Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atstovams R. U., R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. G., V. G. 2016-06-17 patikslintą ieškinį atsakovams B. J., E. K., S. K., I. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui, tretieji asmenys V. K., S. L., G. L. dėl žemės sklypų ribų nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai prašo nustatyti 0,6600 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip: palei kelią Tauragė-Žygaičiai, nuo taško 1 iki taško 2-89,22 m., nuo taško 3-55,68 m., nuo taško 3 iki 4 – 33,38 m., nuo taško 4 iki taško 5-30,24 m., nuo taško 5 iki taško 6, riba su I. B. priklausančiu žemės sklypu – 61,09 m., nuo taško 6 iki taško 1, riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu – 74,40 m.taip, kaip tai numatyta R. B. parengtoje situacijos schemoje;

nustatyti 1.0000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taurų k.v, ribas taip: palei kelią Tauragė-Žygaičiai, nuo taško 1 iki taško 2-33,55 m., nuo taško 2 iki taško 3 – 26,19 m., nuo taško 3 iki taško 4, riba su E. K. ir S. K. priklausančiu žemės sklypu – 149,11 m., nuo taško 4 iki taško 5 riba su I. B. priklausančiu žemės sklypu-16,21 m, nuo taško 5 iki taško 6 riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu – 10,22 m., nuo taško 6 iki taško 7, riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu - 46,00 m., nuo taško 7 iki taško 1 riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu - 165,19 m. taip, kaip tai numatyta R. B. parengtoje situacijos schemoje;

nustatyti 2.0000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Taurų k.v., ribas taip: palei lauko kelius nuo taško 1 iki taško 2 – 138,91 m., nuo taško 2 iki taško 3, palei kelią - 120,21 m., nuo taško 3 iki taško 4, riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu – 93,94 m., nuo taško 4 iki taško 5 riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu – 112,12 m., nuo taško 5 iki taško 6, riba su V. K. priklausančiu žemės sklypu – 79,57 m., nuo taško 6 iki taško 1, riba su V. K. priklausančiu žemės sklypu – 44,37 m. taip, kaip tai numatyta R. B. parengtoje situacijos schemoje;priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad 2007-06-14 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė L. G. įgijo 0,66 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaurinėje sklypo pusėje jis ribojasi su keliu link Žygaičių, rytinėje pusėje ribojasi su V. G. priklausančiu žemės sklypu, pietų pusėje ribojasi su I. B. priklausančiu žemės sklypu, o iš vakarų pusės su B. J. priklausančiu žemės sklypu. B. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kraštinės ilgis nuo taško A iki taško C vadovaujantis žemės sklypo abrisu yra 149 m., o pagal parengtus kadastrinius matavimus atkarpoje nuo taško A iki taško C kraštinės ilgis 153 m., ko pasekoje įvyko žemės sklypų ribų persidengimas taškuose DEF.

2012-04-10 ieškovas V. G. žemės sklypų dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypus, tame tarpe ir 1.0000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taurų k.v. Šis žemės sklypas ribojasi pietų pusėje su keliu Žygaičiai –Tauragė bei E. K. ir S. K. priklausančiu žemės sklypu, vakarų pusėje su B. J. priklausančiu žemės sklypu, šiaurės pusėje su B. J. priklausančiu žemės sklypu, rytų pusėje su I. B. priklausančiu žemės sklypu. Šio žemės sklypo kraštinė tarp taškų CD yra tiesi, o vietovėje riboženklis pažymėtas raide B yra įsiterpęs į V.G. žemės sklypą 2,58 m., ko pasekoje kinta žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)konfigūracija bei atsiranda persidengimas su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu E. K. ir S. K.. To paties žemės sklypo ribos su B. J. priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat neatitinka žemės sklypo abrisui. B. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kraštinės ilgis nuo taško A iki taško B yra 103 m, o pagal parengtus kadastrinius matavimus atkarpoje nuo taško A iki taško C kraštinės ilgis 104,40 m., ko pasekoje įvyko sklypų persidengimai taškuose B ir C. (duomenys neskelbtini)ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2.0000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas turi ribas su V. K. priklsaunčiu žemės sklypu ir B. J. priklausančiu žemės sklypu, kitos ribos yra su keliais.

