų vandentvarkos tinklų turėtų būti pasiektas, kad galėtų būti projektuojami individualūs nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai?

4. Ar nuotekų tinklų, kurie šiuo metu nuvesti į UAB „Armedika“ ir Ko rezervuarą, pajungimas pastatant buitinių nuotekų siurblinę ir jos slėginę liniją jungiant į UAB „Palangos vandenys“ priklausančius buitinių nuotekų tinklus Kopų gatvėje, Palangos miesto savivaldybės vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 p. 7 d. prasme yra techniškai sudėtingas? Kokie reikalavimai statybos teisine prasme keliami šių tinklų ir nuotekų siurblinės statytojui, įvertinant teritorijos, kurioje vyktų statyba, teisinį rėžimą ir statybos darbų pobūdį?

5. Ar esant išduotai prisijungimo sąlygai suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus Kopų gatvėje, nurodytai UAB „Palangos vandenys“ išduotose 2015-11-24 prisijungimo sąlygose Nr. 280/15 (1 t., b. l 43-44), galima vietoj šio sprendinio suprojektuoti vietinę nuotekų surinkimo sistemą pasinaudojant Statybos įstatymo 20 str. 5 d., jei tai atitinka Palangos miesto savivaldybės vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 p. 7 d. nuostatas?

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo suteiktą kompetenciją atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą ir nevertina ar prijungti šiuo atveju buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini), Palangoje „techniškai sudėtinga“. Įvertinimą padarė Projektą parengusi projekto dalies vadovė Projekto aiškinamajame rašte: „2015-11-24 UAB „Palangos vandenys“ išduotose techninėse sąlygose Nr. 280/15, nurodytas nuotekų pasijungimas į Kopų g. esančius tinklus yra techniškai sudėtingas ir brangus nuotekų nuvedimas, todėl vadovaujantis statybos įstatymo 20 str. 5 dalies nuostata projektuojama vietinių nuotekų surinkimo sistema, t. y. buitinės nuotekos bus nuvedamos į projektuojamą buitinių nuotekų sandarų, uždarą ir sertifikuotą kaupimo rezervuarą F1-1, kurio talpos tūris 10 m3. Lauko buitinių nuotekų tinklas projektuojamas iš savitakinių PVC vamzdžių ø110 mm“. Tai reiškia, kad projektuotojas, prieš rengdamas Projektą, analizavo ir įvertino technines ir finansines sąlygas prisijungti prie kitoje Šventosios upės pusėje esančių nuotekų tinklų Kopų g., Palangoje.

Dėl ginčo esmės ir ieškovės reikalavimų

Byloje tarp ieškovės UAB SC „Energetikas“ ir atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko iš esmės ginčas kilo dėl to, ar žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, esantis statinys – nuotekų rezervuaras – pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, bei ar teisėtai ir pagrįstai Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-01-19 rašytiniu pritarimu pritarė statinio projektui dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo, surinkimo tinklus.

Dėl rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo

Ieškovė reikalavimą dėl trečiajam asmeniui UAB „Batrima“, kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė (statytoja) UAB „Armedika“ ir Ko, išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui pripažinimo negaliojančiu iš esmės grindžia tuo, kad rašytinis pritarimas neatitinka UAB „Palangos vandenys“ 2015-11-24 prisijungimo (techninių) sąlygų Nr. 280/15 (su 2015-12-30 pakeitimu) bei tokiu būdu pažeidžia Statybos įstatymo 20 str. 3 d. (aktuali Statybos įstatymo redakcija – 24 str. 3 d.). Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu sutinka teigdama, kad rašytinis pritarimas UAB „Batrima“ buvo išduotas neteisėtai per klaidą ne statinio savininkui, be to, parengtas projektas neatitinka išduotų techninių sąlygų. Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko, nesutikdama su ieškiniu, teigia, kad nukrypimui nuo išduotų techninių sąlygų pritarė viešasis vandens tiekėjas trečiasis asmuo UAB „Palangos vandenys“, o naujam nuotekų rezervuaro įrengimui nebuvo reikalinga gauti iš centralizuoto nuotekų tinklų savininko UAB „Palangos vandenys“ prisijungimo sąlygas, nes trečiojo asmens UAB „Batrima“, vėliau atsakovo UAB „Armedika“ ir Ko, vietinio nuotekų tinklo nebuvo numatyta pajungti prie centralizuoto, UAB „Palangos vandenys“ priklausančio, nuotekų tinklo. Be to, prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų techniškai yra sudėtingas bei brangus. Taip pat, byloje jokių duomenų, kad rezervuaro įrengimas kenktų ieškovės interesams byloje nėra.

Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko taip pat ginčijo ieškovės teisę kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-05 nutartyje konstatavo, kad ieškovė turėjo teisinį suinteresuotumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalies prasme kreiptis į teismą su ieškiniu, o teismai pagrįstai priėmė ieškinį ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, šio klausimo plačiau nebeanalizuoja.

Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-11-01 iki 2016-04-13) 3 str. 2 d., statytojo teisė įgyvendinama kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Viena iš statytojo pareigų yra statybą leidžiančio dokumento gavimas Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.).

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27, Nr. D1-826, 6 p., norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir/ar žymos projekte) projekto sprendiniams. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 9 punkte, be kita ko, nurodoma, jog leidimui statyti naują statinį gauti, be kita ko, pateikiamas statybos projektas. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, statinio projektas, be kita ko, rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis. Tačiau šio straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad, rengiant statybos projektą, statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

Taigi, įstatymas suteikia teisę, esant kitoms sąlygoms, statytojui pasirinkti, ar jis naudosis jau esamais komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties (įsirengs) individualius, vietinius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad galiojančiose UAB „Palangos vandenys“ 2015-11-24 prisijungimo (techninėse) sąlygose Nr. 280/15 (su 2015-12-30 pakeitimu) nuotekų išleidimui numatytas vienintelis variantas – suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę liniją jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus Kopų gatvėje, o rašytiniu pritarimu pritarta statinio projektui, kuriame numatyta vietinė nuotekų surinkimo sistema, t. y. buitinės nuotekos bus nuvedamos į projektuojamą buitinių nuotekų rezervuarą. Nors UAB „Palangos vandenys“ buvo išdavusi 2015-06-02 prisijungimo (technines) sąlygas Nr. 107/15, pagal kurias UAB „Batrima“ buvo numatyta galimybė įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, tačiau šios prisijungimo sąlygos UAB „Palangos vandenys“ 2015-09-17 raštu Nr. (12.41)IS 1344 buvo panaikintos, todėl, rengiant statinio projektą, turėjo būti vadovaujamasi 2015-11-24 prisijungimo sąlygomis Nr. 280/15 (su 2015-12-30 pakeitimu).

Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko, pripažino, jog šiomis prisijungimo sąlygomis nebuvo vadovautasi, nes, įvertinus realiai esamą situaciją, jog nuotekų pasijungimas pagal išduotas technines sąlygas į Kopų g. esančius tinklus, esančius kitoje Šventosios upės pusėje, yra techniškai sudėtingas ir brangus, todėl vietoje pasijungimo prie centralizuoto nuotekų tinklo buvo nuspręsta įrengti vietinį nuotekų kaupimo rezervuarą. Kad nuotekų tinklo pajungimas pagal išduotas technines sąlygas į Kopų g. esančius tinklus yra brangus ir sudėtingas, patvirtino ir liudytoju apklaustas Nr. 280/15 technines sąlygas išdavusios UAB „Palangos vandenys“ direktorius V. B.. Liudytoja apklausta projektą rengusi D. L.-Sauk patvirtino, kad projektavimo užduotis buvo suformuota atsižvelgiant į 2015-11-24 techninės sąlygas Nr. 280/15, tačiau joje per klaidą buvo įrašyta neteisinga užduoties rengimo data. Užsakovas pageidavo jungti į bendruosius nuotekų tinklus, tačiau, įvertinus tai, kad pajungimas į Kopų g. esančius tinklus turėjo būti vykdomas klojant vamzdyną per pajūrio zoną ir per upę, įrengiant siurblinę, todėl yra techniškai sudėtingas ir brangus, buvo pasirinktas kitas galimas variantas – įrengti nuotekų kaupimo rezervuarą ir tuo tikslu parengtas projektas.