Atsakovė B. J. su ieškiniu nesutiko. Pateikė teismui atsiliepimą bei teisme nurodė, kad ieškovai L. G. ir V. G. reikalauja nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo, susidedančio iš 0,6600 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ribas taip: nuo taško 6 iki taško 1, riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu- yra 74,40 m. Ši ieškovų prašoma nustatyti riba ribojasi su jai priklausančiu žemės sklypu, susidedančiu iš 1,5152 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ir jis sudarė 1,5400 ha. Jos užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai ir žemės sklypas sumažėjo iki 1,5152 ha. Jos užsakymu atlikti kadastriniai matavimai praėjo visas procedūras ir buvo įregistruoti viešajame registre.

Ieškovai L. G. ir V. G. reikalauja nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo, susidedančio iš 1,000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip: nuo taško 5 iki taško 6 riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu – 10,22 m., nuo taško 6 iki taško 7, riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu- 46,00 m., nuo taško 7 iki taško 1 riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu, 165,19 m.. Šios ieškovų prašomos nustatyti ribos ribojasi sujai priklausančiu žemės sklypu, susidedančiu iš 1,4200 (atlikus kadastrinius matavimus liko 1,4138 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą įgijo 2005-11-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Jos užsakymu atlikus kadastrinius matavimus šis žemės sklypas sumažėjo iki 1,4138 ha. Jos užsakymu atlikti kadastriniai matavimai praėjo visas procedūras, tačiau šiuo metu nėra įregistruoti viešajame registre, nes jų įregistravimą sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius, ieškovams iškėlus šią civilinę bylą. Ji pateikia situacijos schemą, kurią padarė matininkas A. M., iš kurios matyti, kad ieškovų žemės sklypo riba nuo taško 7 iki 1 įeina į jai priklausantį žemės sklypą ir užima 0,0114 ha jai priklausančios žemės.

Ieškovai L. G. ir V. G. reikalauja nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo, susidedančio iš 2,000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip: nuo taško 3 iki taško 4, riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu – 93,94 m., nuo taško 4 iki taško 5, riba su B. J. priklausančiu žemės sklypu – 112,21 m.Šis ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su jai priklausančiais dviem žemės sklypais, t.y. 1,5152 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,4200 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovų prašomos nustatyti ribos tarp taškų 3 ir 4 bei 4 ir 5, t.y. ribos su jai priklausančiais žemės sklypais, nepersidengia, todėl nėra ginčo.

Atsakovė nurodė, kad priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškios ir nustatytos. Jai priklausantiems žemės sklypams, kurių kadastriniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti kadastriniai matavimai, išlaikant visas procedūras. Kadastrinių matavimų planai yra suderinti viešojo administravimo subjekto, kuriam teisės aktais yra priskirtos šios funkcijos, yra surašyti patikrinimo aktai: 2015-08-31 Nr. 34KAM-96531, Nr. 34KAM-696532, Nr. 34KAM-96530. Žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti nustatant esamų (išlikusių) riboženklių koordinates, nekeičiant jų vietos (žemės sklypų ribų). Ieškovai nesutikdami su jai priklausančių kadastrinių matavimų duomenimis, turėjo teisę juos ginčyti vykdymo procedūrų metu (matininko sprendimą, MŽT patikrinimo aktus, planų derinimą). Kadangi jokie procedūrų dokumentai ar veiksmai nebuvo apskųsti, vadinasi, jai priklausantys nekilnojamieji daiktai yra suformuoti ir jų nenuginčijus teisme, jie negali būti keičiami. Prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai E. K., S. K. su ieškiniu nesutiko. Pateikė teismui atsiliepimą bei teisme nurodė, kad ieškovai L. G. ir V. G. reikalauja nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo, susidedančio iš 1,00 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribą su jiems priklausančiu žemės sklypu, susidedančiu iš 1,5300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ribą nuo taško 3 iki taško 4, kuri sudaro pagal ieškovų pateiktą planą 149,11 m. Jie pateikia jiems priklausančio žemės sklypo planą, kuris yra įregistruotas viešajame registre ir kuriame nurodyta, kad riba tarp jų ir ieškovų priklausančio žemės sklypo, susidedančio iš 1,00 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jų plane pažymėta taškais 13 ir 1 yra 151,54 m.

Iš ieškovų pateikto žemės sklypo plano matyti, kad taškas 3 yra atitrauktas nuo griovio, todėl ir susidaro šis skirtumas, todėl ir susidaro šis skirtumas tarp ieškovų prašomo nustatyti atstumo ir jų plane nustatyti ir register įregistruoto žemės sklypo. Šis skirtumas yra 2,43 m ir gali būti pašalintas, jeigu ieškovams būtų teisingai suprojektuotas žemės sklypas, kurio riba eitų su grioviu ir nebūtų atitraukta nuo griovio krašto. Ši aplinkybė yra akivaizdžiai matomaišjų pateikto plano ir iš ieškovų pateikto projektinio pasiūlymo, kadangi riba yra aiškiai atitraukta nuo griovio krašto.

Kita aplinkybė yra ta, kad ieškovai savo pateiktame plane tašką 4 įkelia į jiems priklausančios žemės sklypą maždaug dviejų metrų atstumu. Tai daro absoliučiai savavališkai, neteisėtai ir nepagrįstai, nes pirminis ženklinimas (kapčius) yra toje vietoje, kaip yra nurodyta jų pateiktame plane, o ne ieškovų pateiktame plane.

Jiems priklausančio žemės sklypo matavimas buvo atliktas nustatant esamų (išlikusių) riboženklių koordinates, nekeičiant jų vietos. Atliekant ieškovams priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, esantiems bendriems riboženkliams turi būti paliekamos jiems priklausančio žemės sklypo matavimo metu jau nustatytos koordinatės. Prašė ieškinį atmesti.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius pateikė teismui atsiliepimą ir jo atstovai teisme nurodė, kad ieškovai neginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtų administracinių aktų ir veiksmų, o ginčija tik privačių žemės sklypų ribas, nepagrįstai šią tarnybą patraukė atsakovu. Prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Šalys yra gretimų žemės sklypų savininkai. VĮ Registrų centro Pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b.l. 10-11) nustatyta, kad 0,66 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2007-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei L. G., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 22-23) nustatyta, kad 1.0000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2012-04-10 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovui V. G., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 34-35) nustatyta, kad 2.0000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2003-11-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams L. G., V. G., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 64-65) nustatyta, kad 1.5300 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2013-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams S. K., E. K..

VĮ Registrų centro Pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre ( kadastr. Matavimų byla) nustatyta, kad 1.4200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2005-11-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei B. J., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Minėtas žemės sklypas nėra įregistruotas viešajame registre, tačiau kadastrinių matavimų byla pilnai suformuota. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus raštu (b.l. 73) nustatyta, kad dėl B. J. 1.4200 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sprendimo dėl kadastro duomenų pakeitimo negali priimti. 2015-10-16 pilietis V. G. pateikė ieškinį Tauragės rajono apylinkės teisme dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Dėl šios priežasties yra stabdomas sprendimo dėl 1.4200 ha žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo priėmimas.

2015-10-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (kadastrinių matavimų byla) nustatyta, kad 1.5152 ha žemės sklypas kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2005-11-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei B. J., žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos 2015-10-05 pažymėtos Kadastro žemėlapyje.

2015-10-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (kadastrinių matavimų byla) nustatyta, kad 0.1265 ha žemės sklypas kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2005-11-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei B. J., žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos 2015-10-05 pažymėtos Kadastro žemėlapyje.

Atsakovė B. J. kreipėsi į matininką A. M., kuris atlikęs kadastrinius matavimus, 2015-04-16 parengė 1.4200 ha, 1.5152 ha ir 0.1265 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Šių duomenų pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus pareigūnas 2015-08-31 patvirtino minimą kadastro duomenų bylą. Šio sprendimo pagrindu viešajame registre buvo atliktas kadastro duomenų tikslinimas ir 2015-10-06 įregistruoti patikslinti atsakovei B. J. priklausančių 1.5152 ha ir 0.1265 ha žemės sklypų kadastriniai duomenys.

Ieškovės L. G. 0,66 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš vakarų pusės ribojasi su B. J. priklausančiu 0.1265 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų prašomos nustatyti ribos R. B. parengtoje situacijos schemoje dengiasi su atsakovės B. J. žemės sklypu.