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad projektas buvo pakeistas ir suprojektuota bei pastatyta ne buitinių nuotekų siurblinė, pajungta į esamus buitinių nuotekų tinklus, kaip numatyta galiojančiose prisijungimo sąlygose, o pasirinkta Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyta alternatyva – įrengta vietinė nuotekų surinkimo sistema – nuotekų rezervuaras. Šios aplinkybės patvirtina, jog minėtas statinys suprojektuotas ir pastatytas nesivadovaujant prisijungimo sąlygomis ir suformuota projektavimo užduotimi.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje išaiškinta, kad prisijungimo sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko atsisakė techniškai sudėtingos galimybės jungtis prie UAB „Palangos vandenys“ priklausančių inžinerinių tinklų, pakeisdama projektą ir toks projekto pakeitimas 2015-12-30 buvo suderintas su viešuojo vandens tiekėjo – UAB „Palangos vandenys“ – atsakingu asmeniu, kuris jam pritarė, todėl darytina išvada, kad išduotos prisijungimo sąlygos atsakovei tapo neaktualios ir atsakovė jų neprivalėjo laikytis. Tai pažymėta ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadose, atsakant į antrąjį klausimą: kadangi UAB „Armedika“ ir Ko pastatyti nauji buitinių nuotekų tinklai ir buitinių nuotekų šulinys pagal UAB „Palangos vandenys“ 2015 metais parengtą Projektą į kitų inžinerinių tinklų savininkų ar naudotojų tinklus nebuvo numatyti pajungti, todėl gauti prisijungimo sąlygas šių tinklų statybai nereikėjo.

Pažymėtina ir tai, kad Inspekcija 2015-12-14 rašte Nr. 2D-19604(16.2), teikdama išvadas dėl UAB „Palangos vandenys“ išduotų techninių prisijungimo sąlygų Nr. 107/15 atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodė, kad UAB „Palangos vandenys“ pažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatas, nes techninėse sąlygose negali būti nurodyta galimybė įsirengti vietinę nuotekų sistemą, nes tai nėra prisijungimo sąlyga. Be to, inspekcija šiuo raštu siūlė statytojui teikti parengtą projektą derinimui ir prašyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Taigi, darytina išvada, kad 2015-06-02 prisijungimo (techninių) sąlygų Nr. 107/15, numatančių galimybę statytojui įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą, panaikinimas neeliminavo šios statytojo teisės, nes ši sąlyga buvo panaikinta dėl jos perteklinio ir įstatymo nuostatoms neatitinkančio pobūdžio, o ne dėl to, kad statytojas tokios teisės neturėtų.

Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Armedika“ ir Ko artimiausi nuotekų tinklai, į kuriuos būtų patogiausia prisijungti, priklauso ieškovei, tačiau ieškovė sutikimo jungtis prie jai priklausančio nuotekų tinklo nedavė. Ieškovės atstovė teismo posėdyje šį nesutikimą motyvavo tuo, kad jų tinklai yra seni, susidėvėję, jų apkrovos yra didelės, todėl dar didesnio krūvio nebus pajėgi atlaikyti, dėl ko gali kilti nenumatytų ir sunkių padarinių. UAB „Palangos vandenys“ direktorius patvirtino, kad perimti ieškovės valdomus nuotekų tinklus nėra tikslinga, nes jie aptarnauja tik vieną vartotoja ir visuomenės poreikių tenkinimui nėra būtini.

Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko neturėjo jokios kitos adekvačios alternatyvos, kaip tik įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemą – nuotekų rezervuarą.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 patvirtinto Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 2.5.1 punkto 6 dalyje nustatyta, kad gyventojai ir ūkio subjektai, kurie iki šiol nebuvo šių paslaugų naudotojai, yra skatinami prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, o sprendžiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus naujiems ar rekonstruojamiems objektams, pirmiausia svarstoma viešojo vandens tiekimo galimybė. To paties punkto 7 dalis nustato, kad tais atvejais, kai naujai statomam ar esamam objektui prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniškai sudėtinga, gali būti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir individualūs nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, suderinus su viešuoju vandens tiekėju.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“, galiojusio statybos projekto rengimo metu, 27 punktas numatė galimybę įsirengti atskirąsias nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko įsirengtas nuotekų kaupimo rezervuaras neatitinka reikalavimų. Nors ieškovė tvirtina, kad rezervuaras kenkia aplinkai, skleidžia smarvę, yra neprižiūrimas, tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2015-10-16 patikrinimo aktas ir šio departamento Palangos miesto agentūros 2016-03-07 patikrinimo aktas šiuos argumentus paneigia. Pastarajame akte nurodoma, kad nuotekų kaupimo rezervuaras sertifikuotas ir atitinka 2015-01-09 LR aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Nr. D1-18 „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 p., 6 p., 7 p., reikalavimus. Aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Tarp UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „Armedika“ ir Ko 2016-11-17 sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis SR Nr. 02313 patvirtina, kad UAB „Palangos vandenys“ teikia atsakovei nuotekų tvarkymo paslaugas, nors abonento patalpos neprijungtos prie nuotekų sistemos, kas ne tik patvirtina, kad nuotekos yra tvarkomos laikantis teisės aktais nustatyto reglamentavimo, bet ir tai, kad viešasis vandens tiekėjas neprieštarauja individualiam nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimui.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime patvirtino, kad atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko pagal 2015-03-19 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 16SŽN-34-(14.16.55) (su vėlesniais susitarimais) sąlygas, žemės sklype galėjo statyti naujus statinius ar įrengti ir rekonstruoti esamus, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų nustatytam teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimui. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, departamentas 2015-09-25 pritarė statinio projektui Nr. 15/05/27-TP-VN, kaip nepažeidžiančiam nustatytų paveldosaugos reikalavimų. Taigi šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad individualus nuotekų kaupimo rezervuaro įrengimas buvo galimas.

Ieškovė ieškinyje teigė, kad nuotekų rezervuaras pastatytas pažeidžiant griežtojo režimo sanitarinės apsaugos juostą, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad dėl sanitarinės apsaugos zonos klausimų nebekelia ir priekaištų neturi. Be to, į bylą pateikti atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko įrodymai – topografinės nuotraukos dalies kopija – patvirtina, kad nuotekų rezervuaro atstumas nuo ieškovės giluminio geriamojo vandens gręžinio sudaro 116,81 metro. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškovės argumentas, kad atsakovė, pastatydama nuotekų rezervuarą, pažeidė 50 metrų sanitarinę apsaugos zoną, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, sutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ginčo teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatyta galimybė įrengti vietinius nuotekų surinkimo rezervuarus, todėl nuotekų surinkimo rezervuaras statyti buvo leista neteisėtai. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, nenustatė, kad vietinio nuotekų surinkimo rezervuaro statyba neatitinka teritorijų planavimo sprendinių ar kitų teisės aktų reikalavimų ir yra neteisėta. Priešingai, būtent ši institucija 2015-12-14 raštu Nr. 2D-19604(16.2), konstatavusi UAB „Palangos vandenys“ išduotų techninių prisijungimo sąlygų Nr. 107/15 neatitikimą teisės aktų reikalavimams, skatino statytoją teikti parengtą projektą derinimui ir prašyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad rezervuaro statyba teritorijų planavimo dokumentais nustatytų reikalavimų nepažeidžia.

Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad rašytinis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-19 rašytinis pritarimas statinio projektui „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas, Nr. 15/05/27-TP-VN, parengtas 2015 m.“ buvo išduotas pagrįstai, todėl nėra pagrindo jo panaikinti ir dėl šių priežasčių ieškinys atmestinas.

Byloje konstatavus, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir atmetamas, kiti ieškovės reikalavimai bei šalių pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės UAB SC „Energetikas“ ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko pateikė įrodymus, jog iš viso patyrė 7900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato Vytenio Gubavičiaus suteiktą teisinę pagalbą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Iš pateiktų advokatų darbo ataskaitų matyti, kad taikyti teiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.9, 8.12, 8.16, 8.18, 8.19 p.) todėl atsižvelgiant į teiktų paslaugų apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, paslaugų teikimo pastovumą, atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš ieškovės atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko visa apimtimi.

Taip pat, atsakovė UAB „Armedika“ ir Ko rašytiniais įrodymais pagrindė, kad patyrė 150,00 Eur išlaidų sumokėdama žyminius mokesčius už apeliacinį ir kasacinį skundus (po 75,00 Eur).

Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-06 nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-07-24 sprendimas paliktas nepakeistas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-05 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-06 nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kuris 2018-08-22 nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-07-24 sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, kuris byloje išsprendžia ginčą iš esmės.

CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 str. 3 d.).

Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, atsakovės UAB „Armedika“ ir Ko sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį ir kasacinį skundus priteistinas iš ieškovės.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (Palangos miesto apylinkės teismas) 2016-06-27 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko perleisti kitiems asmenims nuosavybės teisę į pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-19 rašytinį pritarimą pastatytą nuotekų rezervuarą (skirtą aptarnauti pastatą – klubą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, 2016-06-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendė:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ atsakovei UAB „Armedika“ ir Ko 8050,00 Eur (aštuonis tūkstančius penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2016-06-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.