Ieškovo V. G. 1.0000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi pietų pusėje su keliu Žygaičiai –Tauragė bei E. K. ir S. K. priklausančiu 1.5300 ha žemės sklypu, vakarų pusėje su B. J. priklausančiu 1.4200 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); šiaurės pusėje su B. J. priklausančiu 1.5152 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų prašomos nustatyti ribos R. B. parengtoje situacijos schemoje dengiasi su atsakovų B. J. ir S. K., E. K. žemės sklypais.

Ieškovų L. G., V. G. 2.0000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovės B. J. dviem žemės sklypais : 1.4200 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1.5152 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų prašomos nustatyti ribos su atsakovei B. J. priklausančiais žemės sklypais nepersidengia. Ginčo nėra.

Pažymėtina, kad yra ginčijamos žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,66 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1.0000 ha), esančių (duomenys neskelbtini) ribos. Ieškovai nori atstatyti tokius žemės sklypų ribų ilgius, kokie yra nurodyti matininko R. B. parengtoje situacijos schemoje.

Ieškovai ieškinio pagrindą nurodo LR Civilinio kodekso 4.45 str. LR Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. v. A. Z., A. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2014; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. D. Z., E. S., bylos Nr. 3K-3-488/2014). .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos.

Atsakovei B. J. priklausantiems trims žemės sklypams: 1.4200 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0.1265 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1.5152 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai geodeziniai matavimai, išlaikant visas procedūras.

Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Atliekant kadastrinius matavimus atsakovei B. J. priklausančiuose žemės sklypuose buvo remiamasi išlikusiais riboženkliais, kaip to reikalauja LR Žemės reformos įstatymo 21 str.3d., LR Kadastro nuostatų 21 str. Atsakovės B. J. paaiškinimu nustatyta, kad atsakovei priklausantys žemės sklypai buvo paženklinti pirmiau negu ieškovams priklausantys žemės sklypai. Atsakovės sutuoktiniui E. J. žemės sklypai natūroje buvo paženklinti 2002 m., o ieškovams 2005m. 2015-06-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus ginčo spendimo tarp B. J. ir V. ir L. G. susirinkimo protokolu Nr. 34-PRT -121 (t.2, b.l. 5) nustatyta, kad B. J. žemės sklypų ribos fiksuotos esamais riboženkliais; problemų dėl naudojimosi žemės sklypais vietoje niekada nebuvo. 2015-07-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus rašte Nr. 34SD-4751-(14.34.104) (Kadastr. matavimų b.) yra nurodyta, kad žemės sklypai, kurių kadastriniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (atsakovės B. J.) išmatuoti pagal esamus riboženklius. Matininko A. M. 2015-07-20 raštu nustatyta, kad visų B. J. matuotų žemės sklypų riboženkliai yra išlikę; visi žemės sklypai savininkų naudojami taip, kaip buvo paženklinti ir perduoti nuosavybėn; minėtų žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti nekeičiant jų ribų.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. Kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 punktas). Pagal kadastro nuostatų 32.1.1 punktą kviestiniai asmenys yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys; pagal 32.1.1.3 punktą jeigu kviestiniai asmenys kvietime nustatytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir ( arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų kordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai.

Atsakovės B. J. žemės sklypų kadastrinių matavimų bylomis nustatyta, kad atsakovai L. G. ir V. G. buvo pakviesti 2015-02-26 10 val. dalyvauti B. J. trijų aukščiau minėtų žemės sklypų kadastriniuose matavimuose, tačiau iš 2015-02-26 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų matyti, kad ieškovai į B. J. žemės sklypo ribų nustatymą neatvyko. Ieškovai pastabų dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašytų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų raštu per nustatytą terminą nepateikė. Buvo laikoma, kad žemės sklypų ribas suderino ir atsakovės B. J. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose 2015-08-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjas patvirtino, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ieškovai nori atstatyti tokius ribų ilgius, kokie yra nurodyti matininko R. B. parengtoje situacijos schemoje atlikus kadastrinius matavimus. Matininkas R. B. atliko ieškovams priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau kadastro duomenų byla nepatvirtinta. Ieškovams priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktus. 2015-09-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus Žemės sklypų kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktuose Nr. 34 KDV-100074 ir Nr. 34 KDV100076 yra nurodyta, kad pagal matininko R. B. atliktus matavimus ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) natūroje esami riboženkliai neatitinka užkoordinuotų ribų (t.2., b.l. 8-9). Iš šių aktų matyti, kad riboženkliai natūroje išlikę, tačiau ne toje vietoje, kurią nurodo matininkas R. B.. 2015-09-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus Žemės sklypų kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktuose Nr. 34 KAM-100074 ir Nr. 34 KAM-100076 ir 34 KAM-100079 yra nurodyta, kad pagal matininko R. B. atliktus matavimus ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypai dengiasi su anksčiau geodeziškai išmatuotais sklypais ir nustatyti sklypo trūkumai (t.2., b.l.9-11).

LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. numatyta, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, o kitose teritorijose nedaugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Tai reiškia, kad atliekant ieškovams priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, esantiems bendriems riboženkliams turi būti paliekamos atsakovei B. J. priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų metu jau nustatytos koordinatės.

Ieškovai teigia, kad matininko R. B. parengtoje situacijos schemoje ieškovams priklausančių žemės sklypų ribos atitinka riboms pagal žemės sklypų abrisus ir teismas šią aplinkybę laiko nustatyta. Tačiau teismas pažymi, kad žemės sklypo abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Abrisas yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, naudojant ne tokio tikslumo, kaip dabartiniu metu, matavimo priemones. Kadastriniai matavimai atliekamui tikslesnėmis priemonėmis ir visais atvejais gaunami skirtumai, todėl vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, nustatytos leistinos ribinės paklaidos. Bylos medžiaga laikoma įrodytu, kad atlikus atsakovės B. J. kadastrinius matavimus, atsakovės žemės sklypai sumažėjo.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

CK 4.45 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga nustatyti sklypų ribas tik tokiu atveju, jei jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, o šioje byloje nustatyta, kad riba tarp sklypų yra aiški, užfiksuota kadastro duomenyse ir žemėlapiuose. Nekilnojamojo turto registre, kuriame pažymėta, jog 1.5152 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0.1265 ha žemės sklypas kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), juridinis įregistravimo pagrindas yra 2015-04-16 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nuo 2015-10-06. Šie Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo iš naujo šias ribas nustatinėti. 1.4200 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas viešajame registre, tačiau kadastrinių matavimų byla yra pilnai suformuota, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius yra atlikęs patikrinimą ir surašęs aktą, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl kadastriniai matavimai turi būti įregistruoti viešajame registre. Lietuvos Respublikos CK 4.27 str. 2 d. nustato, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešajame registre momento. Minėto straipsnio 3 d. nustato, kad daikto valdymas negali būti registruojamas viešajame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės į daiktą. Taigi, nepanaikinus atsakovės B. J. nuosavybės teisių viešajame registre į žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šių žemės sklypų teisinės registracijos, B. J. priklausančių žemės sklypų ribos negali būti keičiamos.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-23nutartis c.b. Nr. 3K-556/2006). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-23nutartis c.b. Nr. 3K-556/2006).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė B. J. patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato pagalbą civilinėje byloje (b.l. 151-152,t.1) bei patyrė kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (LR CPK 88 str.1d.9p.) - 99,99 Eur už žemėtvarkos paslaugas rengiant situacijos schemą (b.l.147, t.1); atsakovė E. K. patyrė 150 Eur išlaidų advokatui už pagalbą rengiant procesinį dokumentą (b.l. 148,t.1). Atsižvelgus į tai, kad atsakovės B. J. nurodytos turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), atsakovei B. J., atsakovei E. K. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą iš ieškovų taip pat priteistinos lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei B. J. iš ieškovės L. G. 549,99 Eur; iš ieškovo V. G. 549,99 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų;

Priteisti atsakovei E. K. iš ieškovės L. G. 75 Eur, iš ieškovo V. G. 75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų;

Priteisti valstybei iš ieškovės L. G.-18,45 Eur, iš ieškovo V. G. 18,45 Eur - išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas - 5660, bankas - AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